Tai buvo triukšmingas vakaras „Brose“ arenoje.
Ne tik dėl būgnų ir pliauškynių, kurios plėšė ausų būgnelius visas 40 minučių.
Šaro riksmų tirada komandą apipylė kaip ledukų kruša, antradienio popietę netikėtai užklupusi Bambergą. Bet net ir apledėję krituliai nekirto taip smarkiai, kaip trenerio kritikos strėlės.
„Brose“ komanda išgyvena renovaciją – Bambergo stebukladaris Andrea Trinchieri liko stebėti savo karių žaidimo prie televizoriaus, nes antradienį turėjo peties operaciją.
Bet atrodo, kad jis perdavė savo burtų lazdelę asistentui Ilias Kantzouriui, kuris sėkmingai vadovavo pergalių po penkių pralaimėjimų iš eilės išalkusiai šeimininkų komandai.
Komandinės ir individualios gynybos skylės, pražangos „bonuso“ situacijose, mąstymo klaidos ir taiklūs vokiečių metimai pastūmėjo „Žalgirį“ ant Michaelsbergo vienuolyno kalno pakraščio.
Fortūna dar leido žaliai baltiems laikytis ant prarajos ribos, kol Danielis Hackettas paleido mirtiną šūvį likus 37 sekundėms (82:88). „Žalgiris“ krito.
„Pirmiausia, tai vienas tų pralaimėjimų, kai tikrai jauti, kad varžovas labiau nori laimėti, – pabrėžė Šarūnas Jasikevičius. – Jie daugiau stengėsi, norėjo, ėjo kovoti. Nežinau jų žaidimo plano detalių, bet mes savo tikrai nepildėme.
Mes labai pažeidinėjome savo komandines taisykles. Manau, kad nesulaukėme pagalbos iš daug žaidėjų, kas mane nustebino.
Buvome komanda be galvos.
Jei vienos pozicijos žaidėjas nesužaidžia, tai šįkart nesužaidė dauguma kai kurių pozicijų žaidėjų.
Nesuradome aikštės generolo, tokių, kurie kovotų ir paliktų širdį. Bandžiau tą sakyti per pertrauką. Iki jos laikėmės tik dėl Milaknio tritaškių ir kai kurių Bambergo neišnaudotų progų. O taip žaisdamas per 40 minučių tikrai praloši. Taip ir įvyko.
Labai liūdna, nes kita komanda norėjo daugiau.“
– Kiek komandai trūko Pauliaus Jankūno?
– Aišku, tai vienas faktorių. Jis mūsų vedlys. Kaip ir Kevinas, Edgaras. Bet nemanau, kad iš tų trijų turėjome kokį nors išryškintą vedlį. Buvome komanda be galvos.
Nežinau... Labai liūdnas vakaras. Dėl pagarbos vienas kitam ir komandinėms taisyklėms.
– Kur šiandien buvo didžiausios problemos gynyboje?
– Jos visai nebuvo jau pirmoje pusėje. Pirmoje pusėje panaudojau keturis centrus ir nė vienas negalėjo atkirsti Muslio nuo kamuolio. Lygiai tas pats su Rubitu. Ant jų Bambergas ir laikėsi. O mes laikėmės ant Milaknio tritaškių.
Bet, žinote, taip negali traukti 40 minučių.
Tikrai labai nusivylęs kai kuriais žaidėjais. Taip seniai nebuvau nusivylęs.
Tikrai labai nusivylęs kai kuriais žaidėjais. Taip seniai nebuvau nusivylęs. Nes šiaip yra normaliai žmonės su labai užtikrintomis kovotojų savybėmis, bet kai kurių dalykų šiandien nemačiau.
– Ar varžovų trenerio Andrea Trinchieri trūkumas galėjo sutelkti Bambergą?
– Čia reikia jų klausti, bet laimėjo tie, kurie labiau norėjo. Jeigu „Žalgiris“ nusileidžia noru kitai komandai, 95 procentus rungtynių mes pralošime. Išvykoje – beveik viską. Kito kelio mums nėra.
Prasidėjus antram ratui, tikrai neatpažįstu savo komandos.
– Kas tai lemia?
– Kalbamės. Nežinau, kas tai lemia. Į žmogų neįlįsi. Bet pastarosiomis savaitėmis pokalbių buvo daug. Net ir su tais, kuriems nelabai sekasi.
Yra labai sunku. Turi būti kažkoks sukrėtimas. Neturiu problemų pralaimėti, bet pralaimėti nusileidžiant noru yra pats blogiausias dalykas sportininkui.
– Ar ne per brangiai komandai kainuodavo Beno Udriho klaidos: gynyboje, techninės pražangos?
– Nemanau. Tiesiog jis dar nelabai įsisavinęs taisyklių. Jam dabar labai sunku. Sausio ir vasario rungtynės mums kaip finalo lygio. Nežaidus 7 mėnesius labai sunku.
Yra kiti. „Žalgiris“ nėra vieno žmogaus komanda. Kai tik atvyko, sakiau, kad jis nėra gelbėtojas. Jam tikrai sunku, bet jis stengiasi įsisavinti ir vis labiau padės.
Bet mes kalbame dar apie 10 žaidėjų. Jeigu Jankūnas nesužaidžia, Kevinas, kur dar 9? Kur dar 10?
Mes tuo stiprūs, bet ne šiuo laikotarpiu, ne šiuo laikotarpiu...