Serbai čia taip myli krepšinį, kad finalo ketverto proga net ant mineralinio vandens „Voda Voda“ buteliukų sudėjo komandų logotipus.
Tik reiktų klausti, kas buvo atsakingas už tų logotipų atranką, nes „Žalgirio“ buteliuko Belgrade nesurasite, skirtingai nuo „Olympiakos“, Milano „Olimpia“ ar net... Miuncheno „Bayern“.
Ant Belgrado miesto reklamų puošiasi CSKA, „Real“, „Fenerbahče“ žaidėjų atvaizdai ir... „Žalgirio“. Labai neįprasta prie Eurolygos trofėjaus plakato matyti ir žaliai baltą logotipą. Bet malonu – tiek Lietuvos žiniasklaidos dar nebuvo Eurolygos finalo ketvertų istorijoje.
Apie finalo ketvertą Belgrade praneša daugybė plakatų, vėliavėlių, įvairiausio formato reklamėlių. Kažkodėl prikabinta ir Kinijos ar Albanijos vėliavų.
Finalo ketvertas šiame 3 milijonų mieste yra didžiulis įvykis. Tik vietiniai liūdi, kad pirmą kartą į Belgradą užsukęs finalo ketvertas vyks be Serbijos komandos. O juk Serbiją galima laikyti ir tikru Europos krepšinio lopšiu.
Visa Serbijos krepšinio istorija prasideda Kalemegdano parke, Belgrado tvirtovėse kraštuose, kur pūpso įžangoje minėtos krepšinio aikštelės. Čia ketvirtadienio popietę vyks oficiali Eurolygos finalo ketverto pristatymo ceremonija, kurioje dalyvaus Šarūnas Jasikevičius, Paulius Jankūnas ir „Real“, „Fenerbahče“ bei CSKA treneriai bei žaidėjai.
Jų čia sumažėjo, o Belgrado klubų „Partizan“ ir „Crvena zvezda“ logotipus ant parketo pakeitė Eurolygos simbolika. Tačiau būtent tose aikštelėse žaidė pirmieji svarbiausi Serbijos krepšinio herojai, vėliau virtę legendiniais žaidėjais ir treneriais.
Serbijos žurnalisto Vladimiro Stankovičiaus teigimu, per pastaruosius 30 metų serbai vaidino lemiamą vaidmenį prestižinėse Eurolygos kovose. Jo teigimu, net 28 pastaruosiuose Eurolygos finaluose bent 22 Serbijos treneriai ar žaidėjai juose atliko svarbų vaidmenį.
Laisvu laiku, net ir žiemą, kamuolį čia vis bumbsina ir jauni, ir vyresni. Daug serbų mėgsta krepšinį, žaidžia su kamuoliu ir dar gerai pataiko. Nes serbų krepšinio filosofija labai paprasta – tu tiesiog negali nepataikyti į skylę.
Anot legendų, krepšinį į Serbiją atnešė Italijos kaliniai. Jis buvo pradėtas žaisti lauko aikštėse, tokiose kaip Belgrado tvirtovės prieigose. Lauke vyko net ir 1954-ųjų Europos moterų krepšinio čempionatas Belgrade, o labiausiai krepšinis Serbijoje išpopuliarėjo po vyrų triumfo 1970-ųjų pasaulio čempionate Liublianoje.
Kita legenda sako, kad pirmieji Serbijos krepšininkai buvo kalnų žmonės. O žmonės iš kalnų buvo fiziškai stiprūs, darbštūs ir vieningi. Esą štai todėl serbai yra tokie sėkmingi komandiniame sporte, nors ne visada išsiskiria individualiu talentu.
Pati Serbijos krepšinio mokykla turi keletą pamatinių vertybių: serbai yra puikūs komandiniame sporte, kiekvienas serbas privalo gerai pataikyti į krepšį, ir daugelis serbų daugiau nei kiti dirba individualiai. O į priekį juos veda įgimtas kovingumas, išskirtinis charakteris.
Tą jų pergalingą mentalitetą suformavo sunkios alinančios treniruotės.
Jie niekada nesirungia sporto varžybose olimpiniu principu „svarbiausia dalyvauti“. Jų tikslas tik vienas – laimėti.
Prieš „Žalgirio“ rungtynes su „Crvena zvezda“ Eurolygos reguliariojo sezono metu, Belgrado Kalemegdano parke su vietiniu serbu teko žaisti šachmatų partiją. Iš 2 eurų. Pagyvenęs rūkorius jau buvo arti pergalės, bet sunkioje situacijoje perlaužus partiją, matydamas artėjantį pralaimėjimą, serbas tiesiog pasiuto ir sukėlė sceną prieš būrelį žiūrovų.
Dviejų eurų jis taip ir neatidavė.
Bet už kovingų ir orių serbų slypi paslaugumas ir draugiškumas. Štai 15min komandą Belgrade priėmęs apartamentų šeimininkas paprašytas nė nesudvejojęs parūpino žurnalistams po vietinę SIM kortelę ir pasitiko su vyno buteliu ant stalo.
Kitaip nei daugumoje Europos valstybių, „Štark“ arenos prieigose net apsauginiai kuo maloniausiai bendrauja angliškai ir greitai bei tiksliai nukreipia reikiama kryptimi. Palyginimui, Turkijoje paprasčiausias kelias iki žurnalistų tribūnos tampa didžiuliu anglų kalbos rebusu keturiems penktadaliams sutiktųjų.
Nors kartais gali pasirodyti grėsmingi, serbai iš tiesų yra draugiški ir malonūs žmonės. Jie nuspalvina tuos pilkokus Belgrado monolitus, kurių čia pilna rajonuose, toliau nuo centro.
Eurolygos finalo ketverto išvakarėse Belgrade dar vyksta pasiruošimo darbai. Štai antroje trečiadienio pusėje „Štark“ arena skendo tamsoje, kur buvo testuojamas apšvietimas, šviesų žaismas ir kai kurie šou pasirodymai. Sirgalių zonose kyla scenos, krepšinio aikštelės ir pramogų palapinės.
Viskas daroma pakankamai tiksliai ir logiškai, nes tokia šalis žino, kaip surengti gerą krepšinio renginį.
Kalbama, kad trys didžiausi Belgrado privalumai – krepšinis, nuostabios moterys ir naktinis gyvenimas.
Net neabejojama, kad vietinių svetingumas, krepšinio tradicijos, unikali kulinarija ir kraštovaizdžiai leis Eurolygos finalo ketverto svečiams pasimėgauti ir kovomis krepšinio arenoje, ir veikla už aikštės ribų.
Lietuviai Belgrade turėtų jaustis kaip namie. Juk tik Serbija ir Lietuva yra dvi Europos šalys, kuriose krepšinis yra didžiausias ir mylimiausias sportas. Išsireiškimai, kad Belgradas gyvena ir kvėpuoja krepšiniu, nėra tik perdėti ditirambai.