Atrodė, kad „Žalgirio“ vyrai per ilgai užsisėdėjo per Naujųjų metų naktį, gal išskyrus Artūrą Milaknį, kuris nuėjo miegoti iki vidurnakčio ir ilgai buvo aktyviausias Kauno komandoje, tik šįkart ne taikliais metimais, o išprovokuotomis pražangomis.
Pramiegota rungtynių pradžia, po kurios Šarūnas Jasikevičius bandė žadinti komandą surikęs: „Wake up, people, alio!“.
Tačiau ilgai niekas neatsiliepė.
Sekė juoda atkarpa antrajame kėlinyje, kai „Žalgiris“ šešias minutes nepelnė nė taško – 10 paeiliui pramestų metimų ir 5 klaidos.
Šaras be sustojimų skaitė pamokslus kiekvienam iš eilės – Edgarui Ulanovui ilga litanija, paskui Lukui Lekavičiui, Pauliui Jankūnui, Thomasui Walkupui, Nigelui Hayesui – visiems iš eilės.
„Žalgirio“ puolimas buvo apimtas letargo, abu įžaidėjai ilgai strigo – vis bandydamas įmesti kamuolį aukštaūgiams Th.Walkupas jau buvo suklydęs net 6 kartus, kai šeimininkai aptiko save atsiliekančius 29:44 trečiojo kėlinio pradžioje.
Nigelas Hayesas pirmasis pasirodė „Žalgirio“ arenoje likus pusantros valandos iki mačo, bet pirmą metimą pataikė tik įpusėjus trečiajam kėliniui. Jockas Landale'as nepelnė taškų, KC Riversas be taškų lakstė iki 29 minutės.
Tačiau daugiau nei 15 tūkst. žmonių tikėjo. Regis, tai sirgaliai uždegė komandą, kai jai buvo sunku, o neapsakomos atmosferos pagauti „Žalgirio“ vyrai ėmė „luptis“, kaip mėgsta sakyti Š.Jasikevičius.
L.Lekavičius ir Zachas LeDay atsiliepė pirmieji. Su jais šeimininkai pasileido į gaudynes, o ypač agresyvia gynyba „Žalgiris“ dar trečiajame kėlinyje likvidavo 15-os taškų skirtumą ir pavijo svečius (53:53).
L.Lekavičius buvo pasitaupęs fejerverkų ir pradėjo juos leisti vieną po kito – iki pertraukos pelnęs vos 2 taškus įžaidėjas per trečią ir ketvirtą kėlinį įmetė 21 tašką!
Š.Jasikevičius kelis kartus pats buvo įlėkęs į aikštę kelis metrus, lyg užsukęs keitė žaidėjus, nes drama tęsėsi iki pabaigos. Bet drama turėjo laimingą pabaigą.
„Vėl sakau – labai sunku pradėti nuo kažko kito, bet reikia pasveikinti sirgalius su Naujais metais, padėkoti už nuostabų palaikymą. Turime dėkoti ir dėkoti, nes kažkas nuostabaus, kad išpirkti bilietai, malonu ir dėl iš užsienio grįžusių lietuvių, – sakė Š.Jasikevičius. – Labai keistos rungtynės, bet gal ir gerai. Nebuvo gero krepšinio, bet svarbu tokias išlošti. Užsikabinome už to šanso, kurį mums suteikė „Maccabi“, ir tuo pasinaudojome. Iš pradžių pralaimėjome visose situacijose 50 ant 50, pažeidinėjome komandos taisykles, visur vėlavome, bet yra taškelis, stengsimės dirbti toliau.“
– Komanda užsikūrė po kelių perimtų kamuolių trečiame kėlinyje. Kas pasikeitė?
– Gal atradome ramybę puolime, atradome lyderį, kuris ir pataikė, ir pradėjo organizuoti žaidimą. Luko kėlinys įžiebė mums tą viltį.
Kai Lukas įmetė tą tritaškį atrodė, kad perlaužėme tas rungtynes, bet „Maccabi“ sugrįžo.
Tai buvo „niekieno“ rungtynės. Bet mes jas laimėjome. Jos buvo „niekieno“, bet vyrai ištraukė.
– Ką savo žaidime pakeitė Lukas Lekavičius, iki pertraukos įmetęs tik du taškus, po jos – 21?
– Agresyviai žaidė. Iš pradžių strigo abu įžaidėjai. Neįvesdavome kamuolio, o komandai buvo sunku. Antrojoje rungtynių pusėje suradome ne tik įžaidėją, bet ir lyderį. Aš, kaip treneris, galėjau užsikabinti, nes jaučiau, kad jis „karštas“. Smagu, kad atsirado Lukas.
– Kiek keitė žaidimą tai, kad „Maccabi“ atvyko be savo lyderių, prieš pat mačą paaiškėjo, kad nežais Scotie Wilbekinas?.
– Nekeitė. Žinojome apie tai.
– Šis mačas žymi ir Eurolygos reguliariojo sezono pusiaują. Kokios mintys kyla po pirmojo rato?
– Tai neišnaudotų šansų ratas. Tiek galimybių, bet neužsikabinome, nors galėjome būti labai aukštai lentelėje. Kita vertus, esame absoliučiai jauna komanda, labai vaikiški.
Buvo aibė galimybių užsikabinti į aukščiausias vietas lentelėje. Tas žaidimas su jaunais žaidėjais vis toks – į viršų ir į apačią. Galima tai būtų geriau išnaudoti, bet nėra lengva.
Kažkiek pradėjome pataikyti. Nežinau, ar 7 iš 21 tritaškio yra gerai, bet šįkart tiek užteko.
Tai neišnaudotų galimybių ratas, bet norėtume išsaugoti žaidimą, toliau jį gerinti, eiti iš rungtynių į rungtynes ir išlaikyti šansus į pergales. Daugiau kažkaip prašyti nelabai ir galiu.
– Kokie rezervai komandai ateičiai?
– Suaugti kaip žmonės. Nes esame vaikiški. Mums reikia suaugti. Kai ateini į rūbinę ir Tomas Masiulis (Š.Jasikevičiaus asistentas) pasako, kiek mes praleidžiame taškų po mūsų klaidų gynyboje... Iš 68 mes praleidome 51 dėl savo klaidų. Tai yra kažkokia nesąmonė. Nesakau, kad mes leistume įmesti tik 17, bet iš to 51 galima daug nuimti ankstyvoje gynybos stadijoje. Tai vienas baisiausių dalykų. Tų klaidų bus, nes varžovas žaidžia, bet 51 iš 68? Kiek laukiau iki spaudos konferencijos, mąsčiau, kad Eurolygoje išlošti su tokiu dalyku neįmanoma.
Ačiū Dievui, paėmėme tašką ir einame namo.
– Kiek komanda auga po tokių rungtynių?
– Labai auga. Mes esame žiauriai jauni, mums reikia išlipti iš to purvo. Kai išlipi, bus lengviau kitą kartą. Tai prideda augimo procese. Svarbu ir pozityvu, kad komanda ir žaisdama prastai gali paimti pergalę. Tai – labai pozityvu.
