„Žalgiris“ jau pirmajame kėlinyje nesugebėjo sustabdyti anksti įkaitusių Milano „Olimpia“ krepšininkų ir greitai įkrito į 8 taškų deficito duobę, tačiau bent trumpam kauniečiai galėjo pasidžiaugti.
Arenos kube pirmojo kėlinio metu pasirodė vaizdas iš sostinės, „Active Vilnius“ arenos.
Ten pergalės šokius šoko Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narės, o apačioje degė titras: Lietuva 72:69 Lenkija.
Aukso vertės pergalę iškovojusios lietuvės atsidūrė per mažytį žingsnelį nuo Europos čempionato, į kurį veikiausiai sugrįš po dešimtmečio pertraukos.
Išvydę šį vaizdą „Žalgirio“ sirgaliai pakilo į orą ir keliasdešimt sekundžių audringai plojo. Akies krašteliu situaciją matė ir žalgiriečiai, kurie taip pat džiaugėsi dėl tautiečių sėkmės.
„Labai džiugu. Prieš rungtynes teko net šiek tiek pamatyti pirmąjį kėlinį. Noriu labai pasveikinti, šaunuolės merginos, – sakė „Žalgirio“ kapitonas E.Ulanovas. – Po ilgo laiko tarpo greičiausiai pateks. Įsivaizduoju, kad jausmas labai geras, ypač kai nepasisekdavo patekti ir spaudimas slėgdavo. Fantastika, tikrai smagu. Lauksim čempionato.“
Deja, daugiau progų džiaugtis žaliai-balti neturėjo.
„Žalgiris“ didžiąją rungtynių dalį atsiliko nuo oponentų iš Lombardijos regiono, buvo trumpam perėmęs iniciatyvą trečio kėlinio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje, bet galiausiai suklupo paskutinėmis sekundėmis – 87:89.
Vienintelė paguoda, kad kauniečiams pavyko pralaimėti mažesniu skirtumu nei laimėjo Milane spalį (85:82).
„Pritrūko vienos geros gynybos, vieno gero puolimo. Pralaimėjome 2 taškais. Kovojome dėl pergalės, o paskutinėje atakoje jau žaidėme, kad išsaugotume bendrą pranašumą, nes laimėjome 3 taškais, – sakė E.Ulanovas. – Pirma pusė tikrai prasta. Norėjome pakartoti tai, kaip žaidėme antradienį, bet tikrai nepavyko. Per daug laisvės suteikėme jiems įeiti į derinius, susikurti progas. Antroje pusėje gynyba buvo žymiai geresnė. Galbūt varžovai per daug kartų stojo prie baudų linijos, mūsų agresyvumas gal buvo per didelis, bet kad pakeistume ritmą, kažką turėjome daryti. Manau, tas pavyko antroje pusėje, buvome agresyvesni ir pavyko sugrįžti į rungtynes. O pabaigoje lėmė vienas puolimas, viena gynyba.“
Ilgą laiką šio sezono metu „Žalgiris" gal ir nežibėjo puolime, bet demonstravo geležinę gynybą, pagal kurią buvo geriausias Eurolygoje.
Vis dėlto per sunkią atkarpą, kurios metu pralaimėjo 8 iš 10 rungtynių, kauniečiai atrodo pametę savo gynybinį identitetą. Nuo 17-ojo turo „Žalgiris“ demonstruoja jau tik 12-ą gynybos reitingą, o net septynis iš 10 sykių praleido bent po 83 taškus.
Šį kartą kauniečiai pabiro dar pirmoje rungtynių pusėje, kai Milanas pataikė 14 dvitaškių iš 18 ir dar iki ilgosios pertraukos surinko 50 taškų. Tai – „Žalgirio“ varžovų rekordas žaidžiant Kaune šiame sezone.
„Tai ir buvo pagrindinė šio pralaimėjimo priežastis, kad įmetėme 42 taškus nežaisdami kažkaip stebuklingai, bet gynyboje 50 negali būti. Priežastis tikrai yra ta. O dėl identiteto prieš dvi dienas atrodė kitaip“, – E.Ulanovas priminė 53 praleistus taškus prieš Berlyno ALBA.
Priešingai nei treneris Andrea Trinchieri arba komandos lyderis Sylvainas Francisco, jis neieškojo kaltų teisėjų korpuse, nepaisant kelių labai abejotinų švilpukų susitikimo paskutinę minutę.
„Galima daug dabar ieškoti dalykų. Galbūt per daug stojo prie baudų linijos tiek LeDay, tiek kiti. Kažkur buvo nereikalingų pražangų ir varžovams metant į krepšį. Dabar daug galim iškelti klausimų, kas kur buvo, bet dabar viskas, pralaimėjome, – sakė E.Ulanovas, neturėjęs atsakymų ir dėl minėtųjų epizodų pabaigoje. – Kaip pasakyti... Pamatyti pakartojimą po kažkokių žaidybinių klaidų, kai mes žaidžiame ir padarai klaidą, tai po to lengva kalbėti. Aišku, sunku pasakyti, kokios ten buvo situacijos ir sprendimai, bet rungtynės yra baigtos. Teisėjų nesiruošiu vertinti, jie dirba savo darbą ir tiek.“
Jau šeštą kartą per nesėkmingąją 10 rungtynių atkarpą „Žalgiris“ išmetė daugiau tritaškių nei dvitaškių. Gelbėtis tolimais metimais kauniečiai bandė ir šįkart, per ketvirtą kėlinį laimę bandydami 9 kartus, bet pataikydami tik du.
Ar „Žalgiris“ ne per daug kliaujasi tokiais metimais?
„Manyčiau, taip. Galbūt per daug pasikliovėme tolimais metimais. Be to, įpusėjus ketvirtam kėliniui jie pakeitė Gillespie ir išvis sumažino penketą, pas juos nelabai buvo kam saugoti lanko. Galbūt reikėjo šiek tiek daugiau prasiveržimų, galėjome ir patys išprovokuoti daugiau pražangų, ką jie darė prieš mus. Gal momentais per daug pasikliovėme tritaškiais“, – svarstė E.Ulanovas.
O ko žalgiriečiams pritrūksta norint susikurti progų arčiau krepšio?
„Sunku pasakyti. Kiekvienas skirtingai reaguoja į situacijas, į kontaktą, dar kažką. Reikėtų geresnio mikso tarp prasiveržimų ir metimų iš toli. Bet visos problemos daugiau gynyboje nei puolime“, – sakė lietuvis.
12 pergalių ir 14 pralaimėjimų turintis „Žalgiris“ išlieka tryliktas Eurolygoje, bet po penktadienio mačų gali atsilikti jau dviem laimėjimais nuo pirmojo dešimtuko, kuris pratęs kovas atkrintamosiose arba įkrintamosiose.
Kol esame čia, kol yra šansas – dar aštuonios rungtynės, tai žiūrime tik į priekį. Niekas čia nesiruošia sustoti.
Vis dėlto ne sykį su „Žalgiriu“ iš sudėtingų padėčių jau išsigelbėjęs E.Ulanovas vilčių dar nelaidoja.
„Ar mes jau nebepateksime? Nėra taip. Kol esame čia, kol yra šansas – dar aštuonios rungtynės, tai žiūrime tik į priekį. Niekas čia nesiruošia sustoti“, – pakiliai kalbėjo kapitonas.
Nesižvalgo jis ir į faktą, kad iš likusių aštuonerių rungtynių Eurolygoje – net šešios išvykos.
„Jeigu galvosime, kad tai problema, bus blogai“, – teigė kaunietis.
Bet prieš Eurolygos sezono finišą, į kurį „Žalgiris“ leisis vasario pabaigoje, kauniečiai turės reikalų vietiniame fronte. Vasario 15-16 dienomis Kauno komanda bandys aštuntą kartą iškovoti Karaliaus Mindaugo taurę.
„Visa koncentracija – į kitą savaitgalį. Labai svarbi savaitė mūsų klubui, mūsų sirgaliams. Turėsime laiko pasiruošti ir tikimės gero savaitgalio“, – teigė E.Ulanovas.