„Aukščiau! Aukščiau! Aukščiau!“ – šaukė Martinas Schilleris ant Nigelo Hayeso ir ragino jį kabintis į čiurną Vlado Micovui. Pavyko – amerikietis išprovokavo serbo pražangą puolime ir anksti pasodino šį ant suolo.
„Aukščiau! Aukščiau!“ – kaip sarginis šuo jis skalijo ant Roko Jokubaičio, kad šis kibtų į atlapus Sergio Rodriguezui ir neleistų veteranui kvėpuoti.
Kibus ir agresyvus „Žalgiris“ stūmė galingą varžovą ant liepto galo.
Martinas Schilleris su pasimėgavimu suvalgė Mariaus Grigonio tritaškį, ir tuo pačiu pasitikėjimo pilnomis akimis nužvelgė iš vietos piktą kaip aikštingą fejerverką šokantį Ettore Messiną, kai priešpaskutinę minutę skirtumas tirpo iki 62:64.
Bet iki triumfo prieš savo idealą pritrūko. Lemiamu metu „Žalgiris“ puolime žvelgė ne į priekį, o atgal, ir pasimetė painiame Milano „Olimpia“ gynybos labirinte.
Vis dėlto M.Schilleris po pralaimėjimo savo auklėtiniams turėjo daugiau komplimentų nei priekaištų.
„Labai geros pastangos gynyboje ir tai mums buvo labai svarbu. Nes Milanas yra puikiai atakuojanti komanda – ketvirta pagal puolimo reitingą Eurolygoje, todėl džiaugiuosi vyrukų darbu. O puolime... Dažnai viskas atsiremia į įmestus ir pramestus metimus. Prametėme nemažai gerų metimų. Mūsų dvitaškių pataikymas buvo žemas (42,9 proc. – aut.). Reiktų peržiūrėti rungtynes, bet daug veiksmo vyko po krepšiu. Prastas pataikymas, daug pramestų baudų... Bet gerbiu žaidėjus už jų indėlį“, – po mačo sakė M.Schilleris.
– Kiek puolime trūko Thomo Walkupo, kuris nepelnė nė taško (28 min., 0/5 tšk., 1 naud.)?
– Tokiose atkakliose rungtynėse galėjo įkristi kiekvienas metimas... Bet sunku išskirti Tomą, nes jis mums davė labai daug. Niekas tikrai neprameta tyčia. Taip jau būna.
– Marius Grigonis bei Joffrey Lauvergne'as surinko jiems būdingus skaičius puolime (17 ir 15 tšk.), bet daugelis kitų rezervų liko gerokai žemiau savo vidurkio. Kurio žalgiriečio postūmio puolime aikštėje pasigedote labiausiai?
– Sakyčiau, Artūro Milaknio. Nesiteisinsiu Artūro trauma, bet tai yra faktas. Jo puolimo reitingas Eurolygoje mūsų komandoje yra didžiausias, o tai yra svarbu. Tai, kaip jis išplečia aikštę, kaip jis atveria erdves kitiems... Bet taip jau yra.
– O ką galvojate apie teisėjų švilpukus šiose rungtynėse?
– Manau, kad teisėjai dirbo gerai ir jų darbas nenulėmė šių rungtynių baigties.
– Bet ar supratote, už ką techninę pražangą ketvirtajame kėlinyje gavo Marius Grigonis?
– Teisėjas mus prieš tai įspėjo. Taisyklės neleidžia bėgti per užribį. Todėl dabar visi žinosime šią taisyklę.
Teisėjas mus perspėjo, todėl labai dėl techninės nepykau. Tikrai nenoriu gauti baudos. Bet manau, kad bėgimą užribyje gali išprovokuoti varžovų gynėjo žaidimas ir priešininko išstūmimas iš aikštės. Manau, tai yra svarbu. Teisėjas mus buvo įspėjęs dėl tokios taisyklės. Bet savo akimis dar nebuvau matęs jos realizavimo rungtynių metu.
– Ettore Messina minėjo, kad iš jūsų šį sezoną pasisavino kelis derinius. Ar šį vakarą juos atskyrėte varžovų žaidime?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad treneris Messina buvo mano idealas. Aš jį stebėjau nuo jaunų dienų. Mano pagarba jam yra didelė. Ypač dėl to, kad aš studijavau jį daugiau nei bet kurį kitą trenerį. Prieš 10 metų buvau Madride, žiūrėjau jo treniruotes, dalyvavau jo seminaruose. Aš visada jį idealizavau ir stebėjau jo komandos žaidimą. Bet ne, nemačiau (derinių) – smagu girdėti (šypsosi.).
– Vienu metu „Žalgiris“ jau atrodė išsikvėpęs ir turėjo sunkią atkarpą Eurolygoje. Kiek jus įkvėpė ši dviguba Eurolygos savaitė, kai sutramdėte puikiai žaidusį Vilerbano ASVEL ir iki paskutinių sekundžių priešinotės Milano „Olimpia“?
– Aš labai laimingas dėl komandos žaidimo. Gynyba abejose rungtynėse buvo labai gera ir tai svarbiausia. Esu patenkintas energija, žaidimo laiko skirstymu. Gražiausia, kad dabar kaunamės dėl atkrintamųjų. Mes ir norėjome būti šioje situacijoje. Šioje fazėje smarkiai veikia adrenalinas, bet vyrukai bus pasiruošę – aš laimingas.
– Steve'as Vasturia šią savaitę nepakilo nuo suolo. Kokius pranašumus į žaidimą vietoj jo įneša Karolis Lukošiūnas?
– Karolis su Steve'u yra labai skirtingi žaidėjai. Stilistiškai, Karolis yra panašesnis į Milą. Jis gali išbėgti iš užtvarų ir pridėti mums taiklumo. Pasikartosiu – Steve'as yra labai svarbi šios komandos dalis. Labai svarbi. Tiesiog jie kitokie žaidėjai. Pajutau, kad turėjome užtektinai žaidėjų, kurie gali žaisti du prieš du. O be Milaknio mums trūko taiklumo.
Kai laimime – sakome taip, kai pralaimime – jūs užduodate klausimus. Bet tai mano darbo dalis. Tik ką noriu pasakyti, kad Steve'as yra svarbi komandos dalis ir duos mus naudos ateityje.
