4-ąją minutę Šarūnas Jasikevičius nepatenkintas sukvietė savo vyrus į pasitarimą – „Daruššafaka“ nutildė tribūnas startu 11:4.
Žinote tą žadintuvo garsą, kuris bjauriai kelia iš miego ir virpina gysleles ant smilkinio? Panašiai turėjo veikti ir „Žalgirio“ trenerio pamokslas. Strategas ilgai neprisėdo ant kėdės, neišrėkęs visų pastabų dėl suskilusios gynybos baudos aikštelėje, pro kurios ryškius plyšius turkai vertė taškus vieną po kito.
„Galbūt išėjome ne taip agresyviai, kaip varžovai. Ir taip jau išėjo, – svarstė Artūras Milaknis. Gal kai kurie žaidėjai jautė jaudulį dėl pilnos arenos ir išpardavimo.“
„Manau, kad buvo galima to tikėtis, – 24sek neslėpė Deonas Thompsonas. – Grįžome namo po ilgos kelionės iš Tel Avivo. Kartais taip jau būna, kad išeini ant parketo kiek vangokas. Bet manau, kad treneris padarė gerą minutės pertraukėlę.“
Starto penkete pradėjusiems Leo Westermannui ir Brandonui Daviesui – dviejų svarbiausių pozicijų žaidėjams, rankšluosčius perdavė nuo suolo pakilę Thomasas Walkupas ir Deonas Thompsonas. Ir „Žalgiris“ atsikėlė.
D.Thompsonas buvo tiesiog fatališkai svarbus spurtui 12:0, kuris netrukus persvėrė svarstykles „Žalgirio“ naudai kartą (16:11) ir visam vakarui.
Iš pradžių jis tvirtai kojomis įsispyręs į parketą atstovėjo gynyboje prieš Michaelą Ericą, prieš tai trejas minutes skriaudusį Brandoną Daviesą. D.Thompsonas išplėšė kamuolį iš varžovo rankų ir inicijavo greitą ataką. Netrukus jis agresyviai šoko ant perdavimo M.Erico link, nustvėrė šį prie aikštės centro ir užbaigė kontrataką elegantišku dvitaškiu.
„Žalgiris“ atsidūrė priekyje 13:11 ir Šaras net žvilgtelėjo į oponentą Selcuką Ernaką, bet šis dar neprašė minutės pertraukėlės.
Netrukus D.Thompsonas sulaukė Aarono White'o „ačiū“ už gerą perdavimą po krepšiu, dar porąsyk atsilaikė gynyboje prieš Oguzą Savašą ir padėjo žalgiriečiams laimėti pirmąjį kėlinį 22:18.
„Aš po truputį įsilieju į žaidimą, – pasidžiaugė D.Thompsonas, sužaidęs rezultatyviausią sezono mačą Eurolygoje (12 tšk.). – Mano darbas nuo suolo įnešti energijos ir suteikti poilsio Brandonui, Aaronui ir bet kam, kam to reikia. Tiesiog žaisti su energija.
Po tos minutės pertraukėlės mes grįžome susitelkę, įsivažiavome ir, mano akimis, viskas prasidėjo nuo gynybos.“
Š.Jasikevičius iš pradžių santūriai sutiko ankstyvus, bet taiklius žalgiriečių tritaškius. Treneris mieliau patenkintas gniaužė kumštį po sėkmingų epizodų gynyboje. Ar tai būtų apgintas lankas, ar protinga pražanga, sustabdžiusi nuo nemalonumų po krepšiu.
Ant D.Thompsono rankų nebuvo klijų pėdsakų, nors jo rankose įklimpo ne vienas „Daruššafaka“ kamuolys. Amerikietis per vieną vakarą perėmė 3 kamuolius – tiek, kiek per 10 ankstesnių rungtynių kartu sudėjus.
Atrodo, kad pirštus išsitepę klijais pastaruoju metu žaidžia visi žalgiriečiai. „Žalgiris“ Tel Avive pasiekė sezono perimtų kamuolių rekordą, kai tik antrą kartą įlipo į dviženklio skaičiaus zoną ir nugvelbė 14. Jau tada priešininkai Eurolygoje pamatė, kokius puikius gynybinius tinklus kartais gali užmesti „Žalgirio“ žvejai, pasileidę į „Top 8“ žūklę.
M.Grigonis: „Pradžioje tikrai nesiklijavo žaidimas – visi savo žaidė. O dabar veikiame kaip laikrodis.“
Gynybos intensyvumas ir fiziškumo lygis su „Daruššafaka“ buvo tobulas. „Žalgiris“ po turkų klaidų pelnė net 33 taškus, iš kurių 16 – greitose atakose. Maža to, antraisiais šansais žalgiriečiai sau susikūrė net 20 papildomų taškų, kai atletiškai Stambulo komandai neleido pelnyti nė vieno (!).
Su 11,6 puolime atkovoto kamuolio vidurkiu „Daruššafaka“ Eurolygoje nusileido tik CSKA, bet Kaune po „Žalgirio“ krepšiu sugriebė tik 4 kamuolius puolime, kai žaliai balti – 14, viršydami sau įprastą vidurkį bent 6 kamuoliais.
Per 5 pastarąsias rungtynes Kauno klubas praleidžia vid. 75,3 taško. Eurolygoje mažiau taškų leidžia įmesti tik „Fenerbahče“ (vid. 74). Aišku, „Žalgiris“ žaidė prieš antrojo aštuntuko komandas, bet dabar žalgiriečių gynyba atrodo kiek intensyvesnė. Taip ji vėliau atneša lengvų taškų puolime.
Per rungtynes su „Maccabi“ ir „Daruššafaka“ žalgiriečiai surinko bent po 16 taškų iš greitų savo atakų. Gera „Žalgirio“ gynyba per du vakarus išprovokavo net 42 varžovų klaidas, kurias Kaune žaliai balti vertė net 33 taškais, Tel Avive – 20.
„Gal geriau pradėjome vykdyti žaidimo planą – labiau įjungėme galvas, – analizavo M.Grigonis. – Pradžioje tikrai nesiklijavo žaidimas – visi savo žaidė. O dabar veikiame kaip laikrodis.
Bet, aišku, dabar lengva sakyti, kai gerai žaidžiame ir laimime. Būtume pralaimėję Tel Avive, būtų viskas kitaip.“
„Manau, mes visada gerai gynėmės. Tiesiog dabar ginamės dar intensyviau. Taip pat aktyviai dirbame rankomis, bandome laikytis plano. Ir tai matosi“, – antrino D.Thompsonas.
Geras puolimas prasideda nuo geros gynybos. Jeigu „Žalgirio“ varžovai po klaidų spėdavo išsirikiuoti gynyboje greitajame puolime, žalgiriečiai vis tiek sėkmingai juos užatakuodavo poziciniame puolime.
„Žalgirio“ arenos sirgaliai ūžimu jau spaudė Antaną Kavaliauską mesti į krepšį, bet centras gerai įvertino situaciją. Jis paskaičiavo, kad atakai skirto laiko dar užtektinai, išlaukė momento ir numetė puikų perdavimą Artūrui Milakniui.
Š.Jasikevičius nuleido akis ir patikrino, ar snaiperis nemynė tritaškio linijos. Nieko panašaus – Milas pakilo nuo parketo ir raitė į tinklelį tritaškį. Snaiperis patenkintas spaudė kumštį 40:22.
Tai buvo vienas iš daugelio pavyzdžių, ką atneša kitoje aikštės pusėje gerai judantis kamuolys. Su 26 rezultatyviais perdavimais „Žalgiris“ antrą kartą per ketverias rungtynes kėsinosi į sezono rekordą (27).
Keturių iš eilės „Žalgirio“ pergalių seriją lydi net 89,3 taško vidurkis. 24 rungtynes iki tol jis tesiekė 76,4 taško.
A.Milaknis: „Vidury rungtynių sėdint ant suolo net norisi šokti...“
„Viskas susideda iš kamuolio judėjimo, – 24sek tikino A.Milaknis. – „Žalgiryje“ niekada nebūdavo vieno Švedo ar Douglaso, kuris vienas pasiimtų ir pasakytų: eikit į kampus, aš vienas sudraskysiu.
Visada mūsų stiprybė buvo komandinis žaidimas. Aš manau, kad čia žaidėjai renkami tam, kad tai persiduotų iš rūbinės į aikštę.
Gal žaidėjai kažkiek suprato tas rokiruotes. Ir Walkupas perėjo į įžaidėjo poziciją. Turime ir labai gerus aukštaūgius, ir įžaidėjus. Tad kai varžovai dvigubina gynybą po krepšiu, nuo to viskas prasideda – išeina vienas perdavimas, išeina dar vienas ekstra, o tada kai užsikuria visa mašina, su ta visa nuotaika visi penki aikštėje būna labai laimingi.
Kai kamuolio judėjimo būna žymiai mažiau, vienas rankomis paskėsčioja, kitas, ir su nuotaika smunka ir visas žaidimas. Tad tai labai džiugina. Ypač, kad pagavome šioje sezono stadijoje. Būtų labai gerai tai išlaikyti iki pat sezono galo.“
„Labai sunku pasakyti, kas pasikeitė, – geresnio kamuolio judėjimo priežasčių ieškojo M.Grigonis. – Buvome duobėje ir ėmėme geriau žaisti. Net nežinau, kas tiksliai pasikeitė. Bet šiaip labai smagu, kad pasikeitė į gerą. Pradėjome bėgti, pataikyti iš toli...“
Sykį, kai M.Grigonis įleido vieną iš trijų savo taiklių tritaškių, snaiperis ėmė rodyti įvairius rankų ženklus. Kartą jis panaudojo net du vienu metu – lyg karys atidavė pagarbą, o po to lyg kažką dėjosi į burną.
„Ai, visokių mes čia prigalvojame. Čia toks vidinis juokelis“, – juokėsi M.Grigonis.
Linksminosi ir kiti žalgiriečiai, kartu į vakarėlį įtraukdami banguojančias „Žalgirio“ arenos tribūnas. Jos lingavo A.Milaknio tritaškių ritmu – „Žalgirio“ senbuvis į tinkliuką jų suvyniojo net 4.
Sykį, kai komandas jau skyrė aiškus skirtumas ir dėl pauzės minutėlei sustojo žaidimas, „Žalgirio“ tribūnose pakilo garso lygis.
Ant suolo sėdėjęs A.Milaknis patenkintas linksėjo galva ir niūniavo kartu su sirgaliais. Deonas Thompsonas taip pat ėmė žvalgytis iš susižavėjimo.
„Visi taip kalbėjome, kad reikėtų dovanoti šventę mūsų fanams. Nes ką jie čia kūrė visą sezoną, šiandien, buvo žiauriai gerai. Vidury rungtynių sėdint ant suolo net norisi šokti... – šypsojosi A.Milaknis. – Tas visas garsas, nori nenori, įstringa.
Kai turime dvigubas savaites, ilgiau visi kartu gyvename viešbutyje. Kažkas kažkokią dainą užniūniuoja ir ji įsikerta į galvą.
Tad buvo labai smagu ir gera.“
Po pertraukos „Žalgiris“ toliau dominavo aikštėje, bet tribūnos netilo. Jos pačios susirado sau pramogų – ar tai šokdamos pagal „Žalgirio“ arenos kubo žaidimus, ar traukdamos pergalingas dainas.
Jaunieji dubleriai Rokas Jokubaitis ir Lukas Uleckas ketvirtajame kėlinyje žengė ant parketo ir ėmėsi iniciatyvos. 18-metis Rokas pelnė 9 taškus ir sužaidė rezultatyviausią savo sezono mačą Eurolygoje.
Veteranai linksminosi komentuodami jaunųjų bendražygių veiksmus ant parketo, kai šie ėmė daryti triukus kabindami kamuolius virš lanko ar bandydami apžaisti varžovus vienas prieš vieną. „Treneriai“ Edgaras Ulanovas ir Marius Grigonis net gavo teisėjo Danielio Hierrezuelo pastabą pritūpti į savo vietą.
Tuo pačiu vertingas žaidimo praktikos minutes gavo A.Kavaliauskas ir N.Woltersas, kurie po traumų bando sugrįžti į ritmą. Šaras ypač džiaugėsi po taiklių amerikiečio metimų – net pašokinėdamas patenkintas mosavo suspaustu kumščiu, po produktyviausio įžaidėjo pasirodymo (12 tšk., 5 perd., 19 naud.) nuo pat lapkričio 16-osios.
Tiksint paskutinėms sekundėms, „Žalgirio“ aistruoliai kilo iš savo vietų su didžiule viltimi, kad tai buvo ne paskutinės Eurolygos namų rungtynės šį sezoną. Tokia ypatinga atmosfera Lietuvos krepšinyje kuriama tik per „Žalgirio“ mūšius prestižiniame Europos turnyre. Jeigu neįvyks nedidelis stebuklas, kito tokio gali tekti laukti daugiau nei 6 mėnesius.
„Būtų gera sugrįžti... – vylėsi A.Milaknis. – Manau, visiems buvo akivaizdus stimulas, ką gali šitie mūsų Kauno žmonės, šitoje arenoje. Jie užkuria. Įspūdinga tikrai buvo šiandien... Atrodo, dar liko žaisti, o čia jau švenčia visi.“
„Būtų neteisinga, jei čia nebesugrįžtume, – neslėpė D.Thompsonas. – Tikiuosi, kad laimėsime tas kitas rungtynes su „Olympiakos“.
Turime į viską žvelgti po vieną mačą. O tada tikiuosi, kad grįšime namo ir vėl žaisime prie šių neįtikėtinų sirgalių.“
