Jeigu viskas klostysis pagal planą, kitas sezonas P.Jankūnui bus 18-asis Eurolygoje su „Žalgirio“ marškinėliais.
Iš viso jis bus 19-asis jo karjeroje, kuri prasidėjo dar 2003-2004 m., šalia MVP sezoną „Žalgiryje“ žaidusio Arvydo Sabonio.
Balandžio 29-ąją P.Jankūnui sukaks 37-eri.
„Visiems labai rūpėjo, – po rungtynių spaudos konferencijoje šyptelėjo P.Jankūnas. – Bet paskutinį mėnesį buvau ramus, nes sprendimas išsigrynino. Šią savaitę pakalbėjome su Pauliumi Motiejūnu. Susidėliojome akcentus ir nutarėme, kad galbūt dar metus pažaisiu bei pabūsiu rūbinėje, kur galbūt esu labiau reikalingas.“
Pokalbis su „Žalgirio“ vadovu įvyko iškart po geriausių Pauliaus sezono rungtynių. Veteranas Panevėžyje suklijavo traumų ir ligų suskaldytą priekinę liniją ir prie pergalės prieš „Lietkabelį“ prisidėjo 21 tašku, 9 atkovotais kamuoliais bei 35 naudingumo balais.
„Laukė paskutinės Eurolygos rungtynės ir norėjosi žinoti, koks yra mano likimas. Prieš mėnesį viduje nusprendžiau, kad gal dar reikėtų žaisti. Dar noriu žaisti. Bet vis tiek norėjau pasikalbėti su Pauliumi, kokia yra jo vizija, – pasakojo P.Jankūnas. – Turime gerus santykius, esame draugai ir atvirai kalbame apie viską. Jei jis kažką būtų numatęs, gal sprendimas būtų kitoks. Bet jis įvertino mano norą. Norą žaisti dar vieną sezoną. Aš suprantu, koks yra mano vaidmuo ir koks jis bus kitais metais. Neturiu problemų – padėsiu, kuo galėsiu.“
Prieš priimdamas galutinį sprendimą „Žalgirio“ simbolis konsultavosi ir su artimaisiais, ir su kitais krepšininkais. Jų patirtys ir palaikymas pastūmėjo pasiklausyti savo širdies.
„Visi labai palaikė. Prie manęs daug žaidėjų baigė karjerą. Ir daug didelių žaidėjų. Ir kai dabar su jais kalbi, visi sako tą patį – gal dar metus vis tik galėjome žaisti. Ir jei tik jauti, kad gali duoti kažkokią naudą, nesustok. Nes, sako, po to gailėsiesi visą gyvenimą. Nes kai baigiasi krepšinis, visi sako, kad netenki daug emocijų, adrenalino ir pirmus metus sunku be to gyventi“, – tikino P.Jankūnas.
P.Jankūnas yra pirmas modernios Eurolygoje istorijoje pagal sužaistas rungtynes, starto penkete pradėtus mačus, iš viso atkovotus kamuolius ir gynyboje atkovotus kamuolius.
Daugelis sezono pradžioje neabejojo, kad P.Jankūnas žaidžia paskutinį savo karjeros sezoną. Per 8 pirmąsias Eurolygos rungtynes P.Jankūnas aikštėje praleido vid. po 12 minučių, pelnė 2,6 taško ir iš viso surinko tik 18 naudingumo balų.
Bet nuo 9-ojo turo P.Jankūnas rinko vid. 4,2 taško (53,3 proc. dvit., 35,5 proc. trit.), 5,1 atkovoto kamuolio bei 8,4 naudingumo balo per susitikimą.
„Buvo daug abejonių prieš šį sezoną ir sezono pradžioje. Po tos traumos, sunkiai sekėsi grįžti į ritmą. Ir tas vaidmuo smarkiai pasikeitė. Ir psichologiškai buvo sunkiausia susigyventi. Prieš tą traumą gal ir buvo didelis vaidmuo, kaip ir visą karjerą „Žalgiryje“, bet ta trauma užtruko pusantrų metų ir tikrai viskas pasikeitė. Kai esu tokių metų, tie pusantrų metų reiškia viską, – apie psichologiškai sunkų laikotarpį pasakojo P.Jankūnas. – Grįžęs neturėjau vaidmens. Bet gal nuo naujų metų pajaučiau. Ir kūnas gerai jautėsi, ir pats su kiekvienu maču vis geriau jaučiausi. Reikėjo to įsivažiavimo, persilaužymo. Psichologiškai buvo sunkiausia, nes kai esi pripratęs būti vienu svarbiausių, o po to nesi tuo, kas yra natūralu ir pilnai suprantama. Bet susikūriau sau smulkius iššūkius, kuriuos savo amžiuje galiu įvykdyti aikštėje. Man jie pavyksta ir puikiai jaučiuosi aikštėje. Tai ir lemia, kad kažkuriuo metu galiu padėti komandai aikštėje. Viskas, kas yra rūbinėje, yra kontroliuojama – ten problemų nėra. Paulius Motiejūnas palaikė tą mano norą dar metus žaisti.“
LKL čempionate P.Jankūnas šį sezoną per 18 minučių renka vid. 6,2 taško, 5,1 atkovoto kamuolio, 1,7 rezultatyvaus perdavimo bei 10,7 naudingumo balo.
Apie savo vaidmenį kito sezono „Žalgiryje“ kapitonas jau kalbėjosi ir su treneriu Martinu Schilleriu.
„Pirma buvo pokalbis su Pauliumi, po to – su treneriu. Norėjau ir su treneriu perkalbėti. Suprantu, kad tas vaidmuo priklausys... Nežinau, dar kokia bus komanda ir kas mano pozicijoje žais „Žalgiryje“. Jeigu bus žaidėjų, kurie... Tikiuosi, kad bus geresnių už mane. Tai nebus problemų. Man tiek metų, kad galiu palaikyti nuo suolo. Jei būsiu reikalingas minutę, žaisiu minutę. Jei būsiu reikalingas 10, žaisiu 10. ne žaidimo laiko man dabar reikia, o tiesiog noriu būti su komanda ir padėti jai iš vidaus, būti vieningu kumščiu. Noriu būti ir aikštėje. Bet kaip treneris nuspręs ir kur matys, aš su tuo sutiksiu, – pasakojo P.Jankūnas. – Kalbant apie trenerį, buvo keista, nes visi buvome pripratę prie Šarūno stiliaus. 4-5 metus žaidžiant prie jo, kai jis išėjo ir atėjo naujas treneris su visai kitokiu stiliumi – dabar jau laisvai galima pasakyti, kad komandoje buvo visokių nuomonių. Ir po to pasiruošimo sezonui, ir po pirmų LKL mačų, buvome pripratę vienaip, viskas sezono pradžioje prasidėjo kitaip ir buvo visokių abejonių. Bet ta Eurolygos pradžia buvo užtikrinta, laimėjome rungtynes ir ji treneriui davė kreditų. Visi patikėjo sistema. Reikėjo laiko, nes atėjo naujas žmogus iš visai kitos lygos, žemyno. Komandai reikėjo laiko patikėti ta sistema, patikėti, kad ji veikia. Kai pamatėme, tapo lengviau ir visi pradėjo ja tikėti šimtu procentų.“
Paklaustas, ar legenda tęsiasi dar metams, o gal ilgiau, P.Jankūnas nusikvatojo.
„2+2, – ironizavo 36-erių aukštaūgis. – Aišku, kad dar metams. Pažiūrėkit į mano pasą – kiek čia dar gali būti.“
TAIP PAT SKAITYKITE: 15 laukimo metų: knygos verta Pauliaus Jankūno istorija
