Paulius Motiejūnas pernai birželį paliko Kauno „Žalgirio“ vadovo postą, sulaukęs pasiūlymo vadovauti Eurolygai.
Susitarimas su klubais dėl vykdančio direktoriaus pareigų buvo numatytas vieneriems metams, be garantijos ateičiai.
P.Motiejūnas sutiko su tokiomis sąlygomis ir pakeitė metus šiame poste dirbusį Marshallą Glickmaną, kurio įdirbiu klubai nebuvo patenkinti.
Tačiau P.Motiejūno ateitis šviesesnė. Dabar aiškėja, kad 43 metų kaunietis turėtų likti darbuotis Eurolygos biure Barselonoje ir toliau.
AS žurnalistas Ricardo Gonzalezas trečiadienį rašo, jog P.Motiejūno kontraktas turėtų būti pratęstas ir su lietuviu turėtų būti pasirašyta ilgalaikė sutartis per klubų atstovų susirinkimą šį mėnesį.
Anot Ispanijos dienraščio, Eurolygos prezidento pareigose (jos yra labiau simbolinės), turėtų likti serbas Dejanas Bodiroga.
Finalo ketvertas ilgam paliks Europą?
Be to, svarbus sprendimas bręsta dėl Eurolygos finalo ketverto kovų.
Įprastai jos vykdavo dideliuose Europos miestuose, praėjusiais metais čempionas paaiškėjo Kaune, o šių metų gegužę finalinės kovos vyks Berlyne, bet dabar rimtai svarstomas variantas kitus tris finalo ketverto turnyrus, pradedant nuo 2025 metų, rengti Abu Dabyje.
AS teigimu, taip iš Jungtinių Arabų Emiratų būtų gauta apie 75 mln. eurų.
Jei finalinių varžybų vieta gali išsukti iš Europos, tai Abu Dabio klubo atsiradimas Eurolygoje yra mažiau tikėtinas artimiausiais metais.
Derybos su Jungtiniais Arabų Emiratais tęsiasi pora metų, bet labiau realu, kad naujasis klubas prieš patenkant į Eurolygą žaistų Europos taurės varžybose.
Laukiama susijungimo su FIBA į didelį turnyrą
Antrasis pagal pajėgumą krepšinio turnyras Europoje irgi turėtų keistis.
Eurolyga ir Tarptautinė krepšinio federacija, kurios vadovu neseniai išrinktas ispanas Jorge Garbajosa, mažais žingsniais artėja prie bendro sprendimo.
Eurolyga jau neberengė turo per šių metų vasario mėnesio FIBA varžybų lango ir dauguma krepšininkų galėjo laisvai atstovauti savo šalių rinktinėms, o dabar vis daugiau patvirtinimų apie pokyčius ir klubų varžybose.
Vietoj dabar esančių Europos taurės varžybų (šį sezoną žaidė Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ ir „Wolves“) ir FIBA Čempionų lygos (Vilniaus „Rytas“), turėtų atsirasti vienas didelis turnyras, kuriame žaistų daugiau nei 30 komandų.
Tokiu atveju, atsirastų tikimybė į Eurolygą patekti ir kitoms komandoms – galimybę įgytų ne tik Europos taurę laimėjęs klubas, bet ir kitos ekipos, pavyzdžiui, „Rytas“, kuris dabar įšokti iš FIBA į Eurolygą negali net teoriškai.
Europos klubų krepšinyje nuo keturių dabar esančių turnyrų sumažėtų iki trijų, o trečią pagal pajėgumą organizuotų FIBA, ir dabar rengianti mažesniems klubams skirtas FIBA Europos taurės varžybas.
„Abi pusės pripažino, kad keturi turnyrai yra per daug“, – rašo AS.
Teigiama, kad FIBA Čempionų lygos klubai jau informuoti apie galimus pokyčius, nors sprendimai dar nėra patvirtinti oficialiai – tai gali užtrukti kelis mėnesius, o pokyčiai veikiausiai būtų nuo 2025-2026 m. sezono.
