Belgradą užgulė košmariškas rūkas, tik dar kartą priminęs apie dūstančią žemės planetą.
Atkarpomis Serbijos sostinėje matomumas siekia vos 100 metrų, todėl „Žalgirio“ ir „Crvena zvezda“ mūšio dieną kai kurie lėktuvai nedrįso leistis Nikola Teslos oro uoste, pasirinkę skaidresnius Vengrijos ar Kroatijos nusileidimo takus.
Vietiniai susigriebę už galvų. Beveik iki šaligatvių nusileidusį debesį suformavo nevaldoma Belgrado tarša: senų automobilių išmetamosios dujos, vis dar malkomis kūrenami namai. Be to, Serbiją aplenkė vėjas su krituliais, galėjęs išsklaidyti smogą.
Atvykėliams iš užsienio lengva pasiklysti tokioje migloje. Net atsidūrus prie pat „Štark“ arenos, apie milžinišką statinį išdavė tik didžiuliai ryškūs prožektoriai. Visi didžiausi sporto rūmai buvo pasislėpę po rūko patalu.
Atrodo, panašiai pustrečio kėlinio savo žaidimo plane Belgrade klaidžiojo ir Kauno „Žalgirio“ krepšininkai.
Trečiojo kėlinio pradžioje „Crvena zvezda“ spurtavo 7:0 ir užkūrė „Štark“ arenos katilą. Euforijos pagauti aistruoliai po dviejų tritaškių iš eilės užstaugė triukšmingiau nei per Eurolygos himną, kuris garso lygiu sunkiai prilygo įspūdingai raudonosios žvaigždės komandos sirgalių armijos dainai. Serbai pavojingai bėgo į priekį 45:38.
Persižegnojęs Šaras atsistojęs pradėjo minutės pertraukėlę ir ilgai nenutūpė į savo vietą.
Labiau nei pavojingas „Crvena zvezda“ atotrūkis, jį nervino besikartojančios klaidos. Praktiškai abu serbų tolimi šūviai buvo paleisti dėl prastos žalgiriečių gynybos greitajame varžovų puolime ir atlaidumo. Žaliai balti greitose atakose buvo tik pasyvūs stebėtojai, o ne vykdytojai. Vietoj protingų pražangų, kurios būtų stabdę agresyvius staigius išpuolius, „Žalgirio“ krepšininkai bandė suspėti paskui „Crvena zvezda“. Bet gavo į dantis du tritaškius.
„Ei! Atsineškit tai! Kiečiau, kiečiau!“ – savo vyrus per minutės pertraukėlę bandė užkurti Šaras.
Nepadarytos pražangos bent keletą kartų kainavo „Žalgiriui“ lengvus „Crvena zvezda“ taškus. Jau visą pirmą sezono pusę komandą kaip šmėkla besivejanti problema vis dar neišvejama iš „Žalgirio“ stovyklos.
Kietesnės kovos treneris norėjo ir po krepšiu. „Crvena zvezda“ aukštaūgiai kaip tarpklasinėse varžybose, lyg susitiktų 9c su 6d, rinko kamuolius nuo lietuvių galvų. Net 8 tokius dar iki pertraukos pačiupę serbai iš jų susirinko 12 antrųjų šansų taškų. Tokiame nerezultatyviame susirėmime tai yra milžiniški skaičiai. Procentiškai tai reiškė net kas trečią „Crvena zvezda“ tašką per pirmuosius du kėlinius.
Šarūnas Jasikevičius bandė užbėgti problemai už akių mesdamas į aikštę savo stambiausią aukštaūgį Martiną Gebeną, bet starto penketas su juo ir Jocku Landale'u nedavė norimo rezultato. „Crvena zvezda“ bokštai apstumdė M.Gebeną, o jį greitai keitęs Z.LeDay „Žalgirio“ žaidimo schemose pasimetė kaip turistas Belgrado migloje. Ognjenas Kuzmičius pasiėmė 4, Vladimiras Štimacas – 3 kamuolius puolime, ir jautėsi lyg raškytų obuolius nuo žemos obels močiutės sode.
„Tai buvo fiziškumo reikalas, – sakė 9 kamuolius gynyboje atkovojęs Jockas Landale'as. – Negalėjome jiems leisti rinkti kamuolių po mūsų krepšiu.“
Šaras prieš vieną minutės pertraukėlę pasiėmęs australą net pats jį atitvėrinėjo, praktiniais pavyzdžiais bandydamas išmokyti vidurio puolėją įsispirti į parketą.
„Jis prašė manęs sulenkti kelius ir įsispirti į žemę“, – šyptelėjo J.Landale'as, padėkojęs treneriui už pamoką.
Triukšminga minutės pertraukėlė padėjo „Žalgiriui“.
Per likusias 15 rungtynių minučių drausmingesnė „Žalgirio“ gynyba leido varžovams įmesti tik 25 taškus. Serbai po pertraukos pataikė tik 35 proc. metimų (11/31). Išimkite tuos staigius 7 taškus trečiojo ketvirčio pradžioje, ir procentas bus dar blogesnis.
„Fiziškumas gynyboje. Galbūt išmušėme juos iš jų derinių. Žinojome, iš kurių kampų išbėga jų metikai. Buvome gerai pasiruošę rungtynėms. Kai įvykdome tą, ką pasiruošiame, labai didelis procentas, kad varžovai neužpuls“, – „Žalgirio“ trenerių štabo namų darbus įvertino Paulius Jankūnas.
Po sėkmingos atkarpos gynyboje, kai „Crvena zvezda“ per daugiau nei 4 minutes sukrapštė vos du taškelius, Zachas LeDay lyg sprogęs emocinis užtaisas taip spragsėjo ant parketo, jog net žalgiriečiai nesuprato, kas nutiko „Žalgirio“ degtukui.
Netrukus Z.LeDay 25-ąją rungtynių minutę pačiupo kamuolį puolime ir pelnė taškus antruoju bandymu – pirmą kartą tą vakarą Belgrado pragare. Šarūnas Jasikevičius iš laimės kėlė rankas į viršų.
„Pirmyn!“ – keikdamasis staugė ir kumščius spaudė patenkintas Šaras, matydamas jo žodžius išgirdusią ir atsibudusią komandą.
„Kažkiek sustabdėme tą jų bėgimą, – apie trenerio minutės pertraukėlės atoveiksmį kalbėjo Artūras Milaknis. – Puolime darėme labai blogus sprendimus. Jie atsikovodavo kamuolį, nulėkdavo, ir taip atsivėrė galimybės iš po krepšio ir trijų taškų zonos. O tada būna labai sunku. Atrodo, eini lygiai, bet trys greitos atakos ir žiūri – jau minus septyni. Po tos minutės pertraukėlės išpildėme derinius puolime, grįžome, gynyboje atsistojome ten, kur turėjome, pasaugojome vienas kitą, ir sugrįžome. Aš manau, kad tada ir perėmėme iniciatyvą.“
Iki lemiamų minučių „Crvena zvezda“ po „Žalgirio“ krepšiu buvo atkovojusi jau tik du kamuolius. „Žalgiriui“ padėjo atsilaikyti aukštesnės gynybinės užtaros.
Gerokai dažniau nei įprastai Šaras mesdavo į aikštę aukštą penketą su trijų priekinės linijos žaidėjų kombinacijomis: pavyzdžiui, antras daugiausiai naudotas penketas buvo su Zachu LeDay, Pauliumi Jankūnu bei Nigelu Hayesu, taip pat dažnai kartu žaidė Jockas Landale'as, Zachas LeDay ir Nigelas Hayesas ar Martinas Gebenas, Paulius Jankūnas ir Nigelas Hayesas.
„Be abejo, rezultatas nebuvo didelis ir buvo svarbus kiekvienas atkovotas kamuolys, kuris suteikė ekstra ataką“, – rūbinėje sakė P.Jankūnas, Belgrade tapęs Eurolygos atkovotų kamuolių karaliumi su 1783 atkovotais kamuoliais.
„Tai buvo negražios rungtynės, bet mes prisitaikėme. Trečias kėlinys buvo puikus. Mes pasitempėme gynyboje, sustabdėme juos, atkovojome kamuolius, dėl kurių prieš tai sunkiai dirbome, ir po kelių metimų atitrūkome“, – pridūrė Z.LeDay.
Apsitvarkęs gynybą, „Žalgiris“ dar efektyviau žaidė puolime. Varžovų aikštės pusėje komandą vėl tempė Lukas Lekavičius. Rungtynių žaidėju tapęs gynėjas antroje rungtynių dalyje pelnė 11 taškų iš 17 savo taškų ir turėjo geriausią +/ – rodiklį (+12).
„Lukas mums buvo be galo svarbus – jis pastaruoju metu rodo neįtikėtiną ritmą ir mums vis prirenka taškų“, – rūbinėje akimis ieškodamas rezultatyviausio žalgiriečio, pabrėžė J.Landale'as.
Suagresyvėjęs ir du kamuolius puolime nuėmęs Edgaras Ulanovas pridėjo 7, tiek, kiek J.Landale'as, taip pat po pertraukos padaręs didžiulę teigiamą įtaką „Žalgirio“ žaidimui (+11).
Penkis labai svarbius taškus iš eilės ketvirtojo kėlinio pradžioje pelnė N.Hayesas. Iš pradžių jis baudė „Crvena zvezda“ gynybą tritaškiu iš kampo, o po to gudriai nusitempė po krepšiu Keviną Punterį ir įrideno kantrų dvitaškį.
„Žalgirio“ pergalei reikėjo ir sudėtingų metimų, kuriuos pataikė tai KC Riversas, tai Edgaras Ulanovas. Šaras kartais po tokių išpuolių griebėsi už galvos – tai buvo Fortūnos palydėti bandymai, bet krepšinyje visko nesuplanuosi: tokie epizodai irgi yra svarbi pergalių dalis. Kaip ir netaiklūs priešininkų metimai. „Crvena zvezda“ rungtynių pabaigoje keliskart prametė iš gerų situacijų ir nenubaudė „Žalgirio“ gynybos.
„Gerai leidome kamuolius į skylę, dalijomės kamuoliu ir atėmėme jų stiprybes. Nors galėjome atimti ir dar daugiau, – samprotavo J.Landale'as. – Bet viskas gerai. Tai buvo sunkiai išgramdyta pergalė. Abi komandos arė parketą, tiesiog mes tą darėme stipriau. Puolime buvo tikrai sunku, nes abi komandos labai gerai ginasi. Bet po to pataikėme keletą labai svarbių metimų.“
Daugelis tikėjosi dar vieno bjauraus „Žalgirio“ ir „Crvena zvezda“ susitikimo. Bet nedaugelis tikėjosi žalgiriečių pergalės prieš įkaitusią Belgrado komandą, kurios namų tvirtovėje svečiai pergale džiaugiasi labai retai.
„Svariausia yra komanda ir pergalė, – apdainavęs P.Jankūno istorinį rekordą, surimtėjo Artūras Milaknis. – Reikia gerinti tą žaidimą. Sunkiai jis gerėja, labai lėtai. Bet reikia džiaugtis ta pergale, kad ir kokia ji bebuvo.“
