Du sezonus „Žalgiryje“ su pertraukomis praleidęs 198 cm ūgio atakų organizatorius neabejoja savo pareiškimu apie Š.Jasikevičiaus galimybes.
„Aš pakankamai tikras, kad Šaras bus geriausias treneris Europoje, – sporto dienraščio „L'Equipe“ žurnalistui Yannui Ohnonai tikino L.Westermannas. – Aš tą jau supratau per pirmą jo pažintį.
Dar prieš sezoną mes pamatėme, kad viskas yra jo rankose. Kaip ir visada buvo.“
„Fenerbahče“ atstovas išskyrė Š.Jasikevičiaus genialumą po minutės pertraukėlių. Esą lietuvio gudrybės žalgiriečiams per mačą atnešdavo maždaug po 8-10 taškų.
„Jis Europoje gerai žinomas dėl savo greitų derinių. Jie atneša labai svarbų indėlį. Taktinis išprusimas, jo charizma ir asmenybė toli jį nuves“, – įsitikinęs L.Westermannas.
Anot „Žalgirio“ legionieriaus, Š.Jasikevičiaus treniruotės trukdavo apie 1,5-2 valandas. Bet jos būdavo labai intensyvios.
Š.Jasikevičiaus dėmesį detalėms jis palygino su dviejų garsių specialistų Željko Obradovičiaus ir Dimitrio Itoudžio metodika.
„Kai reikėdavo, jis pakeldavo balsą. Kita vertus, jo kalbos prieš rungtynes, per pertraukas ar po mačų būdavo įspūdingos. Kaip ir video peržiūros po pralaimėjimų. Jis tiesiog įlįsdavo į kiekvieno žaidėjo vidų, – pasakojo L.Westermannas. – Man tai labai patikdavo. Be to, jis užstodavo komandą prieš žiniasklaidą, bet pasakydavo žaidėjams viską tiesiai į akis. Tai pagarbos gestas.“
L.Westermannas neturėjo problemų nei dėl Š.Jasikevičiaus, nei dėl jokio kito trenerio reiklumo. Ypač, kai Šaras puikiai suvaldydavo psichologinius aspektus.
„Jis išspausdavo iš mūsų viską. Net jei mums tai ir nepatikdavo“, – pridūrė L.Westermannas.
Krepšininkas neslėpė, kad su 43-ejų Lietuvos specialistu užmezgė ypatingą ryšį.
„Praleidome nemažai puikių vakarų, vis dar dažnai susirašome. Man labai patiko su juo dirbti. Manau, jis patobulino mane tiek kaip įžaidėją, tiek kaip žmogų. Esu jam labai skolingas, nes jis manimi pasitikėjo tada, kai visi galvojo, kad mano karjera baigta. Aš liksiu jam skolingas visą gyvenimą“, – atviravo L.Westermannas.
Prancūzas papasakojo linksmą istoriją, kaip jis informavo Š.Jasikevičių vasarą paliekantis „Žalgirį“.
„Jis apie tai žinojo, bet norėjau jam pranešti tik tada, kai būčiau perėjęs medicininę patikrą. Žinant mano traumų istoriją, juk galėjo nutikti visko. Tai kai viskas praėjo gerai, pirmiausia paskambinau komandos vadovui, o tada – Šarui. Pirmi jo žodžiai buvo tokie: „Tai tik dabar man skambini?(juokiasi.) Dabar aš prie 18-os duobutės – perskambinsiu tau vėliau.“ Tai visiškas Šaras.
Natūralus, visada pasiruošęs pralinksminti, bet rimtas, kai to reikia. Vėliau pasikalbėjome ir jis mane pasveikino.“
