„Pirmą kartą po ilgos pertraukos Lietuva turi tikrai labai perspektyvų įžaidėją.
Puikus sudėjimas, fantastiškas krepšinio suvokimas – jis žaidžia kaip 40-metis.
Įspūdingi fiziniai duomenys, ilgos rankos, stiprus pirmas žingsnis – fizinės savybės, kurios jį paverčia rimtu ginklu ne tik puolime, bet ir gynyboje.
Sunku rasti tokių savybių gynėjų“, – A.Veličką liaupsino garsus JAV skautas Jonathanas Givony.
Visos šios įvardytos savybės ir didžiulis Arno potencialas leidžia tikėtis, kad galbūt Lietuva turės geriausią įžaidėją nuo Šarūno Jasikevičiaus laikų.
Bet Lietuva jau regėjo daug kitų jasikevičių. Aukščiausio lygio įžaidėjų trūkumas Lietuvoje toks didelis, kad kiekvienas perspektyvesnis atakų organizatorius keliamas ant pjedestalo.
Daug vilčių buvo dėta į tokius įžaidėjus kaip Žygimantas Janavičius, Žydrūnas Kelys, Vaidas Kariniauskas, Šarūnas Vasiliauskas, Vytenis Čižauskas. Kai kurie tapo neblogais profesionalais, bet ne stabiliais rinktinės krepšininkais. O ką jau kalbėti apie vedlius, koks buvo Šarūnas.
Arno Veličkos skaičiai leidžia tikėtis, kad Lietuva greitu metu turės ypatingą žaidėją.
Gruodžio 10-ąją pilnametystės sulauksiantis kaunietis trijuose jaunimo čempionatuose iš eilės pateko į simbolinį penketą.
Pastarajame Europos aštuoniolikmečių čempionate A.Velička rinko vid. 15,3 taško, po 7 atkovotus kamuolius ir 6,4 rezultatyvaus perdavimo. Tokių rodiklių 18-mečių pirmenybėse nedemonstravo net Š.Jasikevičius.
Kad taptų puikiu įžaidėju, A.Velička savo žaidimo išvyko šlifuoti į Barseloną.
| Arnas Velička | 15,3 tšk., 7 atk. kam., 6,4 rez. perd. |
| Šarūnas Jasikevičius | 10,2 tšk. |
| Žygimantas Janavičius | 12,8 tšk., 3,8 atk. kam., 5,3 rez. perd. |
| Vytenis Čižauskas | 9 tšk., 5,3 atk. kam., 5,7 rez. perd. |
| Žydrūnas Kelys | 9 tšk., 2,4 atk. kam., 3,6 rez. perd. |
„Barcelona“ 2016-ųjų vasarą išviliojo šešiolikmetį iš „Žalgirio“ sistemos. Jame katalonų skautai įžvelgė didžiulį potencialą, bet nori nuklijuoti nuo jaunuolio nugaros „kito Šaro“ etiketę.
„Žaidžiau prieš Šarą. Man jis vienas geriausių įžaidėjų pasaulyje. Bet labai pavojinga klijuoti etiketę ant Arno. Jis per jaunas. Jaunimo krepšinyje jis žaidė labai gerai, bet dabar jo laukia labai svarbūs treji metai, – 24sek Barselonoje pasakojo Jaume Comasas, dirbantis „Barcelona II“ komandos asistentu. – Būtų nelogiška tikėtis iš jo per daug jau pirmąjį sezoną. Labai sunku būti Jasikevičiumi. Bet mes dirbame.“
„Barcelonos“ klubas neleido tiesiogiai pašnekinti A.Veličkos. Pagal komandos politiką, žiniasklaida negali bendrauti su nepilnamečiais krepšininkais.
Tiesa, dar prieš metus Lietuvos žurnalistai nuvyko į Barseloną, kalbinosi A.Veličką ir tada niekam nekilo jokių problemų. Bet taisyklės pasikeitė. Kolegos įtikinėjo „Barceloną“ leisti pakalbinti A.Veličką net per agentų prašymus, tačiau katalonai buvo griežti.
Net su J.Comasu teko bendrauti su atstovo spaudai priežiūra. „Barcelonos“ darbuotojas bandė juokauti ir nuimti įtampą, tačiau buvo keista, kai šis ankštame žurnalistų kambarėlyje įdėmiai klausėsi pokalbio.
Atrodo, nejauku buvo ir pačiam J.Comasui. Jis nervingai dėliojo sakinius ir vis teiravosi kolegos angliškų žodžių, kuriuos pamiršo.
O kai prasidėjo klausimai apie palyginimus su Š.Jasikevičiumi, spaudos atstovas, sukryžiuodamas rankas, aiškiai parodė, kad interviu jau turi baigtis.
Kantrybės išbandymas
Pernai su „Barcelona“ A.Velička sudarė sutartį, kuri galios iki 2019-ųjų vasaros.
Jis startavo jaunimo komandoje, o šiuo metu 17-metis rungtyniauja Barselonos dublerių ekipoje, antroje Ispanijos lygoje.
Treneriai lietuviui duoda pasireikšti vidutiniškai po 17 minučių – tai devintas rezultatas visoje komandoje. Per šį laiką kildamas nuo suolo A.Velička spėja rinkti 7 taškus, atkovoja po 2 kamuolius, atlieka 2,4 rezultatyvaus perdavimo, bet klysta 2,2 karto.
Arnui teko priprasti prie įdomaus minučių paskirstymo. Barselonoje žaidimo laiką skiria ne tik už pasirodymą aikštėje, bet ir už statusą. Pirmenybė teikiama vyresniems žaidėjams.
A.Veličkai „profesionalų“ lygyje, Ispanijos antroje lygoje, tai pirmas sezonas. Tad treneris Alfredas Julbe perspėjo krepšininką, kad būtų kantrus.
Tiesa, planuojama, kad A.Velička žais daugiau, nes jau dabar jis naudingesnis už pagrindinį komandos įžaidėją Polą Figuerą (8,8 naud. bal. prieš 5,2 naud. bal.), nors ispanas gauna pasireikšti aštuoniomis minutėmis daugiau – po 25.
Tačiau ne visas A.Veličkos tobulėjimas atsispindi Ispanijos antrosios lygos statistikos eilutėje.
|
Krepšinio skautai apie A.Veličką
|
Žvaigždės pamokos
Nuo pirmadienio iki penktadienio kelias valandas per dieną jaunuolis pluša treniruotėse. Barselonoje jam sudarytos tokios sąlygos, kad belieka susitelkti tik į krepšinį.
Šį sezoną tose pratybose A.Velička turi neįprastą partnerį. Pagrindinei „Barcelonos“ komandai nebereikalingas Tyrese'as Rice'as, Eurolygos ir Europos taurės finalų MVP, treniruojasi su „Barcelona II“ ir dažnai tampa lietuvio oponentu.
A.Veličką bene kasdien testuoja vienas vikriausių ir individualiai pajėgiausių Eurolygos gynėjų. Geresnių pamokų sunku ir įsivaizduoti.
Beje, prieš sezoną A.Velička treniravosi su pagrindinės „Barcelonos“ komandos nariais. Tai taip pat buvo neįkainojamos pamokos jaunajam lietuviui.
Barselonoje A.Velička turi gan aiškias tobulėjimo gaires. Asistentas J.Comasas 24sek atskleidė, ką įžaidėjas dabar turi patobulinti labiausiai.
A.Velička turi įgimtą lyderio savybę. Jis nebijo atsakomybės ir jau yra pataikęs ne vieną pergalingą metimą. Ant plačių savo pečių jis tvirtai vedė jaunimo rinktines ant nugalėtojų podiumo, meistriškai valdydamas kamuolį ir brandžiai skaitydamas žaidimą.
Katalonai nori, kad A.Velička gebėtų dar geriau į žaidimą įtraukti komandos draugus, kurtų daugiau kitiems nei pats sau.
J.Comasas teigia, A.Velička nėra pats ekspresyviausias komandos narys. Jis nėra žiežirba, kuri pultų kalbėti su komandos draugais, yra gana tylokas už aikštės ribų.
Panašus jis ir ant parketo – tylus generolas.
„Arną statome įžaidėju, bet jis pelno daug taškų. Tačiau kad užaugtų kaip įžaidėjas, jam reikia patobulinti žaidimo kūrėjo savybes. Kartais jis galėtų būti ir ekspresyvesnis, – tikino J.Comasas. – Jis priima gerus sprendimus ir veda komandą geru keliu. Tačiau Arnui nebereikia rinkti po 20 taškų kaip jaunimo rinktinėse. Reikia tuos taškus suteikti geriausiems žaidėjams.
Pavyzdžiui, jei aikštėje yra Valančiūnas, tai Arnui reikės gerų momentų perduoti kamuolį. Tie 25 taškai bereikšmiai, jei komanda neis į priekį. Tad tai dabar jo tobulėjime svarbiausia.“
Nepanikuoja dėl pataikymo
A.Veličkos sugebėjimą kurti progas komandos draugams vertinti tik iš rungtynių protokolo sudėtinga. Tačiau statistikoje į akis krinta kitas skaičius – tritaškių pataikymas.
Jam nelengva persiorientuoti prie naujų užduočių, nes jam tai naujas žaidimas.
Per 4 Ispanijos antrosios lygos rungtynes A.Velička buvo pataikęs tik 2 tolimus metimus iš 10 (20 proc.).
Šeštosiose jis sužibėjo įmesdamas 2 iš 3 tritaškių.
Kad tai nėra juodų vakarų atsitiktinumas, rodo ir statistika Europos aštuoniolikmečių pirmenybėse. Vasarą A.Velička pataikė tik 11 tritaškių iš 56 – 19,6 proc.
Kuo gali baigtis lanko daužymas iš trijų taškų zonos, įsitikinome stebėdami Ž.Janavičiaus karjerą. Varžovai nesikuklindami palieka įžaidėją prie tritaškio linijos ir uždaro prasiveržimo kelius krepšio link.
Visi atsimename tas A.Veličkos tolimas bombas iš toli lemiamomis sekundėmis, po kurių lietuvių priešininkams beliko verkti. Stabilaus metimo trūkumas gali skaudžiai atsiliepti vyrų krepšinyje, tačiau J.Comas ramus dėl lietuvio riešo.
„Nieko blogo. Jis turi metimą. Visi žinome, kad jis gali pataikyti iš penkių, iš šešių, septynių, aštuonių metrų. Ne visi turi tokį įgūdį, – ramino J.Comasas. – Dabar nesvarbu, koks jo procentas. Šie skaičiai antroje Ispanijos lygoje dabar nieko nereiškia. Svarbiausia, kad jo skaičiai geri visos savaitės metu treniruočių procese.“
Kelias į pirmą komandą
A.Velička žino savo silpnąsias vietas ir jas bando versti stiprybėmis treniruotėse. Dėl lietuvio darbo etikos katalonai neturi jokių nusiskundimų – vaikinas noriai treniruojasi ir treneriai su juo neturi jokių problemų.
Greičiau integruotis į vyrų krepšinį A.Veličkai padės tvirtai sudėtas jo kūnas. 17-metis fiziškai sudėtas taip, kad jau gali varžytis su vyrais.
Specialistai taip pat išskiria didžiulį jo krepšinio IQ, kuris palengvina žaidimą aukštesniame lygyje.
J.Comasas teigia, kad kiekvienos rungtynės, net kiekviena ataka įžaidėjui kaupia brangią patirtį, kadangi antroje Ispanijos lygoje yra daug patyrusių ir aukšto lygio priešininkų, kurie mėgsta prieš jaunimą naudotis savo triukais.
Kryptingai dirbdamas A.Velička turės šansą prasibrauti į pirmą „Barcelonos“ komandą ir ateityje galbūt dalyvauti Eurolygos mače su „Žalgiriu“ nebe kaip žiūrovas, bet kaip žaidėjas.
„Kitas žingsnis Arnui – kasdien treniruotis su didele koncentracija, kad būtų pasiruošęs. Augti antroje lygoje. Tai gera lyga jauniems žaidėjams, o Arnas mokosi kiekvienose rungtynėse. Jam nelengva persiorientuoti prie naujų užduočių, nes jam tai naujas žaidimas.
Bet visiems žaidėjams reikia laiko. Mes dabar tame procese. Jis per jaunas, kad galėtume iš jo tikėtis didelių dalykų. Jaunimo rinktinėse jis jau pridarė daug gerų dalykų. Dabar jis turi tobulėti su žaidimo kūryba, nes yra didžiuliame klube.
Tik neeiliniai talentai kaip Dončičius, kaip vakar su „Žalgiriu“, gali du kėlinius žaisti komandai, o po to paimti ją ir ištraukti.
O pirmoji „Barcelonos“ komanda yra labai aukštas lygis su dideliais lūkesčiais. Dabar Arnas tiesiog turi su aistra atsiduoti darbui ir kasmet būti geresnis.“
„Leiskime Arnui dirbti“
Arną Veličką gerai pažįsta ne tik „Barcelonos“ treneriai. Tris vasaras 16-mečių, 17-mečių ir 18-mečių rinktinėse su įžaidėju dirbo specialistas Gediminas Petrauskas.
A.Velička Lietuvai padėjo laimėti Europos šešiolikmečių čempionato sidabrą, pasaulio septyniolikmečių pirmenybių bronzą, aštuoniolikmečių sidabrą ir bronzą.
24sek pasikalbėjo su jaunimo rinktinės strategu apie A.Veličkos pokyčius Barselonos sistemoje.
– Gediminai, praėjusią vasarą treniravote A.Veličką aštuoniolikmečių rinktinėje. Esate minėjęs, kad jauniems krepšininkams metų laikotarpis yra didžiulis langas progresui. Ką augdamas Barselonoje per sezoną pridėjo Arnas?
– Jis labai sustiprėjo fiziškai. Labai vizualiai matyti pasikeitusi jo kūno struktūra, raumenys. Paaugo šiek tiek. Bet apskritai – tvirtesnės rankos, pečių juosta.
Būnant pirmu numeriu turėti tiek fizikos, kiek turi jis, prasiveržimui, žaidimo įvairovei rungtyniauti baudos aikštelėje, tai duoda labai daug. Tai labai prideda universalumo.
Jėga duoda pranašumą žaidžiant pikenrolą, su tokiu kūnu gali tvirčiau imtis atsakomybės.
– Barselonos treneriai nori, kad A.Velička labiau žaistų komandai. Kokį įspūdį jums paliko jo gebėjimas kurti žaidimą?
– Manau, tik neeiliniai talentai kaip Dončičius, kaip vakar su „Žalgiriu“, gali du kėlinius žaisti komandai, o po to paimti ją ir ištraukti.
Nereikia norėti, kad dabar Arnas jau galėtų tą daryti. Jis įpratęs prie kamuolio. Nepamirškime, kad, žaisdamas „Aisčių“ mokykloje, jis tempė tą komandą. Pačiam teko stebėti tą finalo ketvertą. Iš aštuntos vietos „Aisčiai“ pateko į ketvertuką Arno dėka – per dvejas rungtynes metė po 30 taškų ir ištempė komandą.
O kai atsiranda komandoje žmonių, kurie gali mesti taškus, reikia išmokti žaisti komandai. Pagal rezultatyvių perdavimų santykį jis tikrai nėra savanaudis. Taip, kartais nori ant savęs pasiimti, bet čia įprotis.
O kaip pavyks, priklauso nuo kiekvieno trenerio. Barselonos treneris sako taip, bet gal kitoje komandoje kitas treneris norės kitaip.
– Kaip paaiškinti žemą Arno tritaškių pataikymo procentą?
– Manau, viskas dėl jaunatviškumo. Tą galbūt lemia savęs neieškojimas dėl stabilaus metimo.
Žinote, jauni žaidėjai ne taip profesionaliai žiūri į trenerių pastabas. Tas toks paaugliškas noras daryti savaip, galvoti, kad žinai geriau. Gal tai kiša koją.
Bet nemanau, kad jis meta prastai. Reikia atsižvelgti į tai, kokius metimus jis išmeta. Kai atsirenka gerus metimus, išlaukia savo šanso, Arnas sumeta tuos metimus.
Bet kadangi jis labai dažnai imasi lyderio vaidmens, jam dažnai tenka mesti pačiam. Metimas po driblingo yra pats sunkiausias. Galbūt dėl to ir procentas mažesnis.
– Ar Arnui negresia Žygimanto Janavičiaus atvejis?
– Manau, kad jeigu ir žiniasklaida, ir treneriai, ir visi akcentuos jo pataikymą, tada gali kilti problemų.
Žygimantui koją pakišo ne jo metimo technika, o psichologinis aspektas, kad jis ne metikas. Ne visada lengva su tuo susitvarkyti. Jei Arnui leisime žaisti krepšinį, daryti, ką jis moka, procentai gerės.
– Ar Arnas tvirtas psichologiškai, kad jo nepaveiktų tas išorinis spaudimas ir didžiuliai lūkesčiai?
– Manau, kad tvirtas. Dirbau su juo tris vasaras. Tai nėra vasaros stovykla – žaidėjai gauna velnių, nes visada norime, kad jie atsiduotų maksimaliai. Todėl ir balsą kartais pakelti tenka. Bet Arnas neišsigąsta, jei pabari.
– Žiūrint į artimiausią ateitį, kokie didžiausi iššūkiai laukia A.Veličkos?
– Jaunam žaidėjui iššūkis yra dėmesys. Reikia su juo susitvarkyti. Reikia neužmigti ant laurų, nesvarbu, kaip gerai sektųsi. Reikia nepamiršti, kad viską pasiekė per darbą.
Labai gerai pažįstu jo tėvelius. Jie stengiasi, kad jam būtų sudarytos visos sąlygos sportuoti ir kad pasiektų kuo daugiau.
