Iš Nidos kilusiu krepšinio talentu baskai patikėjo, kai jam tebuvo vos penkiolika. Perspektyvusis 203 cm ūgio puolėjas nepabijojo palikti gimtųjų namų ir persikelti į Ispanijos šiaurę, prieš tai atmetęs šios šalies krepšinio grandų Madrido „Real“ ir „Barcelona“ pasiūlymus.
Praėjus trejiems metams, dėl savo apsisprendimo lietuvis nė kiek nesigaili. T.Sedekersio teigimu, Vitorijoje jis turi visas sąlygas tobulėti ir tapti pagrindinės komandos nariu, nors keletą pastarųjų metų yra skolinamas žemesnių lygų komandoms.
„Tai – vienas Vitorijos perlų, kurį vadovai stebi labai įdėmiai ir rūpinasi, kad jis pasiektų pagrindinę komandą“, – apie lietuvį dar visai neseniai rašė vienas didžiausių Ispanijos sporto dienraščių „Marca“.
Tai – vienas Vitorijos perlų, kurį vadovai stebi labai įdėmiai ir rūpinasi, kad jis pasiektų pagrindinę komandą.
Praėjusį sezoną puolėjas netgi debiutavo pagrindinėje „Laboral Kutxa“ sudėtyje elitinėje „Endesa“ lygoje. Tai jam pavyko padaryti būnant vos septyniolikos. Nors lietuvis taškų nepelnė, padėjo savo komandai 87:68 įveikti Badalonos „Joventut“. Iš viso stipriausiame Ispanijos divizione puolėjas žaidė trejas rungtynes.
Visgi rugpjūtį baskų treneriai nusprendė T.Sedekerskį išsiųsti į Ispanijos trečios lygos Hueskos „Penas“ ekipa, kur jis galėtų gauti kur kas daugiau žaidybinės praktikos. Šiame klube praeityje yra žaidęs ir kitas legendinis Lietuvos krepšininkas Rimas Kurtinaitis.
2011–2012 | Neringos „Kuršiai“ |
2012-2013 | Klaipėdos „Nafta-Universitetas“ |
nuo 2013 | Vitorijos „Laboral Kutxa“ |
2013-2014 | „Fundación 5+11“ (paskolintas) |
2014–2015 | Vitorijos „Araberri“ (paskolintas) |
nuo 2015 | Hueskos „Penas“ (paskolintas) |
Gerai neringiškiui sekasi ir vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius. Praėjusią vasarą T.Sedekerskis atstovavo Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinei. Graikijoje vykusiame Europos čempionate žaisdamas su metais vyresniais priešininkais puolėjas buvo antras pagal rezultatyvumą lietuvių gretose – pelnydavo 12,6 taško, sugriebdavo po 7 atšokusius kamuolius ir atlikdavo 2,3 rezultatyvaus perdavimo bei padėjo mūsiškiams pasipuošti bronzos apdovanojimais.
Jo žaidimas tikrai teikia vilčių. Jis buvo vienas iš produktyviausių žaidėjų.
Visai neseniai T.Sedekerskis kartu su dar vienu šalies krepšinio talentu Arnoldu Kulboka dalyvavo NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio metu vykusioje garsiojoje „Krepšinio be sienų“ stovykloje, į kurią kviečiami tik patys didžiausi krepšinio talentai.
Po jos Vitorijos klubo puolėjas išgirdo labai palankius įvertinimus. Pavyzdžiui, „Bleacher Report“ apžvalgininko Jonathano Wassermano teigimu, Toronte T.Sedekerskis atskleidė savo įvairiapusiškumą. „Būdamas 203 cm ūgio ir 99 kg svorio jis puikiai valdo kamuolį, meta dvitaškius ir kuria progas komandos draugams. Jo žaidimas tikrai teikia vilčių. Jis buvo vienas iš produktyviausių žaidėjų“, – lietuvį gyrė amerikietis.
Tado Sedekerskio žaidimo braižas |
Universalumas – jaunystėje galėjo žaisti per keturias pirmąsias pozicijas, dabar labiausiai imponuoja žaidimas lengvuoju krašto puolėju |
Arsenalas – puolime T.Sedekerskis gali rinkti taškus staigiai išmesdamas kamuolį per rankas iš toli, iš vidutinio nuotolio, prasiverždamas krepšio link nuo perimetro, žaisdamas veidu vienas prieš vieną, žaisdamas nugara į krepšį, baudos aikštelėje |
Gerai mato aikštę ir gerai skaito žaidimą, prasiveržimais išdraskęs gynybą gražiai skirsto kamuolius, turi tvirtą kūno sudėjimą |
– Tadai, trečią sezoną priklausote Vitorijos klubui. Ar esate patenkintas tuo, kaip per šį laikotarpį jums pavyko patobulėti? – 24sek pradėjo pokalbį su T.Sedekerskiu.
– Pats neseniai susimąsčiau, kad Ispanijoje esu jau trejus metus. Jie prabėgo labai greitai ir nė kiek nesigailiu, kad būdamas penkiolikos priėmiau būtent tokį sprendimą. Tuomet nemažai svarsčiau, tarp variantų buvo Jungtinės Valstijos, kiti Ispanijos klubai. Nežinojau, ką pasirinkti, tačiau jaučiuosi nesuklydęs. Manau, jog išvykimas išėjo į naudą, čia turiu labai geras sąlygas tobulėti. Manau, jog per šiuos trejus metus gerokai patobulinau savo žaidimą, taip pat išmokau ispanų kalbą.
– Praėjusį sezoną buvote net patekęs į pagrindinę „Laboral Kutxa“ sudėtį, tačiau po to vėl buvote paskolintas antrojo diviziono ekipai. Ar neapmaudu, kad nepavyko įsitvirtinti viename stipriausių Ispanijos klubų?
– Apmaudo tikrai nejaučiu, kadangi iš Vitorijos klubo trenerių ir vadovų visuomet jaučiau palaikymą. Praėjusį sezoną tiesiog susiklostė tokia situacija. Tuo meto „Laboral Kutxa“ buvo išretinę traumos, Tornikė Šengelija buvo diskvalifikuotas.
Vien tai, kad praėjusiais metais mane pakvietė į pagrindinę komandą ir pasitikėjo, jau daug ką pasako.
Komanda neturėjo žaidėjų, tad teko jiems padėti. Puikiai suprantu, kad man dar tik aštuoniolika metų, o šį sezoną „Laboral Kutxa“ demonstruoja labai gerus rezultatus tiek Ispanijos čempionate, tiek Eurolygoje.
Pasitarėme su klubo treneriais ir nusprendėme, kad tai bus geriausias sprendimas, nes man šiuo metu svarbiausia kuo daugiau žaisti. Vitorijos ekipoje svarbaus vaidmens tikrai nevaidinčiau, o sėdėti ant suolo tokio amžiaus nėra gerai.
Antra Ispanijos lyga tikrai man tinka. Patekau į jauną komandą, kurioje dirba treneris, puikiai suprantantis, kaip dirbti su jaunimu. Pasėdėti ant suolo visada spėsiu, o dabar svarbiausia ant parketo praleisti kuo daugiau minučių ir tobulėti.
– Vitorijos klubo treneriai patenkinti jūsų pažanga?
– Manau, kad taip. Nuo pat pirmųjų metų šiame klube jie labai manimi rūpinosi, skatino tobulėti. Vien tai, kad praėjusiais metais mane pakvietė į pagrindinę komandą ir pasitikėjo, jau daug ką pasako. Jie įdėmiai seka kiekvienas mano rungtynes, po mačo visuomet paskambina, duoda patarimų, kartais atvyksta pažiūrėti, kaip sekasi treniruotėse. Hueskoje tikrai nesijaučiu užmirštas.
– Būdamas penkiolikmetis su klubu pasirašėte sutartį 3+3. Šiemet jau yra trečiasis sezonas šioje komandoje, po kurio klubas spręs, ką toliau daryti. Ar „Laboral Kutxa“ rodo norą tęsti bendradarbiavimą ir toliau?
– Klubas turės pasirinkimą ir, jei norės, pratęs sutartį dar trims sezonams. Manau, beveik abejonių nėra, kad sutartis bus pratęsta. Aš esu patenkintas Vitorijoje, noriu likti šioje komandoje ir niekur nesižvalgau. Kita vertus, net neturiu ir tokios galimybės, kadangi viskas priklauso nuo klubo vadovų.
– Hueskos komandoje pavyko greitai adaptuotis?
– Komandoje daug jaunų žaidėjų, vyrauja labai draugiška atmosfera. Kai atvykau į šią ekipą, man tebuvo vos septyniolika metų, tad teko užsitarnauti trenerio pasitikėjimą.
Sezono pradžioje žaidžiau kur kas mažiau, tačiau tuomet mūsų starto penketo žaidėjas gavo traumą ir gavau kur kas daugiau laiko. Pavyko šansą išnaudoti ir pastaruoju metu žaidžiu beveik po 20 minučių. Lyga gana pajėgi. Dabar viskuo esu patenkintas.
Geri atsiliepimai? Žinoma, jie malonūs, tačiau tikrai nesiruošiu sėdėti ant kedės ir galvoti, kaip gražiai apie mane kalba.
– Galbūt apsiprasti naujame mieste padėjo ir tai, kad komandoje žaidžia dar vienas lietuvis Gabrielius Maldūnas?
– Be abejo, mes juokaujame, kad Hueskoje vienas kitam padėjome. Tiek jis man padėjo, tiek aš jam, kadangi jis atvyko iš JAV, nebuvęs Europoje daugelį metų. Kur kas smagiau, kai komandoje yra lietuvis. Smagu pasikalbėti lietuviškai, labai gerai sutariame, dažnai susitinkame.
– Neseniai lankėtės Toronte ir „Krepšinis be sienų“ stovykloje sulaukėte labai gerų įvertinimų. Kokį įspūdį ši viešnagė paliko?
– Įspūdžiai tik geriausi, Iki šiol dar niekada neteko būti Kanadoje. Tokio dydžio krepšinio šventės dar nėra tekę matyti. Buvo smagu pamatyti daug NBA žvaigždžių, o iš stovyklos prisiminimai taip pat tik geriausi. Teko padirbėti su NBA treneriais, semtis patirties iš geriausių mano amžiaus krepšininkų.
Geri atsiliepimai? Žinoma, jie malonūs, tačiau tikrai nesiruošiu sėdėti ant kedės ir galvoti, kaip gražiai apie mane kalba. Tai dar labiau motyvuoja, verčia dar daugiau stengtis treniruotėse. Vadinasi, esu teisingame kelyje, tad reikia nesustoti.
– Bet apie svajonę vieną dieną praverti NBA duris turbūt vis tiek pagalvojate?
– Žinoma, kiekvieno krepšininko svajonė nuo mažų dienų yra žaisti ten. Tai atrodo tarsi visai kitas pasaulis ir kiekvienas nori ten patekti. Tačiau NBA dar man yra labai toli. Kur kas artimesnė mano svajonė yra žaisti Ispanijos „Endesa“ pirmenybėse. Apie NBA ir kitas aukštumas dar tikrai negalvoju. Dabar svarbiausia galvoti apie kasdienį darbą ir link savo svajonės eiti po mažą žingsnelį.
– Šią savaitę Eurolygoje „Laboral Kutxa“ varžovu bus Kauno „Žalgiris“. Ar kauniečiai turi šansų šiose rungtynėse ir kurios komandos pusėn kryps jūsų simpatijos?
„Žalgiriui“ pastaruoju metu labai trūksta įžaidėjo, tačiau kauniečiai visada yra ta komanda, kuri gali pademonstruoti charakterį.
– (Juokiasi) Sunkus klausimas. Vitorijos klubas pastaruoju metu demonstruoja labai gerą formą ir praėjusią savaitę tik per plauką nepateko į Ispanijos Karaliaus taurės finalą, pralaimėjęs Madrido „Real“.
„Žalgiriui“ pastaruoju metu labai trūksta įžaidėjo, tačiau kauniečiai visada yra ta komanda, kuri gali pademonstruoti charakterį. Net neabejoju, kad taip nutiks ir Vitorijoje. Neabejoju, kad „Žalgiris“ tikrai gali mesti labai rimtą iššūkį šeimininkams.
O ką palaikysiu? Esu dviprasmiškoje situacijoje. „Žalgiris“ visuomet man buvo pati mėgstamiausia komanda, visuomet juos palaikiau. Šiuo metu atstovauju „Laboral Kutxa“. Taigi galbūt liksiu neutralus. Jei laimės „Žalgiris“, džiaugsiuos, kad laimėjo lietuviai. Jei pavyks iškovoti pergalę Vitorijos komandai, būsiu patenkintas, kad esu šio nuostabaus klubo dalimi.