Netikėtumu I.Hartensteino sprendimą galima vadinti ne tik dėl kuklių „Žalgirio“ pasiekimų ar finansinių galimybių, palyginti su pajėgiausiais Eurolygos klubais. Iki šiol tituluočiausi Lietuvos klubai – „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Eurolygoje retai leisdavo pasireikšti jauniems, 20-ojo gimtadienio dar neatšventusiems U19 kategorijos žaidėjams. Skaičiuojant nuo 2000 metų, I.Hartensteinas tapo tik 15-uoju U19 žaidėju, kurį Lietuvos klubas į aikštelę išleido stipriausiame Europos klubiniame turnyre.
Vieni, progos sulaukę, žaidė tik minutę ir jau seniai nugrimzdo į užmarštį. Kiti sulaukė daugiau progų, vėliau tapo vyrų rinktinių nariais bei geriausiais metų žaidėjais Lietuvoje.
Kiek iš anksti progos debiutuoti Eurolygoje sulaukusio jaunimo vėliau pavyko įsitvirtinti aukščiausiame lygyje – rinktinėje, o kurių karjeros susiklostė nesėkmingai? Ką turėtų pademonstruoti I.Hartensteinas, kad būtų vadinamas talentu, kokių Lietuvoje buvo reta?
Visų pirma, pastarąjį kartą šansą iki 20-ojo gimtadienio sezoną Eurolygoje pradėti gavo Tomas Dimša, kuriam vietos savo sudėtyje po pertraukos ir kelerių staigių rezultatų siekimo metų rado „Žalgiris“. Šiuo metu Prienuose rungtyniaujantis gynėjas iki šiol yra daugiausiai žaidimo laiko Eurolygoje gavęs jaunas žaidėjas „Žalgirio“ klube. Per 2013–2014 metų sezoną T.Dimša aikštelėje praleido 230 minučių ir 12 minučių aplenkė dešimtmečiu anksčiau Eurolygoje debiutavusį „Žalgirio“ simbolį Paulių Jankūną.
T.Dimša prieš trejus metus per 11 sužaistų rungtynių tik kartą pelnė dviženklį taškų skaičių ir surinko dviženklį naudingumo balų skaičių. Tai nutiko mače su Belgrado „Partizan“, kai T.Dimša per 19 minučių pelnė 12 taškų, surinko 10 naudingumo balų bei padėjo „Žalgiriui“ iškovoti pergalę. Jau kitą sezoną T.Dimšos minučių skaičius Eurolygoje sumažėjo daugiau nei tris kartus – nuo 230 iki 67, o dar vėliau jis persikėlė į Vokietiją bei prisijungė prie Fraporto „Skyliners“ pagrindinės ir dublerių komandų.
Priešingai nei „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“ Eurolygoje yra išbandęs du septyniolikmečius. Per 2013–2014 metų sezoną Domantas Sabonis patraukė dėmesį tapęs jauniausiu Ispanijos čempionate rungtyniavusiu žaidėju Malagos „Unicaja“ istorijoje – į aikštelę lietuvis įžengė būdamas 17 metų, 5 mėnesių ir 10 dienų amžiaus. O Donatas Motiejūnas, vilkėdamas „Žalgirio“ aprangą, savo pirmuosius taškus Eurolygoje pelnė būdamas net keturiais mėnesiais jaunesnis – 17 metų ir 48 dienų amžiaus. Vilmantas Dilys tai padarė dar penkiomis dienomis anksčiau (17 m. ir 43 d.).
Dar vienas svarbus akcentas – ankstyvas didžiulis pasitikėjimas Pauliumi Jankūnu, kuris vėliau tapo rezultatyviausiu istorijoje „Žalgirio“ žaidėju Europos turnyruose. Per 2003–2004 metų sezoną, kuriame „Žalgirį“ nuo Eurolygos finalinio ketverto skyrė tik vienas metimas, devyniolikmetis P.Jankūnas penkerias rungtynes pradėjo startiniame penkete, šalia Arvydo Sabonio. Iš viso jau per pirmąjį sezoną Eurolygoje P.Jankūnas sužaidė 218 minučių, ir per 16 metų tarp devyniolikmečių ir jaunesnių lietuvių daugiau žaidimo laiko gavo tik jau minėtas T.Dimša ir Jonas Valančiūnas.
Nepaisant to, kad buvo labai jaunas, didžiulio potencialo turėjęs Martynas Andriuškevičius taip pat pateko į galimybės žaisti Eurolygoje sulaukusių jaunų žaidėjų sąrašą. 2004 m. vasarą jaunių iki 18 metų čempionate kartu su Martynu Pociumi žibėjęs ir vidutiniškai 17 taškų ir 13 kamuolių atkovodavęs aštuoniolikmetis M.Andriuškevičius vėliau debiutavo Eurolygoje. Vis dėlto, tarp suaugusiųjų M.Andriuškevičiui sekėsi sunkiau – net šešeriose iš 15 rungtynių aukštaūgis surinko neigiamą naudingumo balų skaičių. Beje, tai buvo pirmasis ir paskutinis M.Andriuškevičiaus sezonas Eurolygoje.
Pažvelgus į „Lietuvos ryto“ istoriją, labiausiai dėmesį atkreipia Jonas Valančiūnas ir jo išskirtinis sužaistų minučių kiekis. Kol dauguma žaidėjų, esančių sąraše, prieš įžengdami į trečiąją dešimtį Europos turnyruose žaidė tik epizodiškai, J.Valančiūnas, nesulaukęs 20-ies, Eurolygoje ir Europos taurėje jau buvo sužaidęs net 600 minučių. Tokio šanso ir tokio didžiulio pasitikėjimo per pastaruosius kelis dešimtmečius nebuvo sulaukęs nė vienas jaunasis Lietuvos talentas.
„Lietuvos ryto“ pasitikėjimas J.Valančiūnu nebuvo grindžiamas tik ateities rezultatais. Būdamas tik aštuoniolikos metų, aukštaūgis jau debiutiniame sezone Eurolygoje sugebėjo išsiskirti sėkmingu žaidimu baudos aikštelėje. Per 2010–2011 metų Eurolygos sezoną J.Valančiūnas aplenkė visus varžovus ir, pagal atkovotų kamuolių procentą (kiek atkovota iš visų įmanomų atkovoti kamuolių), buvo pirmas. Lietuvis sugriebė 22,5 proc. kamuolių, t.y. beveik kas ketvirtas atšokęs kamuolys patekdavo į J.Valančiūno rankas.
Atskiro paminėjimo taip pat nusipelnė Martynas Gecevičius, kuris iki šiol yra daugiausiai rungtynių (18) Eurolygoje sužaidęs atletas iš visų 15-os anksti šansą gavusiųjų.
Pažvelgus į sėkmingiausius jaunų žaidėjų pasirodymus Eurolygoje, į akis krinta Martyno Andriukaičio rungtynės prieš Lugano „Snakes“. Devyniolikmečio aukštaūgio pasiekto naudingumo balo rezultato (22) jaunieji lietuviai negalėjo pagerinti net dešimt metų.
Mantas Kalnietis 2006 metais sėkmingai pasinaudojo susidariusia situacija ir pademonstruotu Antano Sireikos pasitikėjimu. Tuo metu įžaidėjo pozicijoje rungtyniavo veteranas Kenny Andersonas ir Vidas Ginevičius, tad trečiose Eurolygos rungtynėse A.Sireika leido devyniolikmečiui M.Kalniečiui žaisti net 24 minutes, o pastarasis sėkmingai ėmėsi iniciatyvos. Gynėjas pelnė 15 taškų, pataikęs šešis metimus iš devynių. Vėliau A.Sireika jaunąjį gynėją pakvietė atstovauti Lietuvos rinktinei pasaulio čempionate Japonijoje.
Trys iš keturių į penketuką patenkančių žaidėjų yra tvirti Lietuvos rinktinės nariai, tad iki šiol Eurolygoje vos kartą yra sužibėjęs žaidėjas, vėliau neatstovavęs Lietuvos rinktinei ir nebežaidęs aukščiausiame lygyje. Tarp geriausių penkių pasirodymų greičiausiai patektų ir D.Motiejūnas, jei aukštaūgis būtų likęs „Žalgiryje“, o nebūtų išvykęs į Italiją. Vilkėdamas Trevizo „Benetton“, devyniolikmetis D.Motiejūnas Europos taurėje keliskart surinko dviženklį naudingumo balų skaičių, o rungtynėse su „Bizkaia Bilbao“ pasiekė geriausią karjeros rezultatą Europos turnyruose – 31 naudingumo balą.
Jei I.Hartensteinas nori tapti išskirtiniu talentu Lietuvos klubų istorijoje – jam reikėtų surinkti 20 naudingumo balų vieneriose rungtynėse šiemet ar kitąmet (2017–2018 metų sezoną vokietis pradės dar būdamas U19). Tai būtų gera pradžia tokiai paraiškai.
Iš viso, 6 iš 14 jaunų žaidėjų, gavusių galimybę pasižymėti Eurolygoje, vėliau atstovavo Lietuvos rinktinei. Tai yra 43 proc. arba mažiau nei kas antras toks žaidėjas, vėliau tapęs nacionalinės rinktinės nariu, tad vien debiutas Eurolygoje, būnant devyniolikos ar jaunesniam, Lietuvoje didelių garantijų ateičiai nesuteikia. Tiesa, konkurencija Vokietijos rinktinėje – kur kas mažesnė, tad I.Hartesneino atveju šansai jau dabar turėtų būti kur kas geresni nei lietuvių.
I.Hartensteiną laimingu pavadinau dėl itin retų Lietuvos klubų suteikiamų galimybių jauniems žaidėjams debiutuoti Eurolygoje. Kol kitos Eurolygos komandos įprastai į savo sudėtį įtraukia ir sezono metu į aikštelę išleidžia bent po vieną U19 kategorijai priklausantį žaidėją, Lietuvos elitinės ekipos yra linkusios pasitikėti labiau patyrusiais, aukštesnės klasės žaidėjais.
Iškalbingiausia statistika – per pastaruosius septynerius metus Lietuvos klubai Eurolygoje išbandė tik du jaunuosius Lietuvos talentus – J.Valančiūną ir T.Dimšą. Dabar šansas suteiktas trečiajam, šį kartą iš užsienio atvykusiam ir ambicingų planų turinčiam Isaiah Hartensteinui.
Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.
