Apie pirmuosius metus būnant legionieriumi įžaidėjas kalbėjosi su Eurolygos oficialia svetaine.
Gavęs pasiūlymą iš vieno stipriausių Europos klubų, Lukas turėjo apsispręsti per 24 valandas. Ir apsisprendė nebijoti.
„Prisimenu tą dieną ir ją turbūt prisiminsiu visą savo gyvenimą. Lemtingą sprendimą reikėjo priimti labai greitai. Kalbėjausi su daugybe žmonių: broliu, šeima, su Šarūnu Jasikevičiumi daug kalbėjausi. Tai buvo labai sunkus sprendimas, tačiau viliuosi, jog teisingas ir padės žengti žingsnį į priekį. Žinojau, kad tai yra galimybė, kuria turiu pasinaudoti. Galbūt kitas sezonas „Žalgiryje“ nebūtų buvęs toks geras“, – prisiminė L.Lekavičius.
Iš Šilalės kilęs krepšininkas šį savo žingsnį tapatina su ta akimirka, kai jaunystėje jam teko keltis į Kauną.
„Šilalė yra mažas miestelis ir tuomet, būnant penkiolikos, man persikelti į Kauną buvo netgi sunkiau nei dabar iš Kauno atvykti į Atėnus, – juokėsi Lukas. – Tačiau norėdamas žaisti krepšinį, privalėjau judėti toliau. Negali to daryti mieste, kuriame yra 6 tūkst. gyventojų.“
Kalbėdamas apie savo vaikystės idealus, L.Lekavičius gyrė dešimt metų vyresnį savo brolį, su kuriuo dalijosi kamuoliu krepšinio aikštelėje.
„Nesižavėjau kažkokiu NBA ar Eurolygos krepšininku, vyresnis brolis buvo mano idealas“, – prisipažino gynėjas.
Ūgtelėjęs L.Lekavičius jau turėjo iš ko mokytis. Europos krepšinyje ryškiai švietė Š.Jasikevičiaus žvaigždė, o pirmaisiais profesionalios karjeros metais Lukas dar ir pateko į trenerio karjerą tik pradedančio Šaro rankas.
„Išmokau iš jo daug dalykų, tiek aikštelėje, tiek už jos. Manau, jog jis mane formavo tiek kaip žaidėją, tiek kaip žmogų. Jau dabar jis yra vienas geriausių trenerių Europoje, o, be to, dar labai jaunas“, – buvusiam treneriui šiltų žodžių negailėjo L.Lekavičius.
Visgi lygindamas save ir Š.Jasikevičių, gynėjas įžvelgia daugybę skirtumų.
„Šaras ir aš – visiškai skirtingi žaidėjai. Jis aikštėje visuomet buvo bosas. Visada. Jis galėjo tiek atlikti perdavimą, tiek padaryti bet ką. Aš – kiek kitoks. Esu tas vyrukas, kuris gali įnešti komandai energijos pakilęs nuo suolo. Esu daugiau metikas nei asistuotojas, nors mūsų pozicija ir ta pati. Nors Šarūnas norėjo, kad dažniau būčiau tuo, kuris diriguotų komandos žaidimą, nuo kurio priklausytų visas komandos žaidimas“, – atviravo L.Lekavičius.
