Puspenktos minutės spurtas 22:3 ir užtikrintas „Baskonia“ žaidimas nutupdė ant žemės Eurolygoje skrajojusį Kauno „Žalgirį“.
Klaipėda prieš porą dienų taip netvino, kaip Kaunas nuo baskų tritaškių ketvirtadienio vakarą. Bent 10 iš 15 jų suvarpė „Žalgirio“ arenos stogą dar iki pertraukos. Iš viso net 17 – pakartotas Eurolygos sezono rekordas.
Šaras bandė stabdyti baskų uraganą dviem minutės pertraukėlėmis per 28 sekundes. Nustatyta, kad efektyviau nei „Žalgiris“ visoje Eurolygoje po jų žaidžia tik Maskvos CSKA. Bet ir Š.Jasikevičius šįkart buvo beginklis, statydamas gynybines užtvaras prieš šitą jėgą.
Dviejose pastarosiose išvykose Milane ir Malagoje šeimininkų sirgaliai švilpė ant savų žaidėjų, kai „Žalgiris“ tiesiog dominuodavo jų žemėje. Bet tai „Žalgirio“ aistruoliai dar likus minutei iki ilgosios pertraukos skirstėsi iš vietų malšinti nusivylimo į arenos barą, matydami tokį rezultatą švieslentėje: 32:54 po dviejų kėlinių.
Antroje susitikimo pusėje „Žalgiris“ pradėjo kuoptis prisemtą areną ir užsiuvo krepšį varžovų metikams. Skirtumas nuo 26 taškų buvo sumažintas vos iki 7 taškelių.
„Bravo, guys! Let's go!“ – net ir po taiklių „Baskonia“ metimų vėliau jau plojo saviškiams Š.Jasikevičius, kai Darius Maskoliūnas iš pykčio šalia net paleido mineralinio buteliuką iš rankų.
Šitame lygyje reikia luptis. Mes pradėjome luptis tik trečiajame kėlinyje. Krepšinis – antraeilis dalykas. Reikia palikti širdį, o po to galima kalbėtis apie taktikas.
Bet deficitas buvo per didelis. „Žalgiris“ parodė charakterį, tačiau nebeišsigelbėjo 77:97.
„Žalgiris“ antrąsyk neišlaikė ispaniško dvigubos savaitės maratono – vėl pralaimėjo antrąsias rungtynes per tris dienas namuose ispanų klubams.
„Turiu pasveikinti varžovų komandą sužaidus puikų mačą. Pirmoje pusėje absoliučiai negalėjome nieko padaryti. Visur klydome.
Noriu padėkoti sirgaliams. Net pirmoje pusėje jautėsi, kad jie nori, jog kabintumėmės. Nedavėme jiems vėl jokių teigiamų emocijų iki trečio kėlinio vidurio.
Turiu pasakyti, kad nesame pasiruošę žaisti per 48 valandas dviejų puikių rungtynių. Nežinau, pirmą pusę akcentavome žaidimą ant pražangos ribos. To nebuvo. Įėjome į bonuso situacijas paskutinę kėlinių minutę. Tad nebuvo to kietumo, kokį planavome.
Kai dar varžovas baudžia už kiekvieną mažiausią klaidelę taikliu metimu, turi fantastinį vakarą, tai kerta per galvą. Mes esame nepatyrę, kad atsikeltume.
Mes visur vėlavome. Nepasiruošėme rungtynėms. Neparuošiau kažkur komandos. Kita vertus, žaidžiame prieš puikią komandą, kuri turi daug talento, labai daug metikų, kurie gali nubausti.
O antroje pusėje rėmėmės žaidėjais, kurie žino sistemą, žino, kaip reikia kovoti. Tas ir yra skirtumas. Šitame lygyje reikia luptis. Mes pradėjome luptis tik trečiajame kėlinyje.
Krepšinis – antraeilis dalykas. Reikia palikti širdį, o po to galima kalbėtis apie taktikas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Pirmoje pusėje praleidote net 10 tritaškių. Po pertraukos trumpam buvote pristabdę varžovų metikus ir sumažinote skirtumą iki 7 taškų. Ką pakeitėte ir kaip pavyko prisikelti?
– Koncentracija gal padėjo. Nežinau. Kodėl antroje pusėje gynybos klaidų buvo mažiau, negaliu atsakyti į klausimą.
– Pirmoje pusėje suklydote 9 kartus, antroje – tik 2. Kaip pavyko sukontroliuoti šį žaidimo aspektą?
– Gynyboje buvo žaidžiama ant pražangos ribos ir laimėjome antrą pusę. Buvome vienu metu sugrįžę į rungtynes, bet kažkurie žaidėjai tuo metu žaidė virš savo jėgų limito. Paskui kažkiek reikėjo rizikuoti dar labiau.
Stengiausi kažkiek judinti suoliuką, bet šiai dienai tik kokie 6-7 žmonės žino sistemą. Ir jie gali žaisti blogai – čia žmogiška. Tačiau svarbiausia, kad jie žino, ką daro. Eina visi teisinga kryptimi. O ne vedami kažkokių idėjų iš senų komandų.
– „Žalgiris“ antrą kartą žaidžiant dvejas rungtynes per tris dienas pralaimi antrąsias rungtynes. Kaip paruošti komandą, kad ji atlaikytų 48 valandų tempą tokiu pat pajėgumu?
Visada žinau, kad nors dėl kažkokių priežasčių Malagoje jis nebuvo labai ryškus, praktiškai galiu garantuoti, kad už dviejų dienų Jankūnas jaučia didžiulę atsakomybę savo darbui, klubui, profesijai. Ir jis sužais.
– Labai didelis faktorius yra tas, kad tu laimi. Nežinau, gal reikia suprasti. Tą patį sakiau po Madrido „Real“ rungtynių, kai laimėjome Barselonoje ir Madridas laimėjo antradienį. Madridui tai buvo eilinė pergalė, o mums – didelis įvykis.
Užsikurti už 48 valandų reikia turėti labai didelę patirtį. Mes jos neturime. Vėlgi, tik taip kalbu – pasiaiškinimai man mažiausiai rūpi. Bet tie žmonės, kurie žaidė trečiame kėlinyje-ketvirto pradžioje, stebuklingai kabinosi į rungtynes.
Jie tie žmonės, kurie ieško mažiausių pasiaiškinimų. Pažiūrėkite į Jankūną. Žinote, negaliu visada garantuoti. Bet visada žinau, kad nors dėl kažkokių priežasčių Malagoje jis nebuvo labai ryškus, praktiškai galiu garantuoti, kad už dviejų dienų jis jaučia didžiulę atsakomybę savo darbui, klubui, profesijai. Ir jis sužais.
Nesvarbu, pataikys ar ne, bet atiduos širdį. O kitiems tą reikia pereiti. Deja, šiai dienai tam neturime patirties.
– Pangosas po puikių rungtynių Malagoje šįkart aikštę paliko „minusinis“. Tai – nuovargio pasekmė sužaidus pratęsimą prieš dvi dienas ar varžovų gynybos nuopelnas?
– Tokiose situacijose reikia kažkiek pagirti varžovą. Jie kreipė didelį dėmesį. Aišku, negali sakyti, kad kiti nekreipė. Pangosas veržėsi, žaidė agresyviai, kai kur nepataikė, kai kur klydo. Jis atėjo į aikštę po labai puikių rungtynių per 48 valandas ir buvo pervargęs.
Kevinas vienas tų, kuris deda didžiules pastangas, atsiduoda. Lygiai tokias pat pastangas mačiau paskutines 48 valandas. Ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Jis turi rutiną ir daro. Nesužaidžia, tai nesužaidžia – logiška.
– Su Pauliumi Valinsku „Žalgiris“ atsigaudavo, priešingai nei su Dee Bostu aikštėje.
– Nekaltinu tikrai Dee. Jis šiai dienai nėra pasiruošęs žaisti šitame lygyje. Ypač prieš tokias agresyvias komandas. Po truputį jam reikia gerinti fizinį pasiruošimą po traumos.
Dee Bostas šiai dienai nėra pasiruošęs žaisti šitame lygyje.
Per tas dvi savaites, po traumos jis neturėjo laiko treniruotėms. Jam tai gyvybiškai svarbu.
Dabar yra laikotarpis, kai bus keletas treniruočių ir reikės įeiti į ritmą. Jam labai sunku. Tai įžaidėjo pozicija – pati kebliausia. Jis naujas žaidėjas įžaidėjo pozicijoje, po traumos, tad viskas prieš jį. Tik jam reikia persilaužti ir įeiti.
Aš bandau kabintis už rungtynių ir man nėra laiko jo įvedinėti. Stengiuosi žaisti su tais, kurie žino sistemą.
– Šengelija tampa lietuviškų komandų siaubu. Kuo jis toks ypatingas?
– Tai geras žaidėjas. Aukščiausio lygio. Nenoriu skaičiuoti pinigų, bet tų nulių pas jį prirašyta kaip reikalas. Nemoka tų nulių už beleką.
Atrodo, visos komandos vasarą juo domėjosi. Logiška.
Bet pridarėme klaidų. Jei jis pataikys keturis tritaškius, pasakysiu, leidau rizikuoti ir tai mano kaltė. Bet jei jis įeina į rungtynes su greitu puolimu, rotacija, dviem baudomis, jam iškart lengviau žaisti.
Geram žaidėjui labai lengva įeiti į rungtynes. Dėjimas, greita ataka ir iškart smagu – pasijauti, kad esi rungtynėse.
