Ovidijaus pasiekimai gatvės krepšinio aikštelėje tarpsezonio metu jam darė meškos paslaugą ieškantis naujo klubo. Nors lietuvis į „3 prieš 3“ krepšinį žiūrėjo kaip į treniruočių procesą, kaip į gerą formos palaikymo bei pasiruošimo sezonui būdą, tačiau dėl šios priežasties Lietuvoje jam ant kaktos plačiai buvo užklijuota „streetballerio“ etiketė (ang. gatvės krepšininko), tam pridedant neigiamą šio žanro atspalvį.
„Vieno klubo savininkas, kuriam aš kadaise buvau siūlytas, pasakė, jog esu „streetballeris“. Nors mano santykis su šia sporto šaka ir nėra labai artimas, bet gandai pasklido, o klubai Lietuvoje susidarė nuomonę. „Streetballeris“ tai „streetballeris“, Lietuvos klubams tapau nebereikalingas“, – tinklalapiui „Eurolyga.lt“ prisiminė O.Varanauskas.
Vilniečio karjera prasidėjo 2008-aisiais regioninėje lygoje, tuomet dveji metai Vilniaus „Sakalų“ komandoje, dar dveji metai – NKL pirmenybėse atstovaujant Vilniaus „Statybai“. Po šio etapo O.Varanauskas migravo tarp Lietuvos ir užsienio klubų, tarp kurių buvo Lenkijos, Italijos, Latvijos, Prancūzijos trečiosios ir antrosios lygos ekipos.
Praėjusį sezoną 188 cm įžaidėjas pradėjo prie Nemuno kilpų įsikūrusioje Prienų „Skycop“ komandoje. Įpusėjus sezonui sutartis abipusiu susitarimu buvo nutraukta, o lietuvis patraukė į Lenkiją, kadaise lietuvių pamėgtą Sopoto „Trefl“ ekipą.
Lenkijos pirmenybėse O.Varanauskas per 26 minutes rinko po 12,5 taško (63,2 proc. dvit., 40,5 proc. trit., 80,6 baud.), atkovojo po 2,5 ir perėmė po 1,9 kamuolio, atliko po 3 rezultatyvius perdavimus, bet Lietuvos klubų radaruose vasaros metu jis neatsidūrė.
„Kažkur kažkada kažkoks treneris pasakė, kad aš negaliu žaisti. Nesakysiu pavardžių, bet jie suformavo nuomonę apie mane. Dabar tie treneriai neturi klubų, nieko netreniruoja, o aš esu Limože. Lietuvoje visi kalba ir viskuo tiki, nors patys situacijos nežino. Tavęs nepažįsta, o nuomonę susidaro iš kalbų.
Norėtųsi, kad taip nebūtų, nes yra gerų jaunų lietuvių žaidėjų, bet jų kažkodėl nenori. Nes kažkas kažkur kažką girdėjo. Dėl šios priežasties jie turi žaisti užsienyje. Nežinau, kartais taip būna, nieko nepadarysi.
Aš pykčio nelaikau ant nieko, tiesiog manau, kad klubų vadovai, treneriai ir žaidėjai turėtų susidaryti savo nuomonę, o ne remtis gandais. Niekada neplanavau pereiti į „3 prieš 3” krepšinį. Manau, kad tai tiesiog naudingas dalykas formos palaikymui, įgūdžių kėlimui, o dar gali pretenduoti į kažkokį prizinį fondą“, – tinklalapiui „Eurolyga.lt“ sakė O.Varanauskas.
O.Varanauskas į „Red Bull Reign“ finalinį etapą Toronte rugpjūtį neišvyko. To priežastis – liepos pabaigoje sulauktas telefono skambutis. Krepšininko agentas Povilas Butkevičius pranešė, kad ant LKL klubams nereikalingo įžaidėjo tinklą užmetė legendinė Limožo CSP ekipa iš Prancūzijos, besivaržanti ir Europos taurėje. Jau kitą dieną O.Varanauskas suraitė ryškiausią savo karjeros parašą.
Limožo CSP – didžiulę ir įspūdingą istoriją menantis klubas, kurios pasiekimus geriausiai atspindi 5,5 tūkstančių žiūrovų talpinančioje „Beaublanc“ arenos palubėse kabančios vėliavėlės. Tai vienintelis Prancūzijos klubas triumfavęs Eurolygoje. Šį laimėjimą legendinio Božidaro Maljkovičiaus treniruojama komanda pasiekė 1993-iaisiais, kai turnyras dar vadinosi FIBA Europos lyga. Dar dukart Limožo klubas buvo prasibrovęs iki stipriausio Senojo žemyno turnyro finalo ketverto.
Tai nėra vieninteliai 90 metų gyvuojančio CSP titulai – O.Varanausko atstovaujamo klubo trofėjų lentyna tiesiog lūžta nuo apdovanojimų. Prie laimėtos Eurolygos pridėkime Saportos taurę, triskart laimėtą Koračo taurę, vienuolika Prancūzijos lygos titulų bei šešias šalies taurės pirmąsias vietas.
„Aukšto lygio sporto komandų čia daugiau nėra, tad visi žmonės išprotėję dėl krepšinio, – įspūdžiais dalijosi O.Varanauskas. – Visi tave žino, atpažįsta, o arena visada pilna. Tai puikus miestas susitelkti tik į krepšinį. Kažką panašaus pagal visas sąlygas buvau matęs Italijoje, Varezės klube. Medicina, atsistatymai, treniruočių sąlygos, įvairūs organizaciniai dalykai – viskas čia yra aukščiausiame lygyje ir mums nieko tikrai netrūksta.“
Puikia technika pasižymintis gynėjas džiaugiasi atsiradusia proga parodyti save prie ryškesnių krepšinio šviesų Europoje. Nors krepšininkas svajojo apie įsitvirtinimą Lietuvoje, tačiau dabar jis yra atviras užsienyje jo laukiantiems iššūkiams.
„Buvo laikas, kai norėjau kažką labai įrodyti, turėjau didelių ambicijų. Galiausiai supratau, kad krepšinis Lietuva nesibaigia. Jeigu manęs niekam nereikia Lietuvoje, yra kitų valstybių, kur esu reikalingas, kurios mane mato ir manim tiki. Pasaulis yra didelis, o krepšinį gali žaisti visur.
Kartais pagalvodavau „ech, manęs niekas Lietuvoje nenori“. Dvejodavau dėl užsienio, nes viskas ten yra kitaip. Išvykus pasikeičia pasaulėžiūra, kartais nėra lengva ir būna sunkių akimirkų, nes legionieriams reikalavimai didesni.
Vis dėlto keista, kad Lietuvoje niekas nenori, o galiausiai atsidūriau Limože. Žinoma, kažkas sakys, kad agentas prakišo. Bet norėčiau matyti daugiau tokių atvejų, kur už nieką prakištų lietuvius į Europos taurės komandas“, – sakė O.Varanauskas.
Limožo ekipoje lietuvis yra vienas iš septynių užsieniečių bei antrasis CSP komandos įžaidėjas. Pirmasis – NBA patirties turintis Semajas Christonas, trečiasis – 18-metis prancūzas Timothe‘is Crusolas.
Prancūzijos lygoje galima registruoti šešis legionierius, tad O.Varanauskas rotacijoje kartais taps tuo septintu žaidėju, dvikovą stebinčiu iš šono. Europos taurėje suvaržymų nėra – debiutiniame mače su Bursos „Tofaš“ lietuvis žaidė 7 minutes bei taškais nepasižymėjo. Progų pasirodyti šiame turnyre jis sulauks ir daugiau.
„Jaudulio prieš debiutą kažkiek buvo, bet man 28-eri metai. Nebuvo, kad perdegčiau, – dėstė Limožo komandos įžaidėjas. – Žinojau, kur važiuoju, koks vaidmuo manęs laukia. Aš noriu pamėginti įsitvirtinti šiame lygyje, galbūt Limože likti ilgesniam laikui. Dešimtais karjeros metais sulaukiau šanso, kodėl juo nepasinaudojus?“
CSP komanda tarpsezoniu pakeitė daug žaidėjų – įskaitant O.Varanauską atvyko 10 naujokų bei naujas strategas katalonas Alfredo Julbe, prieš dvejus metus Barselonoje treniravęs Arną Veličką. Limožo ekipa dar yra savo žaidimo ieškojimų kelyje, tačiau sau kelia tikslą patekti į kitą Europos taurės etapą.
Trečiadienį 21 val. vyksianti dvikova su Vilniaus „Rytu“ turi didžiulę svarbą tiek klubui, tiek save parodyti norinčiam 28-erių vilniečiui.
