Daugkartinis Italijos čempionas Sienos „Montepaschi“ klubas yra bene labiausiai „Žalgiriui“ pažįstamas varžovas Eurolygoje. Deja, tai nepadėjo pirmajame Eurolygos rate bent kiek garbingiau pasipriešinti puikiai pažįstamai Italijos ekipai. Spalio 29 dieną namuose žaisdama „Montepaschi“ ekipa įspūdingai sužaidė paskutines antro kėlinuko minutes ir galiausiai sutraiškė svečius iš Kauno rezultatu 84:64.
Puikią formą demonstruojanti Sienos ekipa Eurolygoje šįmet yra pralaimėjusi tik kartą. Tiesa, tą nesėkmę Italijos čempionams vadovaujantis Simone Pianigiani veikiausiai kaip košmarą sapnuoja iki šiol – praktiškai nenugalima namų komanda laikomą „Montepaschi“ prieš dvi savaites Italijoje sudaužė A grupės lyderė „FC Barcelona“.
Tuo tarpu apie kelialapį į kitą etapą svajonančiam „Žalgiriui“, kol kas tik kartą ragavusiam pergalės skonio, būtina ne tik įveikti tiesioginius konkurentus, tačiau ir tikėtis sėkmės rungtynėse su grupės lyderiais. Kadangi kauniečiai su „FC Barcelona“ ir „Fenerbahce Ulker“ žais išvykose, realiausias šansas iškovoti papildomą tašką bus būtent ketvirtadienį.
Stengsis išlaikyti įtampą
– Kaip reikia žaisti su Sienos „Montepaschi“ ekipa, norint iškovoti pergalę arba bent jau nepralaimėti 20 taškų skirtumu? – 15min.lt paklausė G.Krapiko.
– Varžovas puikiai pažįstamas, praktiškai kiekvienais metais tenka su juo susitikti, nors gal ir nelabai to norėtųsi. Mums reikia taško, kuris būtų truputį netikėtas. Mes norime patekti į kitą etapą, tad dėsime visas pastangas.
– Prieš pirmąsias rungtynes sakėte, kad svarbiausia yra jiems neleisti žaisti savo žaidimo. Po varžybų pripažinote, jog to padaryti nepavyko. Kaip bus šįkart?
– Tai yra tikrai aukšto lygio komanda, kuri daug metų žaidžia kartu, juos treniruoja tas pats treneris, o juos papildantys žaidėjai tik sustiprina komandą. Aš turiu pasakyti, kad nežaidėme labai blogai Sienoje, tik tos nelemtos trys minutės leido priešininkui sukaupti saugią persvarą. Tai leido jiems žaisti labai laisvai. Namuose žaidžiame žymiai agresyviau, tad tikiu, kad darnų jų žaidimą mums pavyks sudarkyti.
– Ar galėtumėte įvardyti kiek silpnesnes varžovų puses, kuriomis būtų galima pasinaudoti siekiant pergalės.
– Labai svarbu, kad priešininkas nepajustų savo žaidimo. Žaisdami namie negalime leisti, kad priešininkas naudotųsi savo ginklu – laisvu žaidimu atsiplėšus nuo mūsų. Reikia stengtis laikyti apylygį rezultatą ir įtampą. Tada pasižiūrėsime, kaip jie sugeba valdyti savo nervus ir kaip tada žaidžia.
Tikslai išlieka tie patys
– Ar bandote skaičiuoti patekimo į kitą etapą šansus?
– Sunku skaičiuoti, kol neaišku, kaip kitos komandos sužaidė. Šansų dar yra. Niekas už mus to nepadarys. Jeigu tikėsimės kitų pagalbos, jos tikrai nebus. Tik patys sau galime padėti.
– Kokiu tonu apie vieną iš šio sezono tikslų – patekti į „Top 16“ varžybas – šiuo metu kalba komandos vadovai?
– Tikslas kol kas dar išlieka. Norisi ir vadovams, kad komandai kuo geriau sektųsi. Ir šiandien Vladimiras Romanovas buvo mūsų susirinkime. Norisi, kad išliktų darbinė atmosfera, kad nepaisydami nesėkmingų ruožų išliktume vieningi. Norisi, kad nebandytume gelbėti pasaulio po vieną. Tik susitelkę galime ką nors pasiekti.
– Ar visi komandos žaidėjai sveiki?
– Išskyrus Čiukiną, kuris labai ilgam iškrito, kol kas visi sveiki.
