„Priėmėme vieną sunkiausių ir liūdniausių sprendimų Eurolygos istorijoje ir kai kurių mūsų karjeroje. Bet tai padarėme būdami tikri, kad tai geriausias sprendimas ir krepšiniui, ir mūsų licencijuotiems klubams.
Įvertinome visas galimybes pratęsti Eurolygos ir Europos taurės sezonus. Išanalizavome visą medicininį protokolą, arenų prieinamumą, apgyvendinimo sąlygas, TV transliacijų sąlygas, tvarkaraščius. Bet buvo neįmanoma to padaryti.
Nenorėjome užtęsti problemų kitam sezonui, todėl sprendimą reikėjo priimti dabar“, – savo įžanginėje kalboje per videokonferenciją sakė J.Bertomeu.
Jis dar kartą pabrėžė, kad Eurolyga norėjo užbaigti sezoną įprasta tvarka, nesumažinant komandų skaičiaus ir nekeičiant turnyro formato.
Eurolygos bosas taip pat padėkojo miestams – tarp jų ir Kaunui su Vilniumi, kurie dėjo didžiules pastangas padėti išgelbėti sezoną. Lietuva buvo bene realiausia kandidatė priimti Eurolygos kovas, jeigu sezonas būtų buvęs pratęstas.
„Jie pasiūlė maksimalias garantijas saugumo, sveikatos ir situacijos suvaldymo klausimais. Kai kuriais atvejais, visišką Vyriausybės pagalbą. Mes labai dėkingi už tas milžiniškas pastangas. Jie padarė viską, kad pasirūpintų kiekviena smulkmena, jog galėtume tęsti sezoną. Deja, negalėjome to padaryti“, – atsiduso J.Bertomeu.
„Dabar dirbame ateičiai ir ruošiamės kitam sezonui“, – pridūrė ispanas.
15min pateikia įdomiausias pokalbio dalis apie Eurolygos ateities gaires.
– Ar tiesa, kad vienas Eurolygos klubas išreiškė ketinimus pasitraukti iš Eurolygos ir kokios finansinės pasekmės visų laukia už nutrūkusį sezoną?
– Niekas negalvoja palikti Eurolygos dėl koronaviruso krizės. Ir niekas susirinkime nepareiškė noro palikti Eurolygą.
Dar per anksti kalbėti apie tikslias finansines pasekmes. Šiais klausimais pradėjome dirbti dar praėjusią savaitę, kad padėtume ir patartume klubams sudaryti strategijas, kaip būtų galima įveikti finansines problemas, daugiausiai komercinėje pusėje ir su bilietų pardavimais.
– Atėnų „Panathinaikos“ bosas Dimitris Giannakopoulas vienintelis prieštaravo dėl sezono nutraukimo ir užsiminė apie finansinį lygos skaidrumą. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
– Nepamenu, kad Dimitris išreikštų kažkokį susirūpinimą dėl skaidrumo. Jis rūpinosi dėl finansinės sprendimo įtakos, kaip tai paveiks klubus. Ir visi dalijosi tais rūpesčiais. Bet šiandien visi klubai sutarė, kad ne tai dabar svarbiausia.
Ekonominės pasekmės yra kita tema. Eurolygos klubai tiki, kad dabar svarbiausia užtikrinti žaidėjų ir komandų saugumą. Turėsime laiko aptarti ekonomines pasekmes ir kaip jas sumažinti. Bet šiandien tai nebuvo pagrindinė tema.
Negalime neigti – finansinės pasekmės bus didelės. Tai ne tik dėl žiniasklaidos, televizijos teisių, bet ir dėl bilietų pardavimų, kitų dalykų. Norime maksimaliai sumažinti poveikio įtaką.
Bet yra daug komandų, kurios glaudžiai bendradarbiauja su Eurolygos vadovybe ir daro viską, kad geriausiai suvaldytume situaciją. Bandome ne tik sumažinti nuostolius, bet ir įsukti kitas strategijas, kurios mums praverstų ateityje.
– Kito Eurolygos sezono startas numatytas spalio 1-ąją. Kaip Eurolyga elgsis tada, jei tuo metu ne į visas arenas bus įleidžiami sirgaliai arba ne visos komandos galės treniruotis savo valstybėse?
– Dar gan anksti apie tai kalbėti. Mes turime stebėti pandemijos evoliuciją mūsų komandų teritorijose. Dabar negaliu pasakyti, kad žiūrovų nebus. Ko gero, kai kuriose šalyse tų sirgalių bus jau nuo sezono pradžios, kitose šalyse bus apribojimų, o kažkur sirgaliai bus visai neleidžiami į sporto renginius.
Sprendimai keičiasi kas savaitę. Manau, kad kai kuriose valstybėse sezonas prasidės be sirgalių, bet mes manome, kad per kelis mėnesius viskas grįš į normalias vėžes.
Jeigu turėsime problemų, bandysime jas išspręsti perkeliant rungtynes, pakeičiant rungtynių tvarką arba pasinaudojant strategijomis, kurios leistų normaliai vykdyti sezoną.
Bandysime sudaryti tvarkaraštį taip, kad sezoną namuose pradėtų tos komandos, kuriose situacija bus geresnė. Reikia suprasti, kad tas sezonas bus kitoks, o mes bandysime prisitaikyti prie naujos realybės.
Toliau spręsime šią situaciją ir artimiausiomis savaitėmis turėsime daugiau informacijos.
– Kaip Eurolyga ruošiasi antrai koronaviruso bangai?
– Su klubais dalijamės informacija dėl reikalavimų arenose, jeigu rudenį ateitų antroji koronaviruso banga. Turime būti tam pasiruošę. Mūsų vadovai nuolat bendrauja su klubais, šie bendrauja su savivaldybėmis ir bando užtikrinti visus saugumo reikalavimus.
– Kokią įtaką jūsų sprendimui turėjo priešiška Eurolygos žaidėjų asociacijos pozicija ir ar nemanote, kad krepšininkams pasiūlytos finansinės sąlygos – gauti tik 5 proc. atlyginimo už žaidimą mėnesį ekstremaliomis sąlygomis, paprasčiausiai atbaidė krepšininkus nuo ketinimų baigti sezoną?
– Šeštadienio popietę žaidėjai pateikė ilgą sąrašą su gerais argumentais. To susirinkimo metu mūsų vizija buvo panaši. O susirinkimo tikslas buvo išgirsti krepšininkus.
Bet pagrindinis jų argumentas – ne finansinis, o situacinis. Jie labiausiai akcentavo tai, kad daug žaidėjų tuos pustrečio mėnesio turėjo labai skirtingas treniruočių sąlygas.
Žaidėjai taip pat pabrėžė, kad grįžti į aikštę ir žaisti aukščiausio lygio krepšinį būtų labai sudėtinga. Noriu pabrėžti, kad daug žaidėjų išreiškė susirūpinimą, jog negalės demonstruoti tokio žaidimo lygio, kokio nusipelnė Eurolyga. Tai rodo, kad jie jaučia atsakomybę už Eurolygos prestižą.
Daugiausia žaidėjai akcentavo sveikatą ir saugumo sąlygas, dar daugiau – skirtingas galimybes treniruotis, o tikrai ne tuos 5 procentus.
– Tokie klubai kaip Belgrado „Partizan“ ar Bolonijos „Virtus“ dabar labai pikti, kad kitą sezoną nežais Eurolygoje. Kaip priėjote nuomonės, kad Eurolygos dalyviai kitą sezoną liks tokie patys kaip šiemet?
– Mes turėjome laikytis tos pačios krypties. Suprantu, kad pirmaujančios komandos dabar nepatenkintos. Mes irgi turėjome tvirtus Eurolygos lyderius, bet tai nereiškia, kad jie nusipelnė titulo. Buvo dar likę daug variantų, kad kitos komandos laimėtų titulus. Tas pats ir su Europos taure.
Ką bandėme parodyti, kad šioje situacijoje negalime kažko apdovanoti. Suprantu, kad klubai kitą sezoną nori būti Eurolygos dalimi ir mes didžiuojamės, kad jie nori čia žaisti. Deja, dabar susidūrėme su aplinkybėmis, su kuriomis niekas nenorėjo susidurti. Manau, visi turi suprasti, kokio išskirtinumo tai situacija, todėl ir pasekmės išskirtinės. Nesidžiaugiame, bet tokia realybė.
Turime suprasti savo vertybes – negalime tituluoti čempionėmis komandų ar nubausti tų ekipų, jeigu jos negalėjo normaliai užbaigti sezono.
Aš neskirstau komandų. Manau, kad šioje situacijoje mes visi esame pralaimėtojai.
Suprantame, kad kai kurie klubai smarkiai investavo į sudėtis, infrastruktūrą. Bet tikiuosi, kad jie supranta, kodėl priėmėme tokį sprendimą.
– Ar Eurolygos finalo ketvertas kitąmet vyks Kelne?
– Dar anksti atsakyti į šį klausimą. Turėjome labai produktyvų pokalbį su bičiuliais iš Kelno. Abi pusės norėtų pabandyti vėl suorganizuoti finalo ketvertą, jeigu įmanoma, kitais metais. Mes darysime viską, kad tai įvyktų. Bet to užtikrinti mes dar negalime.
– Jau kurį laiką sklando kalbos, kad Eurolyga praras generalinį rėmėją „Turkish Airlines“ ir jo poziciją užims „Gazprom“.
– Generalinio rėmėjo pozicijoje nelaukiame jokių pokyčių. Su „Turkish Airlines“ pastaruosius 10 metų palaikėme puikius santykius ir tą darysime ir ateityje.
Pastebėjau, kad dažnai kalbama apie „Gazprom“. Jeigu atvirai, niekada neturėjau pokalbių šia tema, todėl nežinau, iš kur ateina ta informacija.
Mes esame labai patenkinti dėl „Turkish Airlines“. Sėkmingai su jais dirbome 10 metų ir neturime jokių problemų.
– Kodėl Eurolyga, kaip UEFA Čempionų lyga, negalėjo pratęsti sezono iki rugpjūčio?
– Tai būtų paveikę kitą sezoną. Tokiu atveju, po sezono būtų reikėję 1,5 mėnesio poilsio, dar 1,5 mėnesio pasiruošimo kitam sezonui, o tada galėtume pradėti sezoną tik maždaug lapkritį. Mes tiesiog nesuspėtume finišuoti iki olimpinių žaidynių. Ypač, kai dar yra nacionaliniai čempionatai.
Nežinau, kaip UEFA spręs tvarkaraščio reikalus. Bet mes tikrai nenorėjome darkyti tvarkaraščio, kuris ir taip jau komplikuotas.
– Kokį smūgį ši krizė suduos pagrindiniam jūsų investuotojui IMG?
– Mes labai artimai bendraujame su IMG. Per tuos pokalbius dalijomės panašiomis idėjomis ir rūpesčiais, norėjome kartu įveikti visas problemas. Neneigsime – finansinis poveikis mūsų numatytiems ekonominiams planams bus. Bet kalbėjome ir apie ateitį, o dėl mūsų bendradarbiavimo nėra jokių abejonių.
Tiesiog turime prisitaikyti prie savo realistinių prognozių. Tam dar reikia informacijos. Bet nėra jokių abejonių, kad IMG tęs įsipareigojimus.
– Ar sprendimas neskelbti sezono čempionų buvo vieningas?
– Apie tai net nediskutavome, niekas nesiginčijo. Visi suprato, kad tokioje sezono stadijoje, nepaisant „Anadolu Efes“ pozicijos, tai nereiškė, kad jie nusipelnė titulo labiau nei kiti. Kaip jau įsitikinome, reguliariojo sezono nugalėtojai ne visada tampa čempionais. Nebuvo jokios kontroversijos ir niekas apie tai net neklausinėjo – visi suprato ir priėmė sprendimą neskelbti čempionų.
– Ar Eurolyga įvertins geriausius krepšininkus ir trenerius individualiais sezono apdovanojimais?
– Manau, kad čia galioja tas pats argumentas, kodėl neturėsime ir čempionų. Todėl laikysimės panašios linijos ir dėl apdovanojimų. Sužaidėme per mažai rungtynių, kad nuspręstume geriausius žaidėjus ir trenerius.
– Ar Eurolyga iš tikrųjų ketina didinti komandų skaičių?
– Neketiname didinti komandų skaičiaus. Mes ketiname praplėsti komandų rinką. Norime turėti komandas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje – rinkose, kurios reikalingos mūsų augimui ateityje. Bet tai nereiškia, kad ketiname keisti komandų skaičių.
– Ar ši globalinė krizė yra pats tinkamiausias metas sėsti su FIBA prie derybų stalo ir atnaujinti pokalbius dėl taikos?
– Mes nesutarėme ir nesutarsime su FIBA dėl koncepto, pagal kurį Europoje būtų keturi tarptautiniai klubiniai turnyrai. Manau, visi supranta, kad tai nėra realu ir teisinga.
Bet kartais problemos atveria galimybes. Galbūt tai galėtų būti tas atvejis.
Dar iki pandemijos pastaraisiais mėnesiais pradėjome pokalbius su FIBA. Aišku, dabar abi pusės buvo susitelkusios savo problemoms. Bet iki tol, mes jau turėjome tam tikrus pokalbius.
Manau, kad dabar FIBA atmosfera yra pasikeitusi. Ko gero, ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl kitų dalykų turime pagreitinti tuos pokalbius. Tai nereiškia, kad pavyks sumažinti turnyrų skaičių. Bet negaliu paneigti, kad turime naują realybę ir visi turi stengtis, kad prisitaikytume prie tos naujos realybės.
Viskas priklausys nuo pokalbių eigos. Mes visada atviri pokalbiams.
