2011 metais duris atvėrusi „Žalgirio“ arena iš karto priėmė lemiamas Europos krepšinio čempionato kovas, bet nuo tada aukščiausio rango krepšinio renginiai laikinąją sostinę aplenkia.
Buvo joje surengti keli Lietuvos krepšinio federacijos ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyrų finalo ketvertai, vyko ten praėjusių metų olimpinė atranka, pasaulio jaunių čempionatas ir kasmet vyksta Lietuvos krepšinio lygos bei Eurolygos mačai, bet finalo ketverto atvežimas į Kauną išlieka neįgyvendinta svajone.
„Šį klausimą mes keliame nuolatos, tačiau klubas nėra pajėgus finalo ketvertą suorganizuoti vienas, – dar 2018 metais apie galimybę surengti finalo ketvertą Kaune sakė „Žalgirio“ prezidentas P.Motiejūnas. – Yra atitinkamas ir kasmet nustatomas mokestis, kurio klubas padengti negalėtų. Vaizdžiai kalbant, norint gauti šią teisę, pirmiausia reikia maišo pinigų, o tada jau galėtume tartis su Eurolyga. Tačiau tą maišą reikia pasidalinti visiems.“
Pasikeitus Eurolygos vadovams ir stipriausio žemyno turnyro vairo į savo rankas suėmus serbui Dejanui Bodirogai ir Marshallui Glickmanui, „Žalgiris“ pasiryžo rimčiausiam žygiui link svarbiausių Eurolygos sezono kovų organizavimo teisės.
15min žiniomis, Eurolygos generaliniu sekretoriumi tapęs amerikietis M.Glickmanas buvo palaikomas ir Kauno „Žalgirio“ prieš pokyčius Eurolygoje, tad tai yra vienas svertas, kurio trūkdavo, kai turnyras dar buvo pro pirštus į galimybę finalo ketvertą rengti Kaune žiūrėjusio katalono Jordi Bertomeu rankose.
Bet svarbus ne tik turnyro vadovų palankumas.
Tam, kad būtų galima atvežti finalo ketvertą į Lietuvą, reikalingas solidus pinigų kapšas.
P.Motiejūnas antradienį rengtoje spaudos konferencijoje konkrečių sumų neįvardino, bet 15min žiniomis, kelių ankstesnių finalo ketvertų rengėjai už teisę organizuoti renginį ir išlaidas infrastruktūrai atnaujinti arba sukurti paklodavo iki 5 mln. eurų.
Būtent tokiu biudžetu prieš trejus metus disponavo Vitorija – už Kauną mažesnis 250 tūkst. gyventojų Ispanijos miestas, kuriam netikėtai atiteko galimybė priimti 2019 m. Eurolygos svarbiausias kovas.
15min šaltiniai Baskų krašte pasakoja, jog 1 mln. eurų finalo ketverto organizacinėms išlaidoms paklojo pats Vitorijos „Baskonia“ klubo prezidentas Joseanas Querejeta, o likusius 4 mln. surinko iš valdžios institucijų: didžiąją dalį skyrė Vitorijos miestas, mažesnes – regiono taryba ir Baskų krašto vyriausybė.
Priešingai nei „Baskonia“, „Žalgiris“ savo lėšų į finalo ketverto rengimą kišti neketina bei nori biudžetą surinkti iš valdžios institucijų.
„Kaip klubas, jokios naudos mes neturime. Nei finansinės, nei, kaip suprantate, žaidybinės, – šyptelėjo finalo ketverto idėją pristatęs P.Motiejūnas. – Tai yra mūsų noras atvesti į Kauną didžiausią klubinio krepšinio renginį.“
Kaip patvirtino P.Motiejūnas, dėl dalies su Kauno savivaldybe jau susitarta, o kitą reikia gauti arba iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), arba iš savivaldybių.
P.Motiejūnas ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis antradienį atskleisti skaičių nebuvo linkę, bet paslapties skydą praskleidė ŠMSM viceministras Linas Obcarskas.
Jis 15min prasitarė, kad „Žalgiris“ savo kreipimesi į ministeriją įvardino, jog trūkumas iki norimo biudžeto – apie vienas milijonas eurų.
Vis dėlto šansų, kad jį skirs ŠMSM arba Vyriausybė, mažai.
„Tai daugiau ekonomikos, o ne sporto klausimas. Yra labai didelis klausimas, ar ten žais Kauno „Žalgiris“. Greičiau, kad ne, pagal galimybes sprendžiant, nors ir būtų šaunu. Dėl to neturime asignavimo priemonės, tai išeina už aukšto sportinio meistriškumo finansavimo rėmų, tad čia reikalingas Vyriausybės sprendimas“, – 15min situaciją komentavo L.Obcarskas.
Tai daugiau ekonomikos, o ne sporto klausimas.
Jo teigimu, premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė jau prieš kelis mėnesius svarstė šį klausimą, bet tuomet „Žalgirio“ prašymo nepatenkino.
„Greičiausiai ir dėl to, kad kriziniai metai, biudžetas ir taip suspaustas“, – svarstė viceministras.
P.Motiejūnui idėją rengti finalo ketvertą pristačius viešai ir prasitarus, kad į valdžios institucijų duris bus mėginta belstis dar kartą, L.Obcarskas patvirtino, kad prie šio klausimo bus sugrįžta, bet daug vilčių neteikia.
„Tikrai norėtųsi prisidėti, bet ką matau iš asignavimų, Vyriausybė penktadienį patvirtino biudžeto projektą, kuris keliaus Seimui, tai tų pertekliaus lėšų papildomų asignavimų nėra. Pabandysime grįžti (prie finalo ketverto klausimo), bet neprognozuočiau, kad bus lengva“, – sakė ŠMSM atstovas.
Beje, anot viceministro, reikalas skubus, nes Eurolyga finalo ketverto klausimą gali spręsti jau šią savaitę. Panašiai kalbėjo ir P.Motiejūnas, teigęs, kad sprendimą galime išgirsti per artimiausias kelias savaites.
Jei visgi milijonas atsirastų ir Kaunas gautų teisę rengti finalo ketvertą, ar toks renginys gali atsipirkti?
P.Motiejūnas įsitikinęs, kad taip, bet tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.
„Žalgirio“ vadovas pristatydamas finalo ketverto Kaune idėją ir remdamasis praėjusių finalo ketvertų patirtimi, teigė, kad į Lietuvą sugūžėtų apie 10 tūkst. žiūrovų iš užsienio.
Vis dėlto šis skaičius labai lengvai gali kisti, o tai priklauso nuo to, kaip klostysis šio sezono Eurolyga.
Štai ir 2019 m. turnyro, paskutinio prieš COVID-19 pandemiją, rengėjus išgelbėjo tai, jog į ketvertą prasibrovė milžinišką sirgalių bazę turinti Stambulo „Fenerbahče“.
Iš Turkijos į Ispanijos šiaurę nuskrido maždaug 8 tūkst. sirgalių, kurie užtvindė ne tik Vitoriją, bet ir aplinkinius miestus.
Vis dėlto likę trys klubai pritraukė kur kas mažiau aistruolių. Maskvos CSKA palaikė dešimtys, Stambulo „Anadolu Efes“ – šimtai sirgalių, o net ir Madrido „Real“, dėl trofėjaus kovęsis savo šalyje, į Vitoriją buvo atsektas vos kelių šimtų žmonių.
Panašiai nutiko ir šiemet Belgrade, tik ten šeimininkavo ne turkai, o graikai.
Po ketverių metų į Eurolygos finalo ketvertą prasibrovęs Pirėjo „Olympiakos“ turėjo net apie 12 tūkst. sirgalių palaikymą, o Ispanijos grandus „Barcelona“ ir Madrido „Real“ bei turkų Stambulo „Anadolu Efes“ palaikė gerokai mažesnės sirgalių grupės.
Rizika, kad į finalo ketvertą gali patektų didelių sirgalių bazių neturinčios komandos, turėtų gąsdinti ir norinčius surengti lemiamas turnyro kovas Kaune.
O taip tikrai gali nutikti.
15min laidos PIKENROLAS dalyvių Ryčio Vyšniausko, Roko Pakėno ir Lino Kleizos prieš Eurolygos sezono startą sudarytame turnyro komandų reitinge pirmas keturias vietas užėmė klubai, kurių į Lietuvą veikiausiai atvyktų palaikyti daugiausiai po kelis šimtus žmonių: Madrido „Real“, Milano „Olimpia“, „Barcelona“ ir Stambulo „Anadolu Efes“.
Ir tik po to sekė daugiatūkstantines minias privilioti galinčios ekipos – Pirėjo „Olympiakos“ (5 vieta), Stambulo „Fenerbahče“ (6 vieta), Tel Avivo „Maccabi“ (9 vieta) bei Belgrado „Partizan“ (11 vieta).
Jeigu į Kauną atvyktų sirgalių armijomis nepasižymintys klubai, labai greitai subliukštų ir P.Motiejūno skaičiavimai.
„Žalgirio“ bosas, tikėdamasis 10 tūkst. žmonių atvykimo, skaičiuoja, kad Lietuvoje jie išleistų mažiausiai 3,7 mln. eurų, o pridėjus ir bilietų pardavimus, už kuriuos pajamas pasiimtų Eurolyga, į Lietuvos biudžetą per mokesčius sukapsėtų 1,1 mln. eurų.
Tačiau net jei pasisektų ir į finalo ketvertą patektų viena ar daugiau galingais sirgalių užnugariais pasižyminčios komandos, tai dar nereikštų, jog renginys būtų pelningas.
Prieštaringai Baskų krašte vertinamas J.Querejeta po turnyro viešai deklaravo, kad finalo ketvertas Vitorijai ir visam regionui padarė 56 mln. eurų naudą. Bet realybė – kitokia.
15min šaltiniai pasakoja, „Baskonia“ vadovo pateikti skaičiai – laužti iš piršto, o sudėjus viską, renginys baskams galėjo būti netgi nuostolingas. Be to, ir klubui išaugusi motyvacija nesuveikė, nes papildomus finansus į „Baskonia“ komplektaciją metę komandos vadovai liko nusivylę: Vitorijos klubas finalo ketverto nepasiekė.
Vitorija nukentėjo ir dėl viešbučių trūkumo. Į finalo ketvertą suplūdę sirgaliai (daugiausiai turkai) už Kauną mažesniame mieste nerado, kur apsistoti, ir dėl to rinkosi gyventi aplinkiniuose miestuose – Bilbao, San Sebastiane, Logrone ir kitur. Maža to, sirgaliai šiuose miestuose praleido ir didžiąją dalį laisvo laiko, į Vitoriją vykdami tik pažiūrėti rungtynių, tad ir savo pinigų finalo ketvertą organizavusiame mieste paliko mažai.
Kadangi didžiąją dalį finalo ketverto biudžeto padengė Vitorijos miesto valdžia, pinigų nutekėjimas į kitus baskų regiono miestus buvo laikomas dideliu nusivylimu.
Su tokia pačia problema gali susidurti ir Kaunas.
2018 metų duomenimis, antro pagal dydį Lietuvos miesto viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose iš viso buvo 3 776 vietos, t. y. viso labo ketvirtadalis „Žalgirio“ arenoje galinčios sutilpti auditorijos.
Per kelerius metus situacija pasitaisė į gerąją pusę, bet į Kauną suplūdus 10 tūkst. užsienio svečių, kaip prognozuoja P.Motiejūnas, didžiajai jų daliai vis tiek tektų ieškotis nakvynės kituose miestuose, pavyzdžiui, Birštone ar Vilniuje.
Tiesa, ne visos naudos yra pasveriamos vien tiesioginėmis pajamomis.
Finalo ketvertas neabejotinai būtų didžiulė reklama Kaunui ir Lietuvai – kasmet jo kovos rodomos beveik 200 šalių, o žiūrovų skaičius beveik siekia devynženklį.
Pasistengus tai išnaudoti, ilguoju laikotarpiu finalo ketvertas galėtų pasitarnauti kaip turizmo skatinimo priemonė.
