Kaunietis dar prieš metus su Atėnų komanda tūnojo Eurolygos dugne, o pats atgailavo dėl nenusisekusio sezono.
Bet per vieną sezoną situacija pasikeitė.
„Panathinaikos“ vairą perėmus Erginui Atamanui, o komandos sudėtį papildžius ryškioms pavardėms, graikai staigiai šovė į Eurolygos olimpą ir pirmą kartą nuo 2012 metų sugrįžo į finalo ketvertą.
M.Grigonis buvo svari to priežastis, bet jam ir komandai dar liko du žingsniai Berlyne.
„Šiemet visi palaiko, yra didelis haipas, visi žmonės patenkinti dėl to, kaip žaidžiame, sukūrėme jiems šventę“, – apie nuotaikas Atėnuose sakė M.Grigonis.
Su Lietuvos žiniasklaida kaunietis kalbėjosi apie jausmą pirmajame finalo ketverte, laukiantį Šarūno Jasikevičiaus ir Stambulo „Fenerbahče“ iššūkį pusfinalyje, Lietuvos rinktinę ir jo rekordą šiandien pagerinusį Kasparą Jakučionį.
– Ar neprailgo finalo ketverto laukimas?
– Nelabai buvo laiko laukti, nes turėjome rungtynių Graikijoje. Žaidėme, galvojome apie tai. Čia atvažiavę galvojame apie finalo ketvertą. Jaudulio kol kas dar nėra. Jūsų (žiniasklaidos atstovų – aut. past.) čia tiek daug, tai jaudulio prideda, bet visas susikaupimas prasidės rytoj.
– Triukšmingai atvykote į viešbutį, treneris Erginas Atamanas apsižodžiavo su „Fenerbahče“ sirgaliais ir kvietė apsaugą. Kas ten įvyko paties akimis?
– Mes, „Panathinaikos“, tik taip įeiname į viešbučius. Tai ne mano reikalas, klausti reikia trenerio, kas atsitiko. Mano reikalas yra žaisti, o kaip ten būna su provokacijomis, tai toks jau mūsų darbas. Visi provokuoja ir galvoja, kad kažkodėl gali taip elgtis. Mes irgi žmonės, turime emocijas ir jausmus. O dar ir bloga diena būna, galbūt taip buvo ir treneriui. Kartais reikia ne tik apie save pagalvoti. Bet mes einame su drama – mums tai patinka.
– „Panathinaikos“ finalo ketvertas nuo 2012 metų. Kiek spaudimo gaunate Atėnuose?
– Spaudimą praėjusiais metais jaučiau labiau. Šiemet visi palaiko, yra didelis haipas, visi žmonės patenkinti dėl to, kaip žaidžiame, sukūrėme jiems šventę. Dvi komandos iš Atėnų yra finalo ketverte. Manau, kad graikams labai smagu, nes jie investuoja daug emocijų į sportą. Spaudimo nėra, nes kiek susikuri to spaudimo, tiek jo ir yra.
– Tau pačiam tai pirmas finalo ketvertas. Kiek smagu, kad gali tai pagaliau ištarti?
– Smagu, kad nereiks žiūrėti per televizorių. Tai buvo viena iš svajonių. Žinoma, tai tik dalis svajonės, nes kiekvienas nori laimėti, pajausti tą jausmą. Labai smagu, bandau viską sugerti, atsiminti. Ar tai bus paskutinis, ar ne, bet pirmas visada yra įsimintinas.
– Jeigu kažką po praėjusio prasto sezono būtų pasakęs, kad dabar būsite čia, finalo ketverte Berlyne, ar būtum labai nustebęs?
– Bandau visai logiškai mąstyti, nes dažniausiai naujos komandos per vienerius metus rezultato nepasiekia. Mes tai padarėme, į antrą vietą šokome vos ne iš paskutinės, kas sporte nedažnai pasitaiko. Smagu būti to dalimi. Galiu tik mėgautis, o rytoj reikės eiti dirbti.
– Š.Jasikevičius minėjo, kad ryte šnektelėjote. Apie ką kalbėjotės ir kiek sunku bus grumtis prieš Šarą?
– Prieš Šarą būtų lengva grumtis, jei jis žaistų su savo galimybėmis (šypsosi). Neakcentuoju, kad Šaras ar ne. Smagu, kad yra lietuvių finalo ketverte, o ką jis sugalvos ir bus paruošęs prieš mus, bet bandysime atsakyti jam su kaupu.
– Kokių vaizdų tikiesi tribūnose šio finalo ketverto metu?
– Tikiuosi, kad visi su protu ir daug tolerancijos bus. Turkai, graikai su kitais graikais... Tikiuosi be jokių incidentų ir visi elgsis protingai. Čia yra žaidimas, mes žaidžiame, nėra dėl ko muštis ar kažką naudoti. Tikiuosi, kad visi su protu.
– Pačiam ir daugeliui kitų tai pirmas ketvertas, o Kostui Sloukui – jau dvyliktas. Ar jaučiasi iš šio žaidėjo papildoma lyderystė artėjant svarbiausioms kovoms?
– Kostas viską labiau laiko savyje. Lyderis jis būna aikštelėje, o už jos ribų jis truputį kitoks. Kartais pajuokauja, pasako kažką griežčiau. Bet jis nėra tas, kuris rėš kalbas. Labiausiai jo lyderystės mes norime aikštėje.
– Ar toks ilgas ir sekinantis sezonas nepridėjo klaustukų dėl Lietuvos rinktinės ir ar rytoj paaiškėsiančiame sąraše matysime M.Grigonio pavardę?
– Dvejos rungtynės gali sekinantį sezoną padaryti labai geru sezonu (juokiasi). Aš jau šnekėjau su Kaziu. Eisime ir bandysime laimėti tą kelialapį.
Aš jau šnekėjau su Kaziu. Eisime ir bandysime laimėti tą kelialapį.
– Kasparas Jakučionis šiandien pagerino tavo paties rekordą.
– Taip, Juancho atsiuntė ir klausiau, ar žinai, kas tą rekordą turėjo. Netikėjo, reikės kažkaip atkasti. Šaunu, kad lietuvis pagerino. Smagu.
– Kokią nuomonę turi apie šį jauną Lietuvos talentą?
– Kiek galiu, tiek pažiūriu jaunimo. Turiu draugą, kuris agentauja, žiūri jaunus žaidėjus, tad paklausiu jo, kas naujo. Kiek stebėjau, labai nedaug, jis atrodo labai gerai. Smagu, kad yra kas ateis ir pakeis mus,