Po dviejų sezonų Atėnų „Panathinaikos“ klube 25-erių Lukas Lekavičius praėjusią vasarą sugrįžo į komandą, kurioje užaugo.
Prieš dvi dienas 178 cm ūgio vikrusis „Žalgirio“ įžaidėjas iškovojo pirmąjį šio sezono titulą, triumfavęs su Kauno ekipa Klaipėdoje vykusiame Karaliaus Mindaugo finalo ketverte.
Lietuvos rinktinės įžaidėjas džiaugėsi sugrįžimu į „Žalgirį“, kuris buvo išrašytas žvaigždėse. Jis papasakojo apie norą dirbti su Šaru, vertingas pamokas, išsiilgtus dalykus Lietuvoje ir Graikijoje, aukščiausio lygio sąlygas Kaune, kurių pasiūlyti negali net Atėnų klubas.
„Gera vėl rungtyniauti Šaro komandoje. Lengva žaisti, nes jis žino mano stiprybes bei kaip mane išnaudoti aikštelėje. Jis tiksliai žino, kada turėčiau žengti į aikštelę ir ką reikėtų man atlikti. Man labai lengva, nes aš tiesiog turiu atlikti savo darbą, – Eurolygos tinklalapio žurnalistui Javi Gancedo pasakoja L.Lekavičius. – Aš tikrai laimingas. Šaras pats buvo įžaidėjas, o prie jo labai patobulėja visi naujokai, tarp kurių Kevinas Pangosas ar Vasilije Mičius.
Už aikštelės ribų Šaras yra draugas.
Žinoma, jis krepšinio žvaigždė Lietuvoje, tačiau po treniruotės ar dviejų galima įsitikinti, jog jis linksmas vyrukas. Tiesą sakant, už aikštelės ribų jis yra draugas. Su Šaru galima kalbėti apie viską. Jis iš tikrųjų malonus žmogus.“
Dveji metai Graikijoje išmokė L.Lekavičių daugybės gyvenimiškų ir krepšinio dalykų, tačiau ilgas laiko tarpas kitoje aplinkoje privertė jį pasiilgti įvairių, kartais ir netikėtų dalykų.
„Galbūt skambės kvailai, bet aš pasiilgau oro. Graikijoje visada švietė saulė, būdavo karšta, tad kartais norėdavosi pajusti lietų. Ilsėtis namuose žiūrint filmus, kol už lango lyja lietus, – sakė „Žalgirio“ gynėjas. – Aš to buvau pasiilgęs. Žinoma, pasiilgau lietuviško maisto, draugų ir šeimos. Pasiilgau „Žalgirio“ arenos, sirgalių, atmosferos rūbinėje. Aš pasiilgau visko, kas susiję su klubu.“
Komandos draugų būryje L.Lekavičius žinomas kaip labai darbui pasišventęs žaidėjas.
„Žalgirio“ arena šiam darbštuoliui iš Šilalės gali suteikti visas galimybes sportuoti ir tobulinti save. Labiausiai šilališkis akcentuoja kamuolių padavimo aparatą, kuriuo bet kada gali pasinaudoti krepšinio salėje.
„Prieš karjeros etapą Atėnuose aš Kaune beveik visada ateidavau ryte pamėtyti į krepšį. Taip darydavau kone kiekvieną rytą! Sporto salė mums yra atvira 24 valandas ir 7 dienas per savaitę. Atlikdavau metimus, grįždavau namo ir ruošdavausi rungtynėms.
Kamuolių padavimo aparatą turėjome ir Atėnuose, bet jei norėdavome juo pasinaudoti, tekdavo iš anksto prašyti trenerių jį atgabenti. Būdavo sudėtinga. „Žalgiryje“ tu gali tiesiog atvykti ir mėtyti. „Žalgirio“ arena yra puiki ne tik dėl galimybės bet kada naudotis krepšinio aikštele, bet ir kitas dalykais – treniruokliais, sauna ar sūkurine vonia. Viskas, ko reikia, yra čia.“
Vilkėdamas „Panathinaikos“ marškinėlius L.Lekavičius triumfavo vietiniuose frontuose, Eurolygoje pirmą kartą nužygiavo iki atkrintamųjų, galiausiai, jis turėjo šansą mokytis iš vieno geriausių įžaidėjų turnyre.
„Žaisti šalia Nicko Calatheso buvo nuostabu. Jis yra tarp geriausių įžaidėjų Europoje, o aš iš jo išmokau komandos kontroliavimo subtilybių. Jis didis lyderis ir labai geras žaidėjas. Viliuosi, kad kažką iš jo perėmiau“, – sakė „Žalgirio“ vijurkas.
Aš buvau pasiilgęs visko, kas susiję su „Žalgiriu“.
Persikėlimas gyventi iš kiek mažiau nei 400 tūkstančių gyventojų turinčio Kauno į virš trijų milijonų žmonių apglėbusią Graikijos sostinę turi ir privalumų.
„Man patikdavo tai, jog miestas niekada nemiegodavo. Daugybė lankytinų vietų ir dalykų, kuriuos verta pamatyti. Pavyzdžiui, man patikdavo kiekvieną rytą eiti pavalgyti vis į kitą vietą. Atėnuose yra daugybė gerų restoranų! Aš to pasiilgau“, – sakė „Žalgirio“ reaktyvinis įžaidėjas.
Naujoje šalyje Lietuvos rinktinės įžaidėjui reikėjo prisitaikyti, tačiau jis greitai persilaužė.
„Sunkoka buvo, bet ne taip, kaip tikėjausi. Gyvenau vienas, turėjau pats gamintis maistą, kalbėti svetima kalba, susipažinti su naujais žmonėmis. Pirmas mėnuo buvo sunkokas, bet prisitaikiau, viskas gerai. Nesu tas, kuris susiranda artimų draugų per metus ar du. Aš bendrauju su vaikystės bičiuliais“, – teigė L.Lekavičius.
Pastarieji du sezonai, kuomet L.Lekavičius rungtyniavo Graikijos klube, „Žalgiriui“ buvo labai sėkmingi. Šarūnas Jasikevičius abu kartus nuvedė daugkartinius Lietuvos čempionus iki Eurolygos atkrintamųjų, įskaitant istorinį žaliai baltų 2018-ųjų žygį iki pat finalo ketverto Belgrade.
Nors sėkmė svaiginanti, tačiau pastarieji rezultatai didelės reikšmės įžaidėjo grįžimui į Kauną neturėjo.
„Svarbiausias dalykas buvo žaidimo laikas. Norėjau žaisti, mėgautis krepšiniu, – sprendimo motyvus komentavo L.Lekavičius. – Negalvojau apie tai, ką „Žalgiris“ nuveikė per pastaruosius dvejus metu. Net jei jis būtų užėmęs paskutinę vietą, aš vis tiek būčiau sugrįžęs. Pasiilgau bendravimo aikštelėje lietuvių kalba. „Žalgirio“ trenerių štabe yra vien lietuviai, tad daugiausiai laiko kalbamės lietuviškai. Tai puiku.“
Kaip L.Lekavičius buvo minėjęs ir anksčiau, jo prioritetas buvo žaidimas pas Šarą, o sprendimas grįžti tikrai pasiteisino.
Šį sezoną žalgiriečio 10,9 taško vidurkis fiksuoja aukščiausią rezultatą karjeroje. Tokį rodiklį Lukas fiksuoja įprastai kildamas nuo suolo – startiniame penkete žaidęs vos 3 kartus per 23 mačus.
Aukštą rezultatyvumą įžaidėjui leidžia išlaikyti puikus pataikymas – tikslą pasiekia 58,9 proc. dvitaškių, 42,9 proc. tritaškių bei 86,5 proc. baudų metimų.
„Tiesiog norėjau vėl žaisti pas Šarą, gauti minutes aikštelėje ir mėgautis žaidimu. Šaro mentalitetas yra pergalingas. Jis visada nori laimėti, nesvarbu, kokia sunki šiemet yra Eurolyga. Toks jo bruožas yra labai naudingas žaidėjams“, – sakė L.Lekavičius.
