N.Stauskas niekada nėra gyvenęs Lietuvoje, senelių gimtinėje pirmą kartą apsilankęs vos prieš trejus metus, bet augdamas Kanadoje jis gerai susipažino su savo kilme.
Vitorijos „Baskonia“ gynėjas turėjo galimybę pasirodyti Lietuvos publikai „Žalgirio“ arenoje Eurolygos sezono atidarymo rungtynėse, bet 26-erių snaiperį iš rikiuotės tuomet išėmė trauma. Jis tikisi, kad šio šanso sulauks ateityje.
„Mano abu seneliai iš tėčio pusės yra lietuviai. Jie persikėlė į Kanadą per antrąjį pasaulinį karą. Močiutė iš mamos pusės irgi yra lietuvė, tad net trys mano seneliai kilę iš Lietuvos“, – Eurolygos tinklalapiui sakė N.Stauskas.
Taigi, didelis ūgis ir lietuviškos šaknys greitai jaunąjį Niką palydėjo į krepšinį.
„Pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkau krepšinį, buvo lietuvių įkurtas klubas Toronte, kuriam vadovavo mano dėdė. Buvau aštuonerių metų amžiaus, o jis norėjo, jog atstovaučiau šiai komandai, – pasakojo N.Stauskas. – Nebuvau žaidęs krepšinio, bet buvau aukštas. Po pirmojo turnyro įsimylėjau krepšinį ir daugiau nebesidairiau atgal.“
Lietuviškasis klubas, apie kurį kalba N.Stauskas, vadinosi „Sporto klubas Aušra“, kuris buvo įkurtas atvykėlių iš Lietuvos vaikams.
Jie aikštelėje kalbėjo lietuviškai, jog prieš varžovus įgautų minimalų pranašumą.
„Rungtynių metu kalbėdavome lietuvių kalba, kad priešininkai negalėtų suprasti, ką mes sakome“, – juokdamasis prisiminė buvęs NBA žaidėjas.
N.Stauskas lietuvių kalbos pramoko vaikystėje. Jis šią kalbą vis dar supranta bei gali skaityti, tačiau kalba laužytai, nes naudoti ją tenka retai.
„Negaliu kalbėti taip gerai, kaip tą darydavau vaikystėje. Mano seneliai su manimi kalbėdavo lietuviškai, tad neturėjau kito pasirinkimo. Kalbėjau laisvai. Kai užaugau, aš išsikėliau iš namų, o lietuvių kalbą naudojau vis rečiau, tad ją kažkiek primiršau. Nors primiršau, bet vis dar ją suprantu pakankamai gerai, nes Lietuvoje vis dar turiu giminių, su kuriomis palaikau kontaktą“, – pasakojo „Baskonia“ snaiperis.
Lietuvoje N.Stauskas pirmą kartą apsilankė prieš trejus metus. Jį šokiravo ne tik atrastas aukštas krepšinio lygis, bet ir kiti dalykai.
„Nežinojau, kad Lietuva tokia maža! Nuo vienos šalies galo iki kito nuvažiavau per keturias ar penkias valandas. Nenumaniau, kad Lietuva tokia maža. Buvo puiku susitikti su kai kuriais žmonėmis, pažiūrėti, kaip jie gyvena, – pasakojo N.Stauskas. – Su draugais nuėjome pažaisti krepšinį, o aš negalėjau patikėti, kaip gerai kiekvienas salėje esantis žmogus žaidė. Tai nebuvo profesionalūs krepšininkai, jie buvo tiesiog krepšinį žaidžiantys vaikai. Mane šokiravo, koks talentingas buvo kiekvienas iš jų.
Visi galėjo pataikyti, visi žinojo, kaip reikia žaisti. Tai buvo nuostabi patirtis, kuria aš mėgavausi.“
Gyvendamas Kanadoje N.Stauskas pradžioje nesidomėjo lietuvišku krepšiniu, tačiau atėjus 2004-iesiems, kai jam buvo 10 metų, Lietuva Atėnų olimpinėse žaidynėse pranoko JAV.
Nuo to momento N.Stauskas pradėjo sekti Šarūną Jasikevičių, kuris stipriausiai laikytai pasaulio rinktinei atseikėjo 28 taškus, įskaitant keletą svarbių metimų dvikovos pabaigoje.
„Aš Šarą įsiminiau dėl jo pasirodymo prieš JAV. Pamilau jo gebėjimą atakuoti krepšį ar išlįsti iš po užtvarų. Nuotolis nuo krepšio jam nebuvo svarbus. Jis atakuodavo krepšį lyg iš automato. Jis galėjo veržtis, galėjo gerai valdyti kamuolį ar užbaigti atakas, – komplimentus „Žalgirio“ treneriui žarstė N.Stauskas. – Jis prikaustė mano dėmesį. Aš daug kartu stebėjau ir filmą apie Šarūną Marčiulionį. Žaisdamas „Golden State Warriors“ jis buvo neįtikėtinas. Šie du vaikinai yra mano mėgstamiausi lietuviai krepšininkai.“
„Baskonia“ legionierius neabejoja, jog didelę įtaką jo žaidimo stiliui turėjo lietuviškos šaknys. Jis pirmauja šį sezoną Vitorijos komandoje pagal įmestus tritaškius (28) ir pataikymą (44,4 proc.). Vos šeši krepšininkai Eurolygoje pataikė daugiau tritaškių geresniu pataikymu.
„Bendras bruožas, kurį pritaikau krepšininkams iš Lietuvos, tai kad jie yra geri metikai. Tai man akcentuodavo dar nuo vaikystės. Mano tėtis ir dėdė tikrai žinojo, kaip reikia atakuoti krepšį, tad ėmėsi mane mokyti, – pasakojo N.Stauskas. – Tai buvo mano aistra kiekvienoje treniruotėje atlikti kuo daugiau metimų. Tai man padėjo tapti tuo, kuo aš esu dabar.“
N.Stauskas praleido progą sužaisti Kaune, tačiau jis svajoja joje pasirodyti artimiausioje ateityje.
„Girdėjau daugybę gerų dalykų apie „Žalgirio“ areną. Mano komandos draugai man sakė, jog ten geriausia atmosfera Eurolygoje. Sakė, kad sirgaliai Kaune tiesiog neįtikėtini. Kai aš žaisiu Lietuvoje, neabejoju, kad mano šeima atvyks pažiūrėti. Tikiuosi, kad jie atvyks ir pamatys mane pasiekusį pergalę!“, – sakė lietuviškų šaknų turintis krepšininkas.