Mantas Kalnietis, Artūras Milaknis, Edgaras Ulanovas, Paulius Jankūnas – šie Lietuvos krepšinio mokyklos auklėtiniai išbėgo „Žalgirio“ starto penkete.
Keturiais lietuviais „Žalgiris“ rungtynes pastarąjį kartą buvo pradėjęs turbūt dar kriziniais Gintaro Krapiko laikais. Iki tol šį sezoną daugiausiai starto penkete buvo du lietuviai.
Ir tai – ne iš gero gyvenimo. Jau septintą rungtynių minutę Jure Zdovcas nuo suolo kėlė Mareką Blaževičių, dešimtą – Karolį Lukošiūną, ir šie įprastai suolo gale liekantys krepšininkai žaidė ne vieną reikšmingą minutę.
Be trijų brangiausių legionierių Joffrey Lauvergne'o, Janio Strelnieko ir Emmanuelio Mudiay „Žalgiris“ į aikštę žengė nukraujavęs, bet kraujuojančią vietą dengė kovingumu ir pasiaukojančia kova.
Per pirmuosius du kėlinius atrodė lyg kažkas kamuolyje būtų įdėjęs metalinę plokštelę, o žalgiriečiai prie rankų prisitvirtinę magnetus.
Visi vadinamieji 50-50 kamuoliai krito į žaliai apsirengusių kauniečių rankas, o tai iliustravo ir statistika – baigiantis antrajam kėliniui „Žalgiris“ pagal atkovotus kamuolius pirmavo 24-12, o vien puolime buvo nusiėmęs beveik tiek kamuolių (9), kiek bavarai iš viso.
Bet situacija apsivertė aukštyn kojomis po ilgosios pertraukos.
„Bayern“ dar nesibaigus trečiajam kėliniui išlygino rezultatą ir buvo žingsneliu priekyje beveik viso ketvirtojo ketvirčio metu, galiausiai pasiekdamas dramatišką pergalę 75:73.
„Kažko nieko nuostabaus nepasakysiu. Dvi skirtingos pusės, – po mačo nunarinęs galvą sakė Mantas Kalnietis. – Pirmoje, reikia pasakyti, mums kažkiek pasisekė – nežinau, ar čia mūsų gynybos nuopelnas, ar čia jų kažkokios problemos, kad jie nepataikė laisvų metimų. Antroje pusėje įgavę pasitikėjimo jie ir sunkius įmetė.
Pagrindinė problema, kad stringame tada, kai jie ima viską keistis gynyboje. Prieš kitas gynybas randame variantų, sukuriame situacijas, o „switch all“ gynyba mus žudo. Nenorim taip žaisti kaip žaidžiame, žaidžiame, paliekame vieną mūsų žaidėją su kamuoliu, treneris šaukia, kad susikurtume kažkokį pranašumą, bet baigiasi viskas kažkokia desperacija. Kamuolys neįeina į vidų, o išorėje neturime tiek talento žaisti vienas prieš vieną ir ieškoti kažkokių būdų. Gal čia ant karštųjų, bet man toks vaizdas susidarė po rungtynių.“
Kas tiksliai neveikia varžovams keičiantis ginamaisiais gynyboje? M.Kalnietis pabrėžia – sunkiausia žaisti nesugebant susikurti pranašumo puolime.
„Sutrikimas po pikenrolo, kai negauni kažkokio pranašumo, nes jei įeini į norimą vietą, išskirstai perdavimus, atsiranda judėjimas, kažkas turi gynyboje rotuoti, padėti, mes randame atakos tęsinių. Bet toje gynyboje visi lieka prie savų, negali suteikti komandos draugui pranašumo. Viskas tvarkoje, daug komandų neturi talento išorėje, bet mums reikia kitokių sprendimų. Kamuolys turi nueiti į vidų, o mums iš to būtų lengviau sukurti situacijas, negu sukuriame iš viršaus. Mums čia reikėtų dirbti ant to stipriai“, – sakė žalgirietis.
Pats M.Kalnietis galėjo pakreipti rungtynes kitokia vaga, kai likus mažiau nei pusei minutės ir „Žalgiriui“ atsiliekant 71:74 žaidė vienas prieš vieną ir metė tritaškį.
Deja, kamuolys į krepšį neįkrito, o įžaidėjas po rungtynių pripažino, kad pirminis planas buvo žaisti ne per jį.
„Turėjo Lukas priimti kamuolį, jam neleido, – atskleidė M.Kalnietis. – Likome toje situacijoje, o kadangi jie visą kėlinį žaidė ta pačia gynyba, jau žinojau, kas vyks. Mano kaip ir kitų gynėjų problema su vienas prieš vieną žaidimu, žinojau, jog reikia užtikrintai ieškoti to metimo. Taip gavosi – arba pataikai, arba ne.“
Žalgiriečiai stabtelėjo po ilgosios pertraukos ir penktadienį, kai pirmoje turėjo 14 taškų persvarą prieš Pirėjo „Olympiakos“, bet galiausiai pralaimėjo 68:83.
Kokios to priežastys – nuovargis dėl trumpos rotacijos, jau minėti „Bayern“ pokyčiai gynyboje, o gal kažkas kita?
„Reikia prisiimti atsakomybę, gal ir gynyboje nebuvome tokie agresyvūs, vis tiek agresyvumas krinta ir leidome „Bayern“ pasijausti geriau, – sakė M.Kalnietis. – Negali nurašyti vien ant gynybos sistemos, buvo tokių dalykų, situacijų, kur leidome jiems išmesti lengvesnį metimą. Treneris stipriai akcentuoja, kad prieš metimą turi būti iškeltos rankos, o ne metimo metu. Buvo tų situaciją, kur tai nebuvo padaryta ir mus nubaudė snaiperiai, kai mes buvome su žemai nuleistomis rankomis.“
Tai buvo jau trečios Jure Zdovco vadovautos „Žalgirio“ rungtynės Eurolygoje. Ką per mažiau nei dvi savaites spėjo pakeisti naujasis kauniečių vairininkas iš Slovėnijos?
„Gynyboje visai neblogai darome drop gynybą, kurią pakeitėme, ir ji veikia, ypač kai turime Nebo po krepšiu, kurio ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje prisibijo jo šuolio galimybių. Tas mums visai neblogai veikia. Sakyčiau, kad tai didžiausias mūsų pasikeitimas ir pikenrolo gynybą visai neblogai stabdome“, – kalbėjo M.Kalnietis.
Pačiam jam ne tik neblogai sekasi stabdyti varžovų pikenrolą, bet ir kurti savo komandai.
Per pirmuosius du Eurolygos mačus, kai „Žalgirį“ dar treniravo Martinas Schulleris, M.Kalnietis atliko vos 3 rezultatyvius perdavimus, o per pastaruosius du mačus įžaidėjas išskirstė 13 „asistų“, daugiausiai jų Joshui Nebo.
Bet tuo M.Kalnietis nesididžiavo ir tikino, kad galėtų išpildyti pikenrolo situacijas dar geriau.
„Norėtųsi geriau, daugiau paskirstyti jiems kamuolį. Yra kur tobulėti, Joshas manęs prašo, kad viršuje kabinčiau kamuolį, o aš duodu kažkur į kojas. Tikrai yra kur tobulėti ir dar nėra, kad viskas eitų kaip per sviestą“, – aiškino Kalnas.
Joshas manęs prašo, kad viršuje kabinčiau kamuolį, o aš duodu kažkur į kojas.
Keletą perdavimų jis atidavė ir kitam „Žalgirio“ centrui Marekui Blaževičiui. Vėl šansą gavęs jaunasis aukštaūgis ir vėl juo naudojosi neblogai – 8 taškai ir 8 atkovoti kamuoliai per mažiau nei 12 minučių.
„Manau, kad jis neblogai vėl įėjo, davė atsipūsti Joshui. Tikrai vaizdo negadino, aukojosi. Ko iš jauno žaidėjo labiausiai reikia, tai atstovėti gynyboje, eiti ant kamuolių. 8 atkovoti kamuoliai – super, dėjo žingsnį į priekį. Aišku, jaunas žaidėjas, yra dalykų, kuriuos jam dar sunku išpildyti, bet iš esmės tai gerai“, – jaunąjį kolegą gyrė M.Kalnietis.
Spaudos konferencijoje po rungtynių M.Kalnietis pasirodė su dideliu ledo maišu, pritvirtintu prie čiurnos. Kas tai – įsisenėjusios problemos ar profilaktinė apsauga?
„Ne, čia sena istorija, po truputį vis gerėja. Jau laisviau bėgioju, viskas gerai. Skausmas jau visada kamuoja, bet nėra kada skųstis“, – aiškino žalgirietis.
Po rungtynių Lietuvos rinktinės kapitonas apie kažką šnekėjosi su varžovų strategu Andrea Trinchieri. Gal Mantas sulaukė padrąsinančių žodžių iš italo?
„Sulaukiau, bet ką čia drąsinsi tokioje situacijoje. Pasiliksiu sau“, – per sukąstus dantis nusišypsojo M.Kalnietis.