„Rytas“ sekmadienį nusipelnė geriausių žodžių.
Su minimalia devynių žaidėjų rotacija, iš kurios pats save netinkamais sprendimais išėmė Evaldas Kairys ir kurioje dar figūravo du rezerviniai, bet labai efektyvūs jaunuoliai, „Rytas“ pasvilino žalgiriečiams užpakalius. Tai buvo darbinė „Žalgirio“ pergalė.
Tačiau viskas gan natūralu.
Nereikėtų nuvertinti fakto, kad „Žalgiris“ 11 dienų vėliau rinkosi į pirmąją treniruotę. Žaliai balti taikėsi ne į ankstyvą LKL ar „EuroCup“ sezono startą, o Eurolygos kovas, kurios spalio 12-ąją startuos mūšiu su „Baskonia“ Kaune.
Pernai tuo pačiu metu „Žalgiris“ tik 3 taškais blankiu žaidimu išsikapstė Vilniuje, o prieš tai žalgiriečiai netgi buvo patyrę pralaimėjimą Klaipėdoje. Tačiau galutinė įsibėgėjusio „Žalgirio“ garvežio stotelė vėliau pasiekė net patį Belgradą.
Tai nereiškia, kad „Ryto“ pastangas galima imti ir nurašyti, tačiau kaip sakė Šarūnas Jasikevičius, didelių išvadų iš sekmadienio kautynių daryti nereikėtų – priešaky dar 7 ilgi kaip gyvenimas mėnesiai.
Vis dėlto dvikova su „Rytu“ parodė, kaip pasiruošęs Eurolygos sezoną pasitinka „Žalgiris“.
Brandonas Daviesas
Šiuo metu vienas solidžiausiai atrodančių „Žalgirio“ ginklų, bet vis dar galintis nelauktai iššauti kišenėje.
Neišeina užmiršti epizodo, kai amerikietis šoko į „Siemens“ arenos užribį ištraukti ten lekiančio kamuolio. Bėda ta, kad jis aiškiai ten skriejo nuo „Ryto“ žaidėjo rankos. Tačiau netgi turėjęs akimirką pagalvoti, B.Daviesas kaip kokia stirna ant kelio išlėkė paskui kamuolį ir ištraukė jį tiesiai vilniečiams į rankas.
Jau netrukus B.Daviesas nespėjo taisyklingai pastatyti užtvaros ir gavo skausmingą trečią asmeninę pražangą. Jo pasirodymas buvo sustabdytas – legionierius ilgam nutūpė ant suolo.
B.Daviesas šiek tiek priminė pernykštę savo sezono pradžios versiją, kai dėl prastų sprendimų ilgai kovojo dėl savo statuso „Žalgiryje“. Bet išsikovojo.
Šarūnas Jasikevičius yra akcentavęs, kad Brandonas Daviesas turi savyje sukaupęs tiek energijos, kad užtektų apšviesti visą Kauną. Bet ją reikia teisingai nukreipti. Kai tą pavyksta padaryti, „Žalgiris“ per 100 atakų Eurolygoje su B.Daviesu aikštėje renka net 9,7 taško daugiau, nei jam sėdint ant suolo.
Tad Vilniuje net ir nesužaidęs geriausių savo rungtynių, jis per 21 minutę pelnė 10 taškų ir atkovojo 5 kamuolius, o jam būnant aikštėje, „Žalgiris“ įmetė 19 taškų daugiau nei „Rytas“.
Šeimininkams pavojingai auginant skirtumą, „Žalgiriui“ sunkiomis akimirkomis labai trūko lyderio. Kevino Pangoso nebėra ir didesnė atsakomybė gula ant B.Davieso pečių, tad jis turi vengti tokių krepšinio IQ užtemimų, kaip kad trečiajame ketvirtyje.
Bet pozityvių ženklų daugiau nei negatyvių. Iki mūšio su „Rytu“, B.Daviesas LKL starte demonstravo gan optimalią formą ir buvo neabejotinas žaliai baltų lyderis: rinko vid. 12,2 taško ir 15,6 naudingumo balo.
Jis skraido po aikštę užbaigdamas greitas atakas, savo ilgomis rankomis gesina varžovų išpuolius, o plačiais žingsniais ir rankų mostais vis dažniau baudžia priešininkus baudos aikštelėje. Galima tikėtis, kad aukščiausio lygio formą B.Daviesui šį sezoną pavyks pasiekti gerokai anksčiau nei pavasarį, o tai intriguoja, kad „Žalgiryje“ galbūt žaidžia vienas geriausių vidurio puolėjų Eurolygoje.
Nate'as Woltersas ir Leo Westermannas
Amerikietis N.Woltersas įspūdingai pradėjo rungtynes Vilniuje pelnydamas 12 iš 14 „Žalgirio“ pirmųjų taškų. Vėliau jis 6 savo taškais ketvirtajame kėlinyje padėjo pavyti ir patiesti „Rytą“. Ar turime naują „Žalgirio“ lyderį ir kitą Keviną Pangosą?
Šie įžaidėjai labai skirtingi. Kevinas Pangosas didžiausią grėsmę keldavo savo staigiais tolimais šūviais arba vikriais įsiveržimais į baudos aikštelę (kurių užbaigimą antrąjį sezoną Kaune solidžiai nušlifavo), kuriuos dažnai baigdavo nelauktais metimais išnirus iš po krepšio, o N.Woltersas palieka santūresnio krepšininko įspūdį.
Pirmiausia, perimetre jį riboja nestabilus metimas. Prieš „Rytą“ amerikietis išsimetė daugiausiai tritaškių šį sezoną – 4, o pataikė vieną. Kol kas jis iš viso pataikė 30,8 proc. tritaškių ir tai turėtų būti jo vidurkis.
Savo žaidimą N.Woltersas grindžia įkirtimais į baudos aikštelę. Į akis krenta tai, kaip saugiai jo rankose laikomas kamuolys. Emocijų virdulyje „Siemens“ arenoje įžaidėjas prarado vieną kamuolį – tik antrą šį sezoną per 110 žaidimo minučių.
Į „Ryto“ krepšį jis įmetė 8 metimus iš 12 ir taip įtvirtino solidų 56,8 proc. dvitaškių pataikymą. Galima numanyti, kad N.Woltersas ir Eurolygoje įžūliai draskys varžovų gynybą ir kaip rodo sezono pradžia LKL, turėtų būti vienas rezultatyviausių žalgiriečių (vid. 12,2 tšk.).
Priešininkai bandys naudotis ribotomis ne tik jo, bet ir visų „Žalgirio“ įžaidėjų metimo galimybėmis. Tuo pačiu N.Woltersas yra pavyzdys, kad žaliai baltų veidas šį sezoną Eurolygoje bus kiek kitoks: su naujais ryškiais bruožais ir trūkumais.
L.Westermannas dar kol kas nepasiruošęs aukščiausio lygio krepšiniui. Jam dar aiškiai trūksta žaidimo ir partnerių pojūčio, apie ką byloja ir tos L.Westermannui nebūdingos klaidos lygioje vietoje, ir duobė „Siemens“ arenoje, į kurią įkrito įžaidėjo diriguojamas „Žalgiris“.
Ir kitose LKL rungtynėse L.Westermannas neatrodė labai tvirtai. Kartais šlubuoja sprendimų priėmimas, kartais išlenda atakų organizatoriaus metimo iš distancijos problemos ir sumažėjęs greitis.
Bet viskas logiška. Krepšinio pasaulyje yra abejojančių, ar po tokių žaidėjus pažeidžiančių traumų (trūkę kryžminiai kelio raiščiai ir rimtos nugaros problemos pernai) 26-erių prancūzas dar iš viso kada demonstruos solidų žaidimą ir nesubyrės po kelerių metų.
Tačiau pozityvių ženklų yra. Svarbiausia, kad L.Westermanno įtaka „Žalgirio“ žaidimui patinka Šarūnui Jasikevičiui. Jis žino, su kokiomis rūdimis įsigijo prancūzą, bet kokią naudą legionierius gali atnešti komandai ateityje. Daug ką pasako Šaro žodžiai, jog Leo kuo toliau, tuo labiau jį įtikina, kad yra tas atsarginis įžaidėjas, kokio „Žalgiriui“ dabar ir labiausiai reikėjo.
Beje, Leo galime būti atlaidesni. Prisiminkime, kokį indėlį pernai nešė Dee Bostas ir Beno Udrihas (iki Eurolygos reguliariojo sezono finišo). L.Westermannas turi potencialo juos pranokti.
Iš trečio įžaidėjo Donato Sabeckio daug tikėtis nereikia. Jis bus metamas į aikštę su labai konkrečiomis užduotimis. 26 metų įžaidėjo ūgis (198 cm) pravers Š.Jasikevičiui specifinėse situacijose, kai bus galima išnaudoti jo mobilumą gintis per tris pozicijas, ilgas rankas ir atletiškumą. Vienas kitas blykstelėjimas puolime būtų malonus postūmis „Žalgiriui“.
Marius Grigonis ir Thomasas Walkupas
Du „Žalgirio“ pitbuliai. Tokie, kurie gali įsikąsti į koją ir laikyti visas 40 minučių.
DJ Seeley sekmadienį surengė fantastišką pasirodymą, pelnydamas trečdalį „Ryto“ taškų, bet ketvirtajame kėlinyje jau vos pavilko kojas.
Mindaugas Girdžiūnas nualintas vos kėlėsi nuo parketo praradęs vieną iš trijų savo kamuolių, o ant žemės nepaliaujamai varvėjo jo prakaitas.
„Žalgirio“ pitbulių duetas taip nuvaikė jau ne vieną LKL snaiperį. M.Grigonis ir Th.Walkupas kažkiek iliustruoja ir naujojo „Žalgirio“ veidą.
Susidaro įspūdis, kad šiemet „Žalgiris“ ginsis geriau nei pernai, kai Eurolygoje pagal gynybos reitingą buvo viduriuke – aštuntas. Reikia pastebėti, kad Šaro perimtas „Žalgiris“ gynybą gerino kiekvieną sezoną. Palyginimui, 2016-2017 m. sezoną žalgiriečiai pagal gynybos reitingą Eurolygoje buvo priešpaskutiniai penkiolikti.
Po to vis girdėjome, kaip Š.Jasikevičius nori matyti greitesnį, atletiškesnį „Žalgirį“. Dabar jis ir aukštesnis – žemiausių žalgiriečių (N.Wolterso ir Th.Walkupo) ūgis siekia 193 cm. Tuo pačiu ir mobilesnis: žaliai balti turi krūvą žaidėjų, kurie gali rungtyniauti ne tik kad per dvi, bet ir tris pozicijas.
Tas intensyvus varžovų spaudimas nuo galinės linijos tapo neatskiriamu žalgiriečių žaidimo bruožu. Aišku, dar reikės pamatyti, kaip tai veiks ne prieš LKL, o Eurolygos komandas, bet atrodo, kad „Žalgiris“ bus aukštesnis ir intensyvesnis nei anksčiau. Šį sezoną tik Utenos „Juventus“ kol kas įveikė 70 taškų ribą.
Prie to daug prisideda M.Grigonis bei Th.Walkupas, kurie išjungia varžovų perimetro žaidėjus iš žaidimo.
Vienintelis dalykas, kuris krenta į akis, yra šių pitbulių rezultatyvumas. M.Grigonis iki rungtynių su „Rytu“ buvo pataikęs tik 2 tritaškius iš 12 ir teturėjo 5,5 taško vidurkį.
Pirmoji dvikovos Vilniuje pusė jam irgi buvo sunki, bet ketvirtajame kėlinyje snaiperis pelnė 9 taškus – 3 daugiau nei visa „Ryto“ komanda, ir kartu su N.Woltersu tapo lemtingo lūžio iniciatoriais.
Tai atskleidė M.Grigonio potencialą, kuris gali siekti tikrai daugiau nei 12 taškų sekmadienį, prisiminus tuos netaiklius laisvus tritaškius. O tikrasis tolimų metimų pataikymas gali įsižiebti ir iki beveik 48 proc., kaip kad pernai Berlyno „ALBA“ klube.
Dėmesys Th.Walkupo rezultatyvumui kiek stebina. Atkreipkite dėmesį į amerikiečio metimų selekciją. Neatrodo, kad Šaras prašytų Th.Walkupo primygtinai atakuoti krepšį. Amerikietis LKL pirmenybėse per rungtynes išmeta vid. 2,6 dvitaškio ir pataiko po 2 (76,9 proc.). Aišku, gal kiek trikdo kol kas visi septyni pramesti tolimi metimai, kai praėjusį sezoną Vokietijoje Th.Walkupas per mačą įmesdavo beveik 1,5 ir atakavo beveik 42 proc. taiklumu.
Tik labai realu, jog šis skaičius buvo labiau atsitiktinumas, o ne tikėtina tendencija, nes universitete ketverių metų pataikymo iš toli vidurkis siekė tik 30 proc.
Bet viena aišku, kad Š.Jasikevičiui Th.Walkupo taškai dabar nėra pirmo būtinumo priemonė. Vėlgi, reikia prisiminti, į kieno vietą atvyko Th.Walkupas. Taiklūs Axelio Toupane'o metimai suteikdavo „Žalgiriui“ gerą impulsą, tačiau pagrindinė prancūzo misija buvo kitoje aikštės pusėje.
Smogiamojo penketo likimas
Smogiamasis „Žalgirio“ penketas iširs, nes Kevinas Pangosas išsikraustė į saulėtąją Barseloną. Tačiau esminė jo ašis buvo ne gynėjų grandyje. Didžiausią teigiamą +/ – rodiklį žalgiriečiai turėjo tada, kai Šaras iš priekinės linijos ištraukė tradicinį centrą ir po krepšiu pastatė Paulių Jankūną bei Aaroną White'ą, o jiems dar talkino Edgaras Ulanovas ir Artūras Milaknis.
Vienu tašku mažiau rinko kitas penketas su B.Daviesu, P.Jankūnu, E.Ulanovu, Vasilije Micičiumi bei K.Pangosu.
B.Daviesas bręsta karjeros sezonui ir galima tikėtis dar didesnės jo įtakos žaidimui, bet, ko gero, Š.Jasikevičius nelaužys tradicijos ir bus linkęs finišuoti su mobilesniu penketu su P.Jankūnu bei A.White'u po krepšiu, kuris galės efektyviai keistis gynyboje. Juolab, tokia tendencija ryški ne tik „Žalgirio“ žaidime.
Įdomu, kad kai „Žalgiris“ bandė žaisti su K.Pangosu, V.Micičiumi, E.Ulanovu, A.White'u ir B.Daviesu vietoj P.Jankūno, tai buvo pats neefektyviausias žalgiriečių penketas pagal +/ – statistiką.
Bet Š.Jasikevičiaus ir mūsų akys kryps į P.Jankūną. Nepailstantis kapitonas vėl kovos su laiku. Balandžio 29-ąją jis švęs 35-ąjį gimtadienį.
Laiko ženklai išlindo praėjusį sezoną. Palyginimui, per 15 pirmųjų 2017-2018 m. sezono Eurolygos rungtynių P.Jankūnas rinko vidutiniškai 15,9 naudingumo balo. Antroje reguliaraus sezono pusėje jo efektyvumas krito iki 12,6, ketvirtfinalyje – 11,5, finalo ketverte – 10.
Tačiau ketvirtuosiuose kėliniuose P.Jankūnas rinkdavo vidutiniškai 3,6 taško ir už jį daugiau įmesdavo tik K.Pangosas (vid. 3,9). Jam būnant aikštėje, ketvirtuosiuose kėliniuose „Žalgiris“ Eurolygoje įmetė net 102 taško daugiau nei varžovai.
P.Jankūnas išlieka kertine „Žalgirio“ žaidimo ašimi, tad tikintis pakartoti pernykštę sėkmę, kapitonui reikės dar metus išlaikyti karjeros piko formą, kurią vainikavo antrosios simbolinės Eurolygos rinktinės įvertinimas. Arba „Žalgiris“ turės rasti naujų žaidėjų, kurie galės perimti lyderio lazdelę ir pakelti komandos žaidimo lygį.
Kokybiškas poilsio minutes P.Jankūnui turės suteikti A.White'as, praėjusį sezoną rinkęs vidutiniškai 8,9 taško ir 10,2 naudingumo balo. Pirmoje sezono pusėje „Žalgiryje“ tik 8,4 naudingumo balo rinkęs legionierius jau perkando Šarūno Jasikevičiaus sistemą ir yra pasirengęs tapti stabilesniu žalgiriečių ginklu, o ketvirtuosiuose kėliniuose vėl dovanoti aistruoliams tuos energijos pliūpsnius virš lanko.
Kitas žingsnis Edgarui Ulanovui
24sek žiniomis, E.Ulanovas yra daugiausiai uždirbantis žalgirietis ir jo atlyginimas siekia apie 50 tūkst. eurų per mėnesį. Tai ne tik įvertinimas už kryptingą darbą ir augančius rezultatus, bet ir atsakomybė duoti didesnį indėlį.
5,2 naudingumo balo, 9,2, 9,3 ir 10,9 – taip stabiliai keturis sezonus aukštyn po truputį kilo Edgaro Ulanovo žaidimo kreivė Eurolygoje. Šį sezoną Šarūnas Jasikevičius iš jo norės dar daugiau, kad ketvirtfinalyje ir finalo ketverte jis jau fiksuotų nebe 8,5 ir 6 naudingumo balų vidurkį.
Pirmiausia, gynyboje, kur treneriui reikės tobuliausių 26-erių puolėjo sprendimų. Dar 2017-2018 m. sezoną per 100 atakų su E.Ulanovu aikštėje „Žalgiris“ praleisdavo vidutiniškai 3,9 taško mažiau, nei jam sėdint ant suolo. Pasinaudodamas savo ilgomis galūnėmis, stipriu kūnu, atsidavimu ir gerėjančiu situacijų skaitymu, krepšininkas gali dar labiau pakelti šį rodiklį ir suklijuoti „Žalgirio“ gynybą.
O puolime reikės aktyvumo ir naujų ginklų, kurie pastūmėtų „Žalgirį“ į priekį. Bent vieną nenušlifuotą ginklą žalgirietis dar tikrai turi.
Iš toli E.Ulanovas meta nedažnai, bet labai taikliai. Per penkerias LKL čempionato rungtynes E.Ulanovas pataikė net 53,3 proc. tolimų metimų. Tiesa, meta jis dar pakankamai mažai – po 3 tritaškius per susitikimą. Potencialo augti yra.
Kreivokas E.Ulanovo metimas daugeliui kėlė šypseną, kol jis nesubrendo iki solidaus 45,7 proc. pataikymo, kokiu iš toli praėjusį sezoną atakavo lietuvis. Palyginimui, pirmąjį sezoną Eurolygoje tikslą pasiekė tik 32,3 proc. tritaškių, 2015-2016 m. – 34,2, o 2016-2017 m. – jau 38,1 proc.
E.Ulanovas yra aukšto procento metimų pavyzdys. Praėjusį sezoną lietuvis pataikė vidutiniškai 51,8 proc. dvitaškių ir 45,7 proc. tritaškių. Be abejo, metant daugiau metimų, išlaikyti tokius skaičius bus sunkiau.
Bet pagal metimų skaičių praėjusį sezoną puolėjas buvo tik septintas žalgirietis komandoje (183), išmetęs tik 18 metimų daugiau nei daugiau gynybines funkcijas atlikęs Axelis Toupane'as. Pagal išmestą baudų skaičių E.Ulanovas irgi buvo tolokai nuo lyderių – šeštas ekipoje.
„Žalgiriui“ reikės dar agresyvesnio ir efektyvesnio E.Ulanovo. Kaip ir tvirto jo užnugario. Artūrui Milakniui praėjęs sezonas buvo taikliausias karjeroje: dvitaškius jis metė 56,4 proc., tritaškius – 44,9 proc. tikslumu.
Nors „Žalgiris“ praėjusį sezoną buvo taikliausiai tritaškius metusi komanda, tuo pačiu kauniečiai išmetė ir mažiausiai tolimų metimų. Išvykus Kevinui Pangosui, „Žalgiris“ turės dar didesnį A.Milaknio tikslumo prie perimetro poreikį.
Naujas Antano Kavaliausko vaidmuo
Laurynas Birutis mūšyje su „Rytu“ įrideno 6 taškus ir sykį galingai sugrūdo kamuolį į „Siemens“ arenos krepšį. Tačiau kaip rodo sezono pradžia, 21 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjui dar reikės daug laiko perkąsti Šarūno Jasikevičiaus nurodymus.
Nors „Žalgiris“ LKL pirmenybių starte nepaslydo nė karto, L.Biručio išėjimai ant parketo čempionams kainavo taškus. Jam būnant aikštėje, „Žalgiris“ įmeta vidutiniškai 1,5 taško mažiau nei priešininkai, o reikia atsižvelgti į tai, kad laiminčių komandų žaidėjų +/ – statistika paprastai būna ne tik gera, bet ir geriausia.
L.Birutis dar akivaizdžiai jaudinasi, savo energija bando padaryti daugiau, nei gali, bet kol kas vėluoja su sprendimais ir nespėja vykdyti Šaro pageidavimų. Tačiau tam dabar „Žalgiris“ turi Antaną Kavaliauską.
Jis galės ne tik padėti L.Biručiui apsiraminti ir greičiau prisitaikyti „Žalgirio“ komandoje. Patyręs centras galės suteikti kokybiškų poilsio minučių B.Daviesui.
34 metų 208 cm ūgio centras yra turbūt ne iki galo įvertintas „Žalgirio“ žaidėjas. Nors „Žalgiris“ ženkliai geriau puola, kai aikštėje yra B.Daviesas, su A.Kavaliausku aikštėje žalgiriečiai per 100 atakų vidutiniškai praleidžia net 7,8 taško mažiau nei jam sėdint ant suolo.
Šaras jam turi naujų sumanymų. Jau rungtynėse su „Rytu“ A.Kavaliauską išvydome ketvirtoje pozicijoje greta L.Biručio. Tai nebus reguliarus „Žalgirio“ priekinės linijos duetas, bet kartais tokie eksperimentai gali išmušti varžovus iš vėžių.
Kad sezonas būtų ilgas ir įdomus, „Žalgiriui“ reikės vėl stebinti. Prie starto linijos žalgiriečiai stoja dar aprūdiję, bet pradžia nebuvo lengva ir pernai.
