| Eurolyga | Penktadienis | „Crvena zvezda“ – „Žalgiris“ | 20:00 | Belgradas |
Kartu su kolega Džordže ketvirtadienio vakarą vėlavome į „Partizan“ ir „Zadar“ dvikovą Adrijos krepšinio lygoje. Ji vyko prieš pat „Žalgirio“ treniruotę, 17 val. dienos.
Nuorūkas žiūrovai metė čia pat po kojomis – ar tai koridoriuose, ar po kėdėmis. Daugiau už nuorūkas buvo nebent moliūgų sėklų, prispjaudytų ant žemės.
„Atsargiai, „Partizan“ sirgaliai vėl daro betvarkę“, – patyrusį Serbijos žurnalistą telefonu įspėjo vietinis kolega.
Nejaukiu neapšviestu keliuku pasiekėme niūrų Aleksandro Nikoličiaus sporto kompleksą. Tą padaryti padėjo ryškus apšvietimas – po žibintais būriavosi priešriaušinė policija. Beje, iki 2016-ųjų ši halė buvo žinoma „Pionir“ vardu, bet ją nuspręsta pervadinti buvusio krepšininko A.Nikoličiaus garbei.
Nors „Partizan“ žaidė eilinį namų mačą be svečių aistruolių, apsaugos pajėgos prilygo pasiruošimui futbolo mūšiams Lietuvoje, kai į mūsų šalį užsuka agresyvias sirgalių grupuotes turinčios komandos.
Pavyzdžiui, bent 20 jų per ilgąją rungtynių pertrauką išsirikiavo arenos viduje prie vieno iš išėjimų. Priešriaušinė policija užėmė pasyvių rūkytojų vaidmenį – per 15 minučių pauzę koridoriuje cigaretes traukė žiūrovai.
Serbai dievina cigaretes. Ilgosios pertraukos neišlaukė vienas „Partizan“ gerbėjas su „Grobari“ marškinėliais. Kvietimas „parūkyti lauke“ reiškė parūkyti tiesiog užlindus į šoną nuo tribūnų. Nors ant senų arenos sienų buvo išklijuoti lipdukai su draudimu rūkyti, rūkaliams serbams jie švietė vienodai.
Ilgainiui virš parketo iš cigarečių dūmų susidarė smogas ir tvaikas užsiliko dar iki „Žalgirio“ treniruotės. Po „Partizan“ rungtynių ir „Žalgirio“ treniruotės grįžus namo į viešbutį, cigaretėmis dvokė visas megztinis.
Netrukus mačo įkarštyje Aleksandro Nikoličiaus halės palubėse suspurdėjo trys balandžiai. Jie išlindo iš arenos kampų ir išsirikiavo ant stogo sutvirtinimų aukštai virš krepšininkų galvų.
Nuorūkas žiūrovai metė čia pat po kojomis – ar tai koridoriuose, ar po kėdėmis. Daugiau už nuorūkas buvo nebent moliūgų sėklų, prispjaudytų ant žemės.
Kad Aleksandro Nikoličiaus arenai trūksta švaros, plika akimi matėsi žvelgiant į tribūnų kėdes. Kai kurios jų buvo išlaužytos. Nors buvo privirintos vamzdžiais, trijų kėdžių jungtis vis tiek buvo kažkokiu būdu išlaužta iš eilės. Kitos, dar pakankamai sveikos, buvo nusėtos didžiuliais dulkių sluoksniais.
Ne visi sirgaliai ant jų sėdiniuoja per rungtynes. Daugelis stovi visą mačą ir nenutrūkstamomis dainomis palaiko savo komandą.
Pagal oficialų protokolą, „Partizan“ ir „Zadar“ susitikimą stebėjo 6300 žiūrovų. Realiai, jų buvo kokie 4 tūkstančiai. Tik į akis krito tai, kad aktyviausiai skandavę gerbėjai pasidalijo į du priešingus arenos kampus ir ten traukė skirtingas dainas, perrėkdami vieni kitus. Pasirodo, tarp chuliganais vietinių vadinamų aistruolių įvyko konfliktas, dėl kurių jie taip pykstasi, kad palaiko komandą kas sau.
Aktyviausi buvo tie, kurie bus arčiau „Žalgirio“ atsarginių suolo. Jie sugebėdavo įtraukti didžiąją Aleksandro Nikoličiaus halės sirgalių dalį. Dainas traukdavo ar su juoda gerbėjų armija šokinėdavo ir vaikai, ir jaunuoliai, ir moterys, ir raumeningi tatuiruoti vyrai, ir solidžiai atrodantys ponai su marškiniais – visi dalyvauja procese.
Net keista pagalvoti, kad ta pačia iš lauko gamyklą primenančia arena dalijasi du didžiausi priešai sporte – „Partizan“ ir „Crvena zvezda“. Pavyzdžiui, ketvirtadienio vakarą palubėse dar kabėjo iškabos su „Partizan“ čempionų titulais, bet „Žalgirio“ treniruotės pabaigoje vietiniai darbuotojai jau klijavo lipdukus su „Crvena zvezda“ pavadinimu.
Yra viena svarbiausia taisyklė – tą pačią dieną šios komandos nerungtyniauja. Anksčiau, kai abu klubai žaidė Eurolygoje, komandos tą patį turą žaisdavo skirtingose šalyse – kai vieni namie, tai kiti išvykoje.
Be to, dėl geros „Partizan“ ir „Crvena zvezda“ vadovybių komunikacijos arenoje ir jos prieigose pavyksta išvengti kruvinų susirėmimų. Tam padeda ir sugriežtėję įstatymai, už menkiausius nusižengimus galintys patupdyti už grotų.
Kitaip nei Atėnuose, kur į „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ stovyklas pasiskirsčiusios konkrečios miesto dalys, arba kaip Stambule, kur klubus palaiko atskirų miesto rajonų žmonės, Belgradas neturi pasiskirstęs zonų, kurios propaguotų vienos ar kitos komandos palaikymą. Bet didžiausią gerbėjų armiją turi „Crvena zvezda“ – žalgiriečių priešininkas penktadienį.
Remiantis vietinių pasakojimais, abiejų ekipų sirgalių agresijos lygis vienodai aukštas. Pavyzdžiui, pasiteiravus, ar galiu ramiai filmuoti triukšmingai skanduojančius „Partizan“ aistruolius, kolega Džordže šyptelėjo.
„Ar matai, kad kas nors dar ką nors filmuotų?“ – su užuomina paklausė jis.
23 metus žurnalistikoje dirbantis serbas teigė, kad aistruoliai nemėgsta, kai juos filmuoja tribūnose esantys žmonės. Esą žiūrovus su į juos nukreiptais telefonais sirgaliai gali palaikyti policijos pareigūnais, norinčiais užfiksuoti galimų chuliganų veidus. O tada gali turėti problemų.
Jie turi aiškiai matyti, kad filmuojantis žmogus – operatorius arba žurnalistas iš žiniasklaidos tribūnos.
Yra tekę girdėti mitą, kad svečių sirgaliams Aleksandro Nikoličiaus halėje patariama nesirengti savo palaikomos komandos simbolika ir pernelyg nesiardyti per rungtynes. Bus įdomu pamatyti, kaip šio patarimo laikysis „Žalgirio“ sirgaliai, kurių užsakomuoju reisu kartu su komanda į Belgradą atvyko apie 20. Visai kaip „Žalgirio“ arenoje, lėktuve buvo išpirkti visi bilietai, skirti ne komandos nariams.
Vos tik lietuviai parodys emocijas, juos iš karto bandys sugniuždyti vietos aistruoliai, kurių kiekvienas karštai reiškia savo nuomonę. Pavyzdžiui, po vieno švilpuko, kuris buvo net neabejotinas, bet nepalankus šeimininkams, įpykęs senolis pašoko iš vietos ir, parodęs pirštu į arbitrą, nykščiu perėjo per kaklą. Žinutė suprantama.
Įdomu, kad serbai iš tiesų nėra tokie agresyvūs. Anaiptol, Belgrade, pasakoja vietiniai, labai saugu, o žmonės visada linkę padėti ir bendrauti. Tik, susirinkę į sporto renginius ir susibūrę miniose, jie tampa sunkiai sukontroliuojami.
Netrukus mačo įkarštyje Aleksandro Nikoličiaus halės palubėse suspurdėjo trys balandžiai. Jie išlindo iš arenos kampų ir išsirikiavo ant stogo sutvirtinimų aukštai virš krepšininkų galvų. Gerai, kad bent nepaleido jiems į apačią nemalonių siurprizų.
Kai didžiulė „Partizan“ persvara ėmė tirpti, kažkas iš tribūnų į aikštę sviedė dūžtantį daiktą, kuris lyg kalėdinis žaislas efektingai ir garsiai ištiško ant parketo. Eurolygoje mačas, ko gero, būtų pristabdytas, tačiau Adrijos lygoje į tą dūžį niekas beveik nesureagavo, o valytojas, lyg eilinį kartą šluostytų prakaitą nuo žemės, ramiai sušlavė šukes į aikštės pakraštį.
Ta karšta atmosfera ne tik baugina, bet ir veikia žaidėjus. Pavyzdžiui, „Zadar“ legionierius iš JAV Joshuas Bosticas neištvėrė emocingai į sėkmingą 2+1 epizodą reagavusio Novica Veličkovičiaus euforijos ir rodydamas pirštais piktas nuėjo į minutės pertraukėlę. Amerikietis daugiau reagavo į aplinkinius dirgiklius nei į trenerio nurodymus.
Beprotiškas sirgalių palaikymas išbalansuoja varžovų žaidėjus, o savus pakelia į aukštesnį lygį. Norėdamas ištrūkti iš šio karo lauko, „Žalgiris“ penktadienį 20 val. turės būti labai susitelkęs, šaltakraujiškas ir solidus.
