„Galiu komentuoti tik apie savo žaidimą, kuris jau seniai buvo duobėje. Tai šiandien buvo dugnas, – atvirai rėžė M.Grigonis. – Durnos tos klaidos. Nepataikyti lengvi metimai. Kai komandai manęs reikėjo, atėjo tas nuovargis. Baisu. Jeigu buvau tas žaidėjas, kuriuo anksčiau buvo galima pasitikėti gale, tai jo nebuvo. Tik ant savęs galiu pasiimti.“
Lemiamu metu „Žalgirį“ į ne vieną pergalę ištempęs ir šį sezoną jau tris pergalingus metimus komandai padovanojęs krepšininkas svarbiausiu metu sėdėjo ant suolo.
Pasodintas likus 2,5 minutės iki ketvirtojo kėlinio pabaigos, jis nuo suolo stebėjo tirpstančią „Žalgirio“ persvarą, pro šalį skriejančius Roko Jokubaičio metimus ir pergalingą „Maccabi“ spurtą.
Tačiau savikritiškas M.Grigonis nieko nebūtų keitęs. 14 taškų per 32 minutes surinkęs žalgirietis iš viso per 32 minutes pelnė 14 taškų, bet pataikė tik 5 metimus iš 13, o 6 rezultatyvius perdavimus nusvėrė 5 klaidos.
Likus trims turams iki reguliariojo sezono finišo, „Žalgiris“ su 15 pergalių ir 16 pralaimėjimų į Eurolygos ketvirtfinalį pretenduoja jau tik tikėdamasis stebuklo.
– Ketvirto kėlinio pabaigoje buvote pasodintas ant suolo likus žaisti 2,5 minutės. Ar reikėjo poilsio, ar buvo kokios nors kitos priežastys? Berods, turėjote problemų su ranka.
– Kraujas pradėjo bėgti. Jau seniai turėjo išimti iš aikštės pagal mano žaidimą. Aš pats save būčiau išėmęs.
– Ar matydamas, kaip lemiamomis akimirkomis rungtynes lemiančius metimus atlieka Rokas Jokubaitis, nemanote, kad vis tiek būtumėte naudingesnis aikštėje net ir nusivylęs savo forma?
– Bet pats matai, kokia atkarpa buvo. Blogai buvo. Turėjau sėdėti ant suolo. Čia būtų buvę kvaila. Nors ir taip pas mus ta rotacija skurdoka. Na, bet vis tiek... Sunku kažką pasakyti, kai taip žaidi. Nėra ką pasakyti.
– Mariau, minėjote apie duobę, kuri šį vakarą virto dugnu. Kaip manote, kokios priežastys jums ją iškasė?
– Reikia geriau žaisti. Išmokti geriau žaisti krepšinį. Tokios ir priežastys. Nežinau. Sakau, daug priežasčių gali čia ieškoti, kažką teisintis. Bet viskas pasimato aikštėje. Nėra čia ką slėpti.
– Komanda atrodo pavargusi. Tai daugiau psichologinis ar fizinis nuovargis?
– Nežinau. Kai pralaimi, viskas po truputį prisideda. Bet nežinau. Galiu kalbėti tik už save. Kažko trūksta. Kažkas. Gal ir tas nuovargis, kaip sakai. Bet tai yra kvailas pasiteisinimas. Nėra tikslo teisintis.
– Hipotetiškai, kas keistų dabartinį „Žalgirio“ žaidimo vaizdą: savaitė be rungtynių, rotacijos praplėtimas su, pavyzdžiui, Milaknio sugrįžimu, dar koks nors scenarijus?
– Nežinau. Kažką keisti sezono gale sunku. Bet reikia toliau tikėti ir dirbti. Kažkokių stebuklų neišradinėsi. Dirbti, žiūrėti video. Kiekvienas prisiimti atsakomybę. Tiesiog geriau žaisti ir laimėti. Ir bandyti atsispirti nuo tos pergalės.
– Šiandien mažiausiai triskart jums buvo sušvilpti žingsniai. Ar tai nuovargio įtaka, ar nepatogiai jautėtės puolime?
– Jaučiu, daugiau dar buvo tų žingsnių. Bet šiandien taip sugalvojo ir viską sušvilpė. Jei jie švilpia, geriau žino.
– Taip pat gavote keistą pražangą puolime, kai veržėtės krepšio link, išmetėte sunkų metimą, bet atsidūrėte ant žemės, o kaltas likote jūs. „Maccabi“ dar metė du baudų metimus. Kas ten nutiko?
– Turbūt į kažką atsitrenkiau. Turbūt per stipriai atsitrenkiau. Ir užfiksavo pražangą.