Savaitgalį „Megasport“ arenoje vyko dailiojo čiuožimo varžybos, apie kurias išdavė iš po parketo kyšoję ledo gabalai. Nors iki rungtynių su „Žalgiriu“ rusai spėjo prišildyti areną, atrodo, kad ledas stingdė CSKA krepšininkų rankas, kojas ir širdis.
Šeimininkų neišjudino ir keistas koncertas, surengtas prieš „Žalgirio“ ir CSKA mačo pradžią.
O „Žalgiris“ tai spurdėjo.
Nusipelnymas laimėti mūsų sporte nieko nereiškia. Mes nieko nenusipelnėme – turime viską pasiimti patys.
Leo Westermannas piktas ant CSKA daktarų jiems prieš akis laidė tritaškius iš aikštės vidurio ir per rankas ketvirtojo kėlinio viduryje.
Puolime agresyvus Antanas Kavaliauskas žaidė naudingiausias karjeros rungtynes Eurolygoje su 26 naudingumo balais, taip dar kartą įrodydamas, kad gali būti išnaudojamas kaip puikus situacijų žaidėjas.
O situacija Maskvoje buvo tokia, kad naudodamasis ir žemesniais priešininkais, ir varžovų susikeitimais gynyboje po krepšiu paliekant smulkesnį oponentą, A.Kavaliauskas kaip mašina baudė CSKA arba dvitaškiais, arba provokuodamas baudas ir pelnydamas taškus nuo baudų metimo linijos.
Nate'as Woltersas išskirstė rekordinį kiekį rezultatyvių perdavimų – net 9.
Bet aktyviai krutėdami ant parketo, „Žalgirio“ krepšininkai neišvengė žaidybinio broko, dėl kurio keiksmus prie šoninės linijos laidė Šarūnas Jasikevičius.
Pirmiausia, organizuodami puolimą, kai pirmoje pusėje padarė net 9 klaidas. Tiesa, po pertraukos – per 25 likusias rungtynių minutes, žalgiriečiai prarado tik 2 kamuolius (!). Tačiau didžiausios „Žalgirio“ problemos slypėjo dešinėje pusėje.
Pavyzdžiui, dėl dešinės pusės nenustatymo Derrickas Waltonas aikštėje teišbuvo 7 minutes.
„Derrickai! Kuri ranka?!“ – šaukė Šaras per visą „Megasport“, kai amerikietis praleido S.Rodriguezą į jo mėgiamą dešinę pusę, o ne nukreipė į kairę. „Žalgirio“ gynyba iškart sukrito.
Kuo skiriasi Chacho einantis su kamuoliu į dešinę ir į kairę pusę?
Na, per trejas pastarųjų metų tarpusavio akistatas, kur „Žalgiris“ gerai kontroliavo S.Rodriguezo kryptį, Kauno klubas buvo apribojęs ispaną vos iki 6,3 taško vidurkio su klaikiu 28 proc. pataikymu. O kalbame apie Eurolygos antrojo simbolinio penketo krepšininką.
Š.Jasikevičius tų dešinės rankos klaidų suskaičiavo 20, 30 ar 40 – jų gal nebuvo tiek baisiai.
Bet „Žalgiris“ gyveno net ir su tomis klaidomis – po dviejų kėlinių žaliai balti vis tiek pirmavo vienu tašku. Ne veltui Dimitris Itoudis tik po 11 minučių trukusio pasitarimo išleido žaidėjus iš rūbinės beveik prieš pat trečiojo kėlinio pradžią.
Bet pažadinti savo vyrų nepavyko. Žaliai baltų troškimas nugalėti pristūmė CSKA prie sienos. Tai „Žalgiris“, o ne niekada Eurolygos istorijoje jam Maskvoje nepralaimėjęs CSKA kontroliavo „Megasport“ parketą.
Kartais arenos pranešėjas ragino beveik 7 tūkstančius žiūrovų garsiau palaikyti saviškius arba trukdyti varžovams mesti baudų metimus. Susidarė įspūdis, jog ir CSKA krepšininkams būtų buvę ne prošal tokie paraginimo šūksniai.
Vienintelis Joelis Bolomboy'us, kuriam po Rusijos pilietybės suteikimo tai buvo pirmosios oficialios rungtynės su CSKA apranga, norėjo šokti žalgiriečiams per galvas ir sužibėti prieš aistruolius.
Blankus CSKA nepriminė tos tobulos krepšinio mašinos ir „Žalgiris“ beveik viską darė centimetru geriau, o svarbiausia – nes norėjo labiau.
Tad, teisybės dėlei, „Žalgiris“ turėjo laimėti.
Ir pagal situaciją, kai turėjo 9 taškų persvarą baigiantis ketvirtajam kėliniui, ir pagal atiduotą širdį.
Bet yra čempionai ir yra širdžių čempionai.
Labai gerai po pralaimėjimo Maskvoje 24sek pasakė Leo Westermannas: „Nusipelnymas laimėti mūsų sporte nieko nereiškia. Mes nieko nenusipelnėme – turime viską pasiimti patys. Gal žaidėme geresnį krepšinį, bet CSKA laimėjo ir tai vienintelis dalykas, ką žmonės dabar prisimins.“
„Žalgiris“ paleido persvarą, kurią ištaškė taiklūs Sergio Rodriguezo tritaškiai.
Ispanas per ketvirtąjį kėlinį ir pratęsimą pelnė 14 iš 24 savo taškų. Palyginimui, per pastaruosius metus vykusias tris akistatas su CSKA „Žalgiris“ įžaidėjui buvo leidęs įmesti iš viso tik 19 taškų.
Bet net ir fantastiškai žaidžiant S.Rodriguezui „Žalgiris“ galėjo ir turėjo laimėti tiek neprisižaisdamas iki paskutinių sekundžių dramos, tiek ir tuose lemtinguose išpuoliuose.
Nate'as Woltersas ketvirtojo kėlinio pabaigoje visai neblogai susikūrė situaciją savo firminei vaivorykštei, tik metimas buvo per trumpas. Gal jis pabūgo prieš jį išdygusio Kyle'o Hineso, tačiau amerikietis atakavo iš ten, kur jaučiasi patogiausiai – M.Stumbro skaičiavimais, iš panašaus taško šį sezoną jis atakuoja vid. 75 proc. tikslumu.
N.Wolterso tritaškis pratęsimo pabaigoje – dar vienas geros atakos pavyzdys. Kai Marius Grigonis atliko ekstraperdavimą suklaidindamas paskutinį prie perimetro likusį gynėją, N.Woltersas metė iš toli visiškai laisvas.
Nors nėra pats patikimiausias snaiperis, N.Woltersas paliktas tokiose situacijos vidutiniškai per vieną ataką pelno 1,571 taško. Tai – elitiniai skaičiai.
Viena, kas krenta į akis, tai, kad N.Woltersas paskutinėmis atakos sekundėmis (atliekant metimą iki atakos pabaigos likus daugiausiai 4 sek.) pelno vidutiniškai tik 0,4 taško per vieną išpuolį.
Tai buvo jau 11 nesėkmingas bandymas modernios Eurolygos istorijoje pagaliau laimėti Maskvoje.
Žalgiriečiai po pralaimėjimo rūbinėje kartojo tą patį – jie negali perlaužti paskutinių sekundžių rungtynių.
Na, sykį tokias perlaužė Atėnuose, bet antrame mače iš eilės krito po pratęsimo.
Prieš keletą savaičių Stambule teko kalbėti su Vasilije Micičiumi. Jis neslėpė, kad „Žalgiris“ taip galingai įsibėgėjo dėl to, kad sezono pradžioje nulaužė keletą sunkių rungtynių ir jos padėjo komandai išsiugdyti nugalėtojų mentalitetą bei užsiauginti pasitikėjimą savimi ir komandos draugais.
2018-2019 m. „Žalgiris“ šio įpročio dar neturi.
Kita vertus, nes ir pakeitęs komandos smegenis – visus gynėjų linijos krepšininkus, Lietuvos čempionų klubas ganėtinai greitai persigrupavo ir demonstruoja tikrai kokybišką žaidimą.
Net ir su tiek daug Šaro žaidimo plano klaidų „Žalgiris“ svilina padus Eurolygos finalo ketverto klubui.
Atrodo, turėtų būti tik laiko klausimas, kada žalgiriečiai pradės atskirti dešinę nuo kairės (ironija – nukreipti varžovą į norimą pusę nėra taip paprasta, kaip skamba ir atrodo), įsisavins Šarūno Jasikevičiaus reikalavimus, juos pavers instinktais ir demonstruos pergalingą žaidimą.
Tai pozityvas, apie kurį kalbėjo ir Šarūnas Jasikevičius.
Tačiau „Žalgiris“ visa tai dar turi pereiti. Kaip ir situaciją, į kurią nebuvo patekęs praėjusį sezoną – žalgiriečiai pernai nebuvo pralaimėję tiek, kad nuo 50 proc. pergalių balanso atsiliktų dviem pergalėmis.
Visur galima įžvelgti pozityvo ir svajoti apie komandos potencialą. Bet šioje Eurolygoje reikia rinkti pergales. Jeigu „Žalgiris“ ir penktadienį neatidarys pergalių namuose sąskaitos, gali tekti tik svajoti apie sugrįžimą į Eurolygos elitą.
