„Žalgirio“ pinigų kapšas traukiasi. Pernai pasidžiaugęs planuojamu 11,9 mln. eurų biudžetu, šiemet P.Motiejūnas pristatė 9,7 mln. eurų biudžeto projekciją.
Anot P.Motiejūno, „Žalgiris“ šį sezoną planuoja 9,2 mln. eurų pajamų – 2,6 mln. eurų iš savivaldybės (600 tūkst. atsikelia iš praėjusio sezono savivaldybės paramos), 1,7 mln. – iš rėmėjų ir reklamos paslaugų, 1,6 mln. – TV teisių ir sportinių premijų, 2,6 mln. – bilietų pardavimo (idealiu atveju), 0,7 mln. – žaidėjų perleidimo ir kitų pajamų.
Tuo tarpu klubo išlaidos sieks 9,7 mln. eurų, iš kurių daugiausia – 7,2 mln., skirta žaidėjų ir trenerių atlyginimams. 1,3 mln. numatyta kitoms komandos išlaidoms, 1,2 mln. – administracinėms išlaidoms.
„Prisipažinsiu, ne taip tvirtai jaučiuosi, kai yra tas COVID-19, nes anksčiau daugybę metų turėjome viską stabiliai suskaičiavę ir kontrolę laikėme daugiau savo rankose. Dabar ji mažiau mūsų rankose. Bet kaip visi klubai sakome, startuojame keistomis aplinkybėmis ir važiuojame į priekį“, – kaip visada, stengėsi neprarasti ūpo P.Motiejūnas.
Lyginant su pernai planuotu biudžetu, „Žalgirio“ finansiniai pajėgumai smuko beveik 20 procentų.
Koronakrizės pradžioje darytos viešos projekcijos apie būsimą 30 proc. biudžeto mažėjimą buvo paneigtos. Nors P.Motiejūnas tiki, kad „Žalgiris“, kaip ir kiti Eurolygos klubai, galėjo išlipti iš krizės dar efektyviau.
„Manau, kad galėjome tikrai geriau. Bet kalbu ne apie mus, kaip „Žalgirį“, o mus, kaip Eurolygos klubus, – spaudos konferencijoje Kaune kalbėjo P.Motiejūnas. – Krizė tikrai pasijautė, bet žaidėjų kainos nekrito tiek, kiek galėjo. Neradome bendro susitarimo Eurolygoje. Tos žirklės galėjo būti didesnės. Nenoriu per daug kelti panikos ir pykčio, nes, įsivaizduoju, kad jei būtų antra banga, ELPA jau parodė, jog puikiai tvarkosi ir būtų vėl sėdama prie stalo bei vedamos derybos su žaidėjais dar kartą. Atsitraukimo variantas likęs, bet, galvoju, klubai, kurių biudžetai stabilesni ir kurie nepriklauso nuo bilietų pardavimo, neleido nuleisti žaidėjų kainų, kiek galėjome nuleisti bendromis pastangomis.“
P.Motiejūnas mėgsta skaičiuoti bent metus į priekį, tačiau COVID-19 leidžia projektuoti tik savaitėmis.
Kauno klubas yra nusimatęs tris scenarijus, pagal kuriuos keistųsi „Žalgirio“ finansiniai pajėgumai. Vienas – su 50 proc. tribūnų ribojimu ir 7,5 tūkst. žiūrovų talpinimu, antras – visai be žiūrovų, o trečias – Eurolygos sezoną pradedant laiku, bet sezono metu taikantis prie galimų viruso protrūkio ir Vyriausybės nurodymų pakeitimų.
Tai labiausiai liečia „Žalgirio“ planuojamų pajamų eilutę su 2,6 mln. eurų, numatytų iš bilietų pardavimo. Tai yra maksimali suma, kurią bilietų kasose esamomis sąlygomis tikisi pasiekti žaliai baltų klubas.
„Kai anksčiau planuodavome metus į priekį, dabar planuojame savaitę į priekį, – neslėpė P.Motiejūnas. – Dėl naujų žiūrovų įpročių skiriasi pirkimas – dabar daugiau perka paskutinėmis dienomis, kai anksčiau pirkdavo iš anksto.
Nenorime prognozuoti (blogiausio scenarijaus), nes jei pasakys „negalima“, 2,6 mln. eilutė kimba ant plauko. Žiūrime kas savaitę ir ar neuždraudė, o tada važiuojame. O jei uždraustų, nėra galutinio kelio, kad išsiimsime ir pakeisime. Žaidėjų sutartyse taip pat nėra sutartos sąlygos, kad neįvykus sezonui ar neleidus ateiti žiūrovams, kontrakto suma keistųsi.“
„Žalgirio“ vadovas pridūrė, kad arenos lankomumas prieš Eurolygos sezono pradžią davė peno nerimui. Į ikisezoninio Eurolygos turnyro rungtynes Kaune rinkosi po maždaug 2,7 tūkst. žiūrovų, kai į pirmąjį LKL čempionato mačą su „Šiauliais“ – vos per tūkstantį.
„Daug kas yra atpratęs. Gavome palaikymą iš viso pasaulio – sakė, kad pavydi, jog žaidžiame su žiūrovais. Daug kas galbūt galvojo, jog išvis neleidžiama ateiti žiūrėti rungtynių. Bet laukiame pirmų Eurolygos rungtynių. Ar draugiško turnyro statusas, ar geras savaitgalis, ar pirmas renginys po pusės metų – tų pasiteisinimų gali būti daug. Bet darysime viską, kad žiūrovai sugrįžtų, – pabrėžė P.Motiejūnas. – Arenoje jie turi jaustis saugūs. Tas turnyras ir buvo daromas tam, jog parodytume, kad galime susitvarkyti su saugumo reikalavimais.“
Prieš metus – rekordinis biudžetas
„Žalgiris“ 2019-2020 m. sezoną projektavo 11,9 mln. eurų biudžetą, kuris turėjo tapti rekordiniu. Tiesa, dėl koronaviruso protrūkio sezonas nutrūko trimis mėnesiais anksčiau, todėl klubas projekcijos smarkiai keitėsi. „Žalgiris“ 2019-2020 m. surinko 8,8 mln. eurų, bet iki 9,6 mln. mažėjo ir išlaidos.
1,4 mln. eurų klubas gavo iš savivaldybės (numatyta papildoma 600 tūkst. eurų parama nukelta 2020-2021 m. sezonui), 1,3 mln. – rėmėjų ir reklamos, 1,1 mln. – TV teisių ir premijų, 3,3 mln. – bilietų pardavimo, 1,7 mln. – žaidėjų perleidimo.
„Minusą padengėme iš pinigų ir pajamų, surinktų prieš tai buvusiais sezonais“, – pabrėžė P.Motiejūnas, pridūręs, kad vien dėl neparduotų bilietų klubas prarado apie 800 tūkst. eurų.
| Daugiausiai pajamų buvo tikimasi gauti iš bilietų pardavimo – apie 3,6 mln. eurų. Rėmėjai turėjo įnešti apie 3,2 mln. eurų. Savivaldybės parama turėjo siekti 2 mln. eurų. „Žalgirio“ pajamos turėjo siekti 10,6 mln. eurų, išlaidos – 11,9 mln. Daugiausiai išlaidų buvo numatyta žaidėjų ir trenerių atlyginimams – 8,5 mln. eurų. |
