Juodžiausi „Žalgirio“ periodai: dabartinė situacija prasta, bet yra buvę ir dar blogiau

Pusantro mėnesio rungtynių negebantys laimėti „Žalgirio“ krepšininkai su trimis sezono pradžioje iškovotomis pergalėmis jau kurį laiką klimpsta turnyrinės lentelės dugne, kur jiems kompaniją vis dar palaiko tik ne mažiau problemų turinti Sankt Peterburgo „Zenit“ ekipa – Joano Plazos auklėtiniai per paskutines aštuonerias rungtynes laimėjo tik sykį, kai namuose 75:70 nugalėjo Vilerbano ASVEL.

Šarūnui Jasikevičiui, prie „Žalgirio“ vairo stojusiam 2016-ųjų sausį, tai pirma tokia ilga pralaimėjimų serija – iki tol šio stratego vadovaujama komanda daugiausiai buvo suklupusi penkiskart paeiliui, bet ir tai nutiko pačiame pirmajame Šaro sezone „Top 16” etape, kai dar neapšaudytam specialistui teko verstis su ta gvardija, kuri liko iš vyriausiojo trenerio posto po kelių triuškinamų pralaimėjimų pasitraukus Gintarui Krapikui.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gintaras Krapikas, Šarūnas Jasikevičius ir teisėjas

Visgi per dvidešimt „Žalgirio“ sezonų modernioje Eurolygoje tokių ilgų pralaimėjimų serijų jau yra buvę – bent septynis kartus iš eilės kauniečiai pralaimėjo šeštą kartą.

Pats ilgiausias juodas periodas užfiksuotas 2006-2007 m. sezone, kai Tanokos Beardo, Marko Popovičiaus ir Jono Mačiulio vedama komanda per pralaimėjimų liūną brido reguliariajame sezone.

Vos dukart laimėję žalgiriečiai pergalės skonio vienu metu nejuto du su puse mėnesio – nuo lapkričio 9-osios iki sausio 25-osios, kai galiausiai pavyko namuose nugalėti Salonikų „Aris“ klubą.

Dar šios nesėkmių serijos eigoje krito ir „Žalgirio“ stratego galva – pirmą sezoną nuo pat jo pradžios vyriausiuoju treneriu dirbęs latvis Ainaras Bagatskis buvo atleistas vos po ketvirtojo pralaimėjimo iš eilės, o jo kėdę perėmė Rimantas Grigas.

Dabartinė nesėkmių serija giliausių „Žalgirio“ duobių sąraše dalinasi antrąją vietą – septyniskart iš eilės kauniečiai buvo pralaimėję dar keturiais atvejais.

Pirmasis nutiko 2005-2006 m. sezone, kai reguliariojo sezono kovos nieko blogo nežadėjo – 9 pergales pasiekęs „Žalgiris“ užtikrintai įšoko į „Top 16“ traukinį bei ten vylėsi rimtai pasispardyti dėl vietos ketvirtfinalyje.

Visgi greitai tokios viltys išgaravo – Antano Sireikos treniruojami žalgiriečiai pirmajame mače skaudžiai 85:86 nusileido šou Kauno sporto halėje surengusiam Juanui Carlosui Navarro ir „Barcelona“ ekipai, o vėliau pralaimėjo ir likusius penkis šio etapo mačus.

Po penktojo pralaimėjimo „Top 16“, kuris buvo šeštas iš eilės įskaičiuojant ir paskutinį reguliariojo sezono mačą, „Žalgiris“ atsisveikino su beveik ketverius metus komandą treniravusiu A.Sireika, iš kurio komandos vairalazdę perėmė jau minėtasis A.Bagatskis.

„Scanpix“ nuotr./A.Bagatskis

Kita septynių pralaimėjimų serija „Žalgirį“ pasivijo tada, kai vėjai švilpavo ne tik kauniečių pergalių sąskaitoje. Finansinę krizę išgyvenusi komanda 2008-2009 m. sezoną pasitiko per pirmuosius rudens mėnesius atsisveikindama su visais legionieriais, o jaunų lietuvių trio – Pauliaus Jankūno, Jono Mačiulio ir Manto Kalniečio – vedamas „Žalgiris“ pralaimėjo pirmus septynis reguliariojo sezono mačus.

Nemalonią seriją pavyko nutraukti tik maču prieš Sopoto „Asseco Prokom“, o netrukus buvo iškovota ir antroji pergalė, namuose parklupdant ir Nansi SLUC ekipą iš Prancūzijos.

Eriko Ovčarenkos/15min.lt nuotr./Rungtynių akimirkos

Vyriausiojo trenerio Gintapo Krapiko kėdės šįsyk niekas nė neketino klibinti – vienas didžiausių „Žalgirio“ patriotų dirbo negaudamas atlyginimo ir buvo viena pagrindinių visiško komandos nesubyrėjimo priežasčių.

Nors po metų finansinė klubo situacija dėka Vladimiro Romanovo injekcijų pasitaisė, tai nepadėjo „Žalgiriui“ išvengti dar vienos septynių pralaimėjimų serijos.

Nuo 2009-ųjų spalio 29-osios iki 2010-ųjų sausio 7-osios rungtynių nelaimėjusi komanda atsidūrė labai nepavydėtinoje situacijoje, o gelbėtis iš jos mėginta pokyčiais trenerio kėdėje – iš jos po triuškinamo pralaimėjimo Barselonoje (55:89) pasitraukė G.Krapikas.

„Žalgirio“ vairą po kelių dienų perėmęs Ramūnas Butautas sugebėjo sukurti stebuklą – dvi pergales prieš Zagrebo „Cibona“ ir Stambulo „Fenerbahče“ pasiekę kauniečiai su kukliu trijų laimėjimų kraičiu išsikrapštė į kitą etapą, kuriame po dar kelių nesėkmingų rungtynių galiausiai krito ir vos pora mėnesių padirbusio R.Butauto galva.

Paskutinį kartą, neskaitant dabartinio sezono, septynis kartus iš eilės „Žalgiris“ pralaimėjo dar tada, kai Š.Jasikevičius spurdėjo ne prie šoninės linijos, o vilkėdamas žaliai-baltą komandos aprangą – 2013-2014 m. sezone.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šarūnas Jasikevičius

Justino Dentmono vedama kukliai sukomplektuota komanda sugebėjo patekti į „Top 16“, bet ten susidūrė ne su savo kalibro varžovais – iš viso laimėjo tik 2 kartus iš 14, o etapo eigoje patyrė penkių ir septynių pralaimėjimų serijas.

Įdomu tai, kad pokyčiai vyriausiojo trenerio pozicijoje įvyko ir tada – po septintojo iš eilės pralaimėjimo Belgrade atsistatydino pirmą sezoną „Žalgiryje“ dirbęs Saulius Štombergas, o jo pareigas perėmė vėliau Š.Jasikevičių į savo trenerių štabą pasikvietęs G.Krapikas.

Tai reiškia, jog klubo vadovų pasitikėjimą „Žalgirio“ treneriai prarado arba patys savo jėgomis nebetikėjo po keturių iš penkių ligšiol įvykusių bent septynių iš eilės pralaimėjimų serijų.

Vis dėlto šiuo atveju Š.Jasikevičius veikiausiai paseks G.Krapiko, o ne kitų specialistų pėdomis – bent jau kol kas jokių požymių apie galimą Šaro pasitraukimą iš „Žalgirio“ nėra.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Šarūnas Jasikevičius

Tiesa, net ir pusantro mėnesio nelaimintiems žalgiriečiams kol kas dar negresia nei klubo, nei juo labiau visos Eurolygos antirekordai.

Ilgiausias pralaimėjimų serijas šiame turnyre yra užfiksavusios dvi komandos – tai visas rungtynes inauguraciniame 2000-2001 m. sezone pralaimėję Londono „Towers“ ir 2012-2013 m. „Top 16” etape visus kartus suklupęs Bambergo „Brose“. Abi šios komandos pralaimėjo net po 14 kartų iš eilės.

Po daugiau nei 10 kartų paeiliui Eurolygoje yra suklupusios dar penkios komandos – Le Mano „Sarthe“ (12 pralaimėjimų 2007-2008 m. sezone), Kazanės „Unics“ (12, 2016-2017 m.), Stambulo „Daruššafaka“ (12, 2018-2019 m.), Stambulo „Bešiktaš“ (11, 2012-2013 m.) ir Stambulo „Galatasaray“ (11, 2014-2015 m.).

„Žalgirio“ 2006-2007 m. sezone užfiksuota 10-ties pralaimėjimų serija Eurolygoje metraščiuose patenka tarp 15-os prasčiausių – po 10 sykių dar buvo suklupę ir Ovarensės „Aerosoles“ ekipa iš Portugalijos (2000-2001 m.), „Cibona“ (2010-2011 m.), Sasario „Dinamo“ (2015-2016 m.), Milano „Olimpia“ (2016-2017 m.), „Valencia“ (2017-2018 m.), Podgoricos „Budučnost“ (2018-2019 m.) ir Gran Kanarijos „Herbalife“ (2018-2019 m.).

Nutraukti kone pusšimtį dienų trunkančią pergalių sausrą žalgiriečiai galės jau antradienį, kai į Kauną atvyks Eurolygos lyderė Stambulo „Anadolu Efes“ ekipa.