| Eurolyga | „Chimki“ – „Žalgiris“ | 20:00 | Mytiščiai |
Nors pats R.Kurtinaitis sako, kad taip ir nepavyko į „Chimki“ atsivežti lietuvio, tikslumo dėlei, Pamaskvės klubo marškinėlius vilkėjo Marijonas Petravičius.
Tačiau tai buvo tokia trumpa atkarpa, kad nenuostabu, kodėl ją užmiršo net pats R.Kurtinaitis.
2012-ųjų sausį „Chimki“ klube sužaidęs vos vieną mačą, M.Petravičius dėl atsinaujinusios ligos turėjo palikti Rusiją ir netrukus paskelbė apie karjeros pabaigą.
Nedaug trūko, kad po metų, 2013-aisiais, į R.Kurtinaičio klubą būtų atvažiavęs Jonas Mačiulis. „Chimki“ jau netgi buvo išsiuntę Lietuvos krepšininkui sutartį su parašais, tačiau paskutinę akimirką puolėjas skambino treneriui atsiprašydamas.
Tokių ir kitų dar negirdėtų istorijų R.Kurtinaitis atskleidė 24sek laidoje „Eurolygos diena“.
2011–2016 metais Chimkuose dirbęs strategas vis dar glaudžiai palaiko kontaktą su Rusijos klubu ir žino apie „Žalgirio“ varžovą daugiau nei bet koks kitas lietuvis.
Pateikiame viso pokalbio ištraukas – apie „Žalgirio“ galimybes Eurolygoje, „Chimki“ milijonų suvaldymą ir priežastis, kodėl Lietuvoje jam geriau nei bet kur kitur.
– Treneri, ką prognozuojate prieš „Žalgirio“ – „Chimki“ dvikovą?
– Visos Eurolygos komandos iki Naujųjų turi panašių problemų ir yra pakankamai apylygės. Jie neseniai įsigijo naują žaidėją, Thomasą Robinsoną, yra ieškojimų kelyje. Palaikau kontaktą ir su „Chimki“ vadovais, ir žaidėjais. Žinau, kas vyksta.
Komanda surinkta labai galinga, su nauju patikrintu Eurolygą laimėjusiu treneriu. Manau, kad tai labai pavojinga komanda, ypač kai žaidžia namuose.
Varžovas rimtas, bet nėra nenugalimas.
– Pats tikrinote „Žalgirį“. Kaip manote, kiek toli šis klubas šiemet gali žengti Eurolygoje?
– Buvo sunku vertinti tikrąjį „Žalgirio“ meistriškumą, bet manau, kad su „Chimki“ žalgiriečiai turės daugiau šansų atsiskleisti. Žaidžiant drausmingai, jų lengvame žaidime būtų galima nugalėti „Chimki“. Švedas mėgsta žaisti greitai, efektyviai, bet jeigu pavyks jį sustabdyti, „Žalgiris“ turės neblogus šansus.
„Žalgiris“ susikomplektavo neblogai, turi kone visas pozicijas. Sakyčiau, kur kas efektyvesnis ir patikimesnis yra Pangosas, kuris šiuo metu žaidžia labai gerą krepšinį. Jis gerai valdo komandą.
Reikia pasitempti naujiems atėjusiems žaidėjams, kurie, kaip sakė Jasikevičius, iš senų komandų atsinešė seną filosofiją. Tai nėra paprasta ir neįvyksta per dieną.
Bet man teko stebėti mačą su „Crvena zvezda“ ir jau matėsi geresnė „Žalgirio“ kontrolė, reikalingais momentais žaidžiamas reikalingas krepšinis, daugiau išnaudojamas Ulanovas.
Ir matėme tokį Jankūną, kokį buvome pripratę matyti. Nežinau, jis galės žaisti ar ne, bet su juo „Žalgirio“ šansai yra nemenki.
– Jeigu turėtumėte galimybę, kurį žalgirietį pakviestumėte į savo komandą?
– Na, aišku, nekalbame apie Jankūną, kuris komandai ne tiek svarbus savo taškais, kiek ir dvasia, ramybe, komandos palaikymu. „Žalgiris“ aplink jį kone ir stovi.
Man labai patinka, kaip žaidžia Ulanovas. Gal ne visada rezultatyvus jo žaidimas, bet jis visada kovos iki galo, ir tokias savybes aš labai vertinu.
Manau, labai geras pirkinys yra Brandonas Daviesas. Manau, Jasikevičius dar išaiškins jam, kad iš jo reikia ne tik rezultatyvumo, bet ir nugalėtojo dvasios, atsakomybės. Tai labai kovingas, fiziškai stiprus žaidėjas.
Yra daugybė žaidėjų, su kuriais norėčiau turėti reikalų savo komandoje.
– Kas, jūsų akimis, iš „Žalgirio“ geriausiai ginasi?
– Labai vertinu Ulanovo gynybą, nes jam gali leisti gintis ketvirtu, trečiu, antru, pirmu numeriu. Matau, „Žalgiris“ tą daro. Kai būna sunku, jis dengia varžovų įžaidėją ir problemų neturi.
„Žalgiris“ ir šiaip labai gerai ginasi – labai aktyviai ir agresyviai. Tai komanda, kurioje visi gali atlikti labai didelius darbus. Jiems tik reikia susižaisti.
Nekalbu apie atskirų žaidėjų pajėgumą, nes vienoje komandoje daug žvaigždžių dar negarantuoja gero rezultato. Bet „Žalgiris“ gerai susikomplektavo.
Jie šiemet kur kas fiziškai stipresni nei pernai. Manau, reikia tik laiko.
Prisiminkime Motumą prieš du sezonus. Man tada iš viso buvo keista, ką jis veikia „Žalgiryje“. Bet jau praėjusį sezoną australas buvo vienas pagrindinių „Žalgirio“ ramsčių. Aišku, gynyboje jis turėjo problemų, bet puolime buvo nepakeičiamas.
„Chimki“ jau buvo pasirašę Mačiulio sutartį ir išsiuntę jam. Bet Jonas paskambino ir atsiprašė.
Jei atsiminsime Westermanną prieš atvažiuojant į „Žalgirį“, jis buvo neblogas, bet Kaune atsiskleidė po visų traumų. Abejoju, ar CSKA jam pavyks taip atsiskleisti.
Reikia laiko. Ir tas pats Pangosas... Praėjusį sezoną jis dažnai atsisėsdavo ant suolo ir turbūt netenkino Šarūno dėl savo gynybos. Bet šiuo metu matome visai kitą žaidėją. Prabėgo vieni metai, atėjo atsakingų rungtynių patirtis. Tokie žaidėjai išauga dideliais žaidėjais.
Reikia truputį kantrybės ir manau, kad viskas sulips. „Žalgiris“ gerame kelyje.
– „Chimki“ turi 23 milijonų eurų biudžetą. Kuo skiriasi komandos komplektacijos procesas, pavyzdžiui, šešiskart kuklesniame „Lietuvos ryte“ ir „Chimki“?
– Su „Lietuvos rytu“ nebegali dairytis į tuos žaidėjus, dėl kurių net nereikia klausti. Ir taip aišku, kad neturėsime jiems pinigų.
Bet ar turi tūkstantį dolerių, ar milijoną, problema ta pati. Susirasti tos klasės žaidėją nėra paprasta. Manau, su „Chimki“ žaidėme vieną geriausių sezonų, kai dėl finansinių problemų sumažinome biudžetą perpus.
„Valencia“ tais metais tapo Europos taurės nugalėtoja, bet VTB lygoje turėjome geriausią rezultatą. Nepamenu Rumunijos komandos pavadinimo, bet Europos taurėje sugebėjome jiems pralaimėti. Tačiau po to laimėjome 33 rungtynes iš eilės, Įskaitant dukart prieš CSKA ir visas Europos taurės rungtynes.
Tada turėjome perpus mažiau pinigų nei įprastai, tačiau surinkome žaidėjus, kurie gal nebuvo ryškios žvaigždės, bet žaidė kaip komanda, suprato vienas kitą.
Didžiausias visos tos komandos nuopelnas buvo Marko Popovičius, kuris valdė komandą, rūbinėje buvo kaip tėtis. Ne visada pinigai sprendžia, komanda yra gera ar bloga.
Problemų yra ir Chimkuose. Nepaisant didelio biudžeto, jie vieni paskutinių susikomplektavo komandą. Reiškia, nėra taip paprasta net ir turint pinigų.
– Chimkuose iš lietuvių tik vieną mačą buvo sužaidęs Marijonas Petravičius. Ar buvo galimybių įsigyti kitų Lietuvos krepšininkų?
– Taip. Mes labai žiūrėjome į Mindaugą Kuzminską. Labai norėjome jo. Buvo daugiau variantų, tačiau mums taip ir nepavyko jo pasiimti.
Buvome beveik sutarę su Jonu Mačiuliu. Bet jis pasirinko antrą sezoną Atėnų „Panathinaikos“. Pasirašęs sutartį paskambino man ir atsiprašė, kad nusprendė likti.
„Chimki“ jau buvo pasirašę jo sutartį ir išsiuntę jam. Tuo metu „Panathinaikos“ buvo atsisakę jo, bet pamatė mūsų parašą ir už tą pačią sumą pasirašė.
Jonas skambino, atsiprašė, kad priėmė tą sprendimą. Bet tai normalu, jis ten jau buvo sužaidęs sezoną, o karjera vėliau susiklostė gerai. Pateko į „Real“ ir sėkmingai žaidžia. Gal tik šis sezonas bus sunkesnis, bet tada jis padarė gerą sprendimą.
Gaila, kad penkerius metus būdamas „Chimki“ treneriu neturėjau daugiau lietuvių.
– Kaip „Chimki“ formuoja savo biudžetą?
– Rusijos politika labai pasikeitė – norima, kad privatų klubą remtų privatus rėmėjas. Nežinau, ar tai rišasi su sankcijomis Rusijai ir panašiai, nes miestai turi ir kitų problemų.
Pagrindą duoda keli rėmėjai. 90 procentų pinigų ateina iš privačių rėmėjų.
Nenoriu minėti aukštų pavardžių, bet man ten teko surasti žmogų, kuris dabar vis dar remia klubą. Nors ir ten nebedirbu, džiaugiuosi, kad tas klubas turi tęstinumą. Jų biudžetas labai didelis. Jis iš dalies limituotas, bet, reikalui esant, galima bet kada pasipildyti bet kokiais žaidėjais, kad ir iš NBA. Jei pagrindinį rėmėją įtikinsi, kad jis reikalingas, tai, neabejoju, duos pinigų.
Pavyzdžiui, Švedas yra vienas talentingiausių visų laikų Eurolygos puolėjų. Deja, turi problemų dėl gynybos, ir tą žinodamas Šarūnas bandys išnaudoti. Nežinau, kaip jis patobulėjo su suvokimu, kad svarbiau laimėti, nei pralaimėti. Jei jis tą suprato, tai yra labai rimtas ginklas. Bet viskas labai daug priklausys nuo jo žaidimo.
Su Rodionovu ir Bogačiovu yra visiškai kitaip. Jie nepatingi ateiti iš tribūnos, padaryti keitimą, vėl nulipti. Nesiskaito su treneriu.
Yra daugybė kitų puikių krepšininkų. Teko kalbėti su „Chimki“ atstovais apie Jamesą Andersoną. Jie labai džiaugiasi šiuo pirkiniu. Gal jis nebuvo rezultatyvus su Valensija, bet laisvas jis dažniausiai neprameta.
Thomasas Robinsonas labai aktyviai įsiliejo į žaidimą. Atletiškas, gal nežaidžia nugara, bet labai geras žaidėjas ir dabar yra pagrindinis ramstis.
„Chimki“ pirmąkart istorijoje turi šešis amerikiečius ir kaip jie susiklijuos, bus matyti. Bet komanda labai pavojinga ir su didžiuliu potencialu.
– Ar pamenate istorijų su Aleksejumi Švedu, kurios apibūdintų sudėtingą jo charakterį? Ar su juo reikėjo kalbėti kaip nors kitaip?
– Jis labai puikus vaikinas. Iki šiol bendraujame.
Čia gal buvo tokia sukelta spaudos banga, kad su juo sukonfliktavau. Nebuvo su juo jokio konflikto.
Norėjau, kad jis žaistų komandai, ne sau. Jis gali įmesti 50 taškų, bet didesnis klausimas, ar mes laimėsime. Jį reikėjo integruoti į komandinį žaidimą. Be jo ketverius metus žaidėme kaip komanda ir rezultatai buvo geri. Tad norėjau jį įvesti į žaidimą taip, kad duotų naudą. Man tada ne visai pavyko. Bet dabar jis žaidžia kitaip.
Grįžęs iš NBA jis žaidė daugiau NBA krepšinį – daugiau sau. Dabar žaidžia komandai.
Jis yra labai geras vaikinas. Manau, kalbos apie jo pomėgį eiti į barus yra perdėtos. Tai nėra paprastas lėbautojas. Jis yra profesionalas. Daug žaidėjų eina į restoraną, bet Aleksejus į darbą žiūri profesionaliai.
Matėme, kaip jis žaidė Rusijos rinktinėje. Daugiausia jo dėka rusai užėmė ketvirtą vietą.
– Nepaisant to, kad įsivėlė į konfliktą su Rusijos rinktinės treneriu ir Andrejumi Voroncevičiumi.
– Neskaitau to kaip konflikto. Tai paprasta darbinė situacija, jei komanda nori laimėti. Kažkas sako, treneris rėkia ant žaidėjo, žaidėjas ant trenerio, kaip kad per Jasikevičiaus ir Toupane'o pokalbį. Bet viskas yra normalu. Žaidėjai visada turi savo matymą ir tokių situacijų neskaitau kaip konfliktinių.
Žinau, kad Švedas su Voroncevičiumi yra draugai. Jie draugiškai vyriškai pasikalbėjo, kad būtų rezultatas.
– Kodėl Švedas nežaidžia CSKA, kurie superka brangiausius žaidėjus?
– Tai buvo vienas iš nedaugelio atvejų, kad „Chimki“ permušė pinigais. Tokia buvo klubo politika – turėti bent vieną superžvaigždę.
– Kalbama apie 3 milijonų metinį uždarbį.
– Greičiausiai. Pinigais nelabai domiuosi. Tiesiog klausiu, ar galime nupirkti žaidėją. Kiek jis kainuoja, tai jau klubo vadovybės reikalas.
Pasakysiu atvirai. Skaitau emigrantų atsiliepimus, kaip visi džiaugiasi, kad jie ne Lietuvoje. Man yra atvirkščiai. Esu labai patenkintas, kad galiu gyventi Lietuvoje.
Oficialios sumos neįvardija, bet manau, jis brangiausiai apmokamas Eurolygos žaidėjas. Atsižvelgiant į Rusijos situaciją, kadangi vietos krepšininkų nėra daug, jis yra pasaulinio lygio žvaigždė ir už jį nepermokėta. Tiesiog dabar tokia jo kaina.
– Rusijos klubai dažnai turi neeilinius vadovus, kurie garsėja neįprastais sprendimais. Kodėl taip neišsiskiria „Chimki“ vadovai?
– „Chimki“ klubo struktūra labai gera. Nebuvau iš taip arti susidūręs su NBA organizacijomis, bet turėjome daug buvusių NBA žaidėjų ir jie visi sakė, kad niekas beveik nesiskiria.
Aišku, „Chimki“ turi iš ko tą daryti. Kiekvienas turi savo darbo sritį ir nelenda į kitus dalykus. Niekas neįsakinėja, kas ir kodėl turi žaisti, kodėl kažkas nežaidžia.
Su Rodionovu ir Bogačiovu yra visiškai kitaip. Jie nepatingi ateiti iš tribūnos, padaryti keitimą, vėl nulipti. Nesiskaito su treneriu. Dirbant Rusijoje turi susitaikyti su daug neįprastų dalykų, bet Chimkuose taip nėra. Tai solidus geras klubas, kuris visada vykdo savo įsipareigojimus. Jei turi problemų, sako, kad jų turi.
Vienas sezonas buvo sunkus, bet mums pavyko gauti pagrindinį rėmėją ir dabar Chimkuose viskas gerai.
– Tai ne taip linksma, kaip dabar „Lietuvos ryte“?
– Pasakysiu atvirai. Skaitau emigrantų atsiliepimus, skaitau, ką sako į JAV išvykę lietuviai. Kaip visi džiaugiasi, kad jie ne Lietuvoje.
Man yra atvirkščiai. Per savo gyvenimą pabuvau visur. Nedirbau fabrike ir nevargau, turėjau labai gerą gyvenimą, bet man Lietuva yra Lietuva. Aš labai patenkintas, kad galiu čia gyventi.
Užsienyje gulėdamas lovoje tik svajodavau, kaip grįžęs pamedžiosiu, pažvejosiu, bet man nebereikia svajoti – galiu viską tą padaryti čia. Tai yra realybė ir aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be Lietuvos.
