Likus žaisti 3 minutes ir 11 sekundžių „Žalgiris“ atsiliko 72:79.
Kai jau atrodė, kad „Olympiakos“ veteranai Vassilis Spanoulis ir Georgios Printezis prieš išeidami į pensiją mes iš Eurolygos ketvirtfinalio vagono „Žalgirio“ vyrus, Nemuno saloje įvyko stebuklas.
Shaquille'as McKissicas prametė iš po krepšio, Livio Jean-Charlesas sekunde pavėlavo išmesti kamuolį iki atakai skirto laiko pabaigos, o graikų minutės pertraukėlės nebegalėjo sustabdyti šios „Žalgirio“ gniūžtės, kuri išsirutuliojo iki nebeatremiamo sniego kamuolio.
Iš pradžių Joffrey Lauvergne'as dėjimu greitoje atakoje lygino rezultatą, o vėliau Thomas Walkupas vadovėliniu epizodu gynyboje išplėšė kamuolį iš Kosta Slouko rankų, kaip kartu ir pergalę iš visos „Olympiakos“ komandos.
M.Schilleris po rungtynių rūbinėje žalgiriečiams turėjo pasakyti padėkos kalbą.
„Sveikinimai mano vyručiams su nuostabia kova krepšinio aikštėje. Svarbiausia buvo geriau gintis po pertraukos. Antroje pusėje pavyko sulaikyti varžovus iki 35 taškų ir tai buvo svarbu.
Kitas dalykas, „Olympiakos“ turėjo ritmą, bet likus 3,5 minutės, mano vyrukai žaidė ataką po atakos, kad suteiktų sau šansą laimėti rungtynes. Pačioje pabaigoje reikia ir sėkmės. Manau, mes pataikėme keletą sunkių gerų metimų. Thomas, aišku, turėjo nuostabų epizodą gynyboje ir pelnė taškus – tai buvo labai sudėtingas epizodas. Bet sėkmę galima užsitarnauti sunkiu darbu ir susikaupimu. Sveikinimai vyručiams – tai buvo sunkios rungtynės“, – spaudos konferencijoje sakė M.Schilleris.
– Ką galite pasakyti apie komandos charakterį tokioje situacijoje?
– Tas susitelkimas prie -7 buvo esminis. Kontroliavome susitelkimą ir supratimą, kad dar liko užtektinai laiko. Aš už tai labai dėkingas savo žaidėjams.
– Tas Thomo Walkupo kelias nuo paskutinės gynybos iki pergalingo metimo buvo kartu trumpas, bet ir labai ilgas. Ką labiausiai iš jo įsiminėte?
– Jis dengėsi vienas prieš vieną, siekė kamuolio dešine ranka. Sučiupo kamuolį. Beveik nukrito. Suėmė kamuolį. Galvojau, kad nebeatsikels. Bet atsikėlė. Bėgo. Spanoulis lėkė iš galo, atrodė, jis perims kamuolį. Bet neperėmė. Tada Ellisas buvo šalia, atrodė, blokuos metimą. Bet Thomas atsispyrė nuo dešinės kojos, metė dešine ranka ir įmetė. Labai gerai tai pamenu ir taip, tai buvo pakankamai ilgas epizodas (šypsosi.).
– Thomas Walkupas pelnė tik 5 taškus, bet dar kartą įrodė, kad jo tikroji nauda aikštėje atsispindi ne šioje statistikos kategorijoje. Kaip jūs susipažinęs su juo pradėjote vertinti jo reikšmę komandai?
– Iš techninės pusės, Thomas yra labai gerai besiginantis žaidėjas. Jis labai disciplinuotas krepšininkas, kuris yra žiauriai susitelkęs. Jis įsisavina gynybos ir puolimo užduotis ir puikiai jas vykdo.
Kitas dalykas, puolime jis atneša dydį ir jėgą įžaidėjo pozicijai. O jo tobulėjimas čia labai įdomus. Koledže jis žaisdavo 1-4 pozicijose. Vokietijoje jis rungtyniavo gynybinėje komandoje, o „Žalgiris“ padarė puikų darbą jį pastebėdamas. Jo tobulėjimas įžaidėjo pozicijoje yra neįtikėtinas. Tai tikrai nelengva.
Be jo darbštumo, geriausios jo žmogiškosios savybės yra charakteris ir lyderystė. Thomas yra kaip lietuvis. Mes kalbame apie lietuvių branduolį Kaune, su Jankiu (Paulius Jankūnas) kaip lyderiu. Yra Marius (Grigonis), Milas (Artūras Milaknis), o Thomas yra kaip lietuvis. Kodėl? Nes jis čia žaidžia ilgai, jis tapatina save su klubu, Kauno žmonėmis, visa Lietuva. Tai yra labai didelis dalykas. Ir taip, ne visi tai pastebi.
Didžiulis susitelkimas, tas pats susitelkimas kiekvienoje treniruotėje ir didelis profesionalumas.
– Treneri, kalbant apie priekinę liniją, buvote praradę lentos kontrolę Rusijoje. Kas šį kartą lėmė pagerėjusią kovą dėl atšokusių kamuolių (31-21)?
– Manau, kad Joffrey Lauvergne'as turėjo nuostabias rungtynes. Po puikaus mačo su „Chimki“ išvykome į Rusiją ir ten buvo sunku. O šį vakarą jis turėjo tikrai gerą mačą.
Niekas nesikeičia. Ši lyga sunki – žaidi prieš labai gerus varžovus. Milutinovas yra tikras gyvulys. Jis toks aukštas, stiprus, taip gerai renka kamuolius, kad tikrai nelengva. Todėl ne tai, kad mano aukštaūgiai nenori, tiesiog varžovas labai geras. „Zenit“ irgi buvo stiprūs po krepšiu.
Nebuvo lengva, bet niekas per daug nesikeitė. Man svarbiausia, kad Jojo smarkiai dirba. Jo pasitikėjimas savo jėgomis čia turi būti didelis, nes mes juo labai pasitikime. Jis kertinis šios komandos žaidėjas ir jis tai žino. Pasitaiko blogesnių rungtynių, bet niekas nesikeičia.
– Kaip bandėte išjungti Kostą Slouką (16 tšk., 6 perd., 6 kl.)?
– Manau, po pertraukos vyručiai gerai prisitaikė. Mes šiek tiek pakeitėme du prieš du gynybą ir jį sulėtinome. Jis fenomenalus žaidėjas. Kaip ir Spanoulis. Negalite pamiršti, kad Spanoulis nežaidė pirmą kėlinį, bet po to išeina, vėl žaidžia, sėda ant suolo ir vėl ateina paskutinėmis minutėmis. Tai žaidėjas, kurio veiksmų garbei treneriai vadina derinius. Mes kalbame apie krepšinio legendas.
Šiek tiek prisitaikėme ir tai mums padėjo. Bet nuopelnai žaidėjams.
– Marius Grigonis nesužaidė rezultatyviausių rungtynių (6 tšk., 2/9 met., 30 min.) ir kartais pykdavo ant savęs. Ar dažnai reikia padėti jam pakelti galvą?
– Būna visko. Ką jis darė gerai, tai jis labai gerai skaitė susikeitimą gynyboje. Jis užkurdavo kamuolio judėjimą, neforsuodavo žaidimo vienas prieš vieną. Manau, jis labai gerai prisitaikė.
Tai kovingas vyrukas. Jis griežtas sau ir komandos draugams. Jis nori laimėti. Bet taip – būna situacijų, kai jis nepatenkintas savimi. Bet jis moka sugrįžti į save. Aišku, kartais reikia padėti. Dažnai tai būna keitimas ir proga jam atsikvėpti.
– Dar sykį puikiai dalijotės kamuoliu ir išskirstėte 21 rezultatyvų perdavimą. Kuo unikalus „Žalgirio“ kamuolio judėjimas?
– Vyručiai dalijasi kamuoliu tiesiog iš intuicijos. Mums tai svarbiausia ir man tai labai patinka.
Kamuolio dalijimasis nėra toks paprastas dalykas. Reikia susikurti pranašumus, kad tas kamuolys galėtų judėti. Čia yra labai daug žaidėjų, kurie nori dalintis kamuoliu. Jankūnas labai gerai skirsto kamuolį. Jis kartais vietoj metimų pasirenka perdavimą. Kai jis pataikė tritaškį, aš tikrai nieko prieš, kad jis mestų dažniau. Bet jis labai gerai skirsto kamuolį nuo baudos aikštelės.
Labai gražu žiūrėti tokį kamuolio judėjimą, bet patikėkite – tai nėra lengva.
– Anksčiau sezono metu turėjote rungtynių, kai strigote prieš susikeitimo gynybą. Šiandien baudėte varžovus su J.Lauvergne'u (21 tšk., 9/12 dvit.). Kaip pavyko tai išnaudoti?
– Pagrindinis prisitaikymas buvo daugiau žvalgytis po krepšiu. Nenorėjome būti per daug stagnatiški. Daug kas priklauso ir nuo turimų žaidėjų. Su tam tikrais penketais nori ieškoti aukštaūgio po krepšiu, su kitais – daugiau veržtis. Kita vertus, mums tai nekėlė didelio rūpesčio, nes jie keitėsi nuo antro kėlinio, o mes vis tiek surinkome daug taškų.
– „Žalgirio“ arenos tribūnose pirmą kartą buvo panaudotas dirbtinis sirgalių triukšmas. Kokį įspūdį jis paliko?
– Taip, ypač prieš rungtynes. Girdėjau Kauno skanduotes, kurios buvo tikrai malonios. Ne per dažnai tai girdžiu (šypsosi.). Tik negirdėjau visko taip gerai rungtynių metu, nes buvau susikaupęs.
