Tai įdomus metas Martynui Gecevičiui, ne tik dėl to, kad atėjo lemiamos kovos Zelionos Guros „Stelmet“ klubui Lenkijos pirmenybėse.
Praėjusį mėnesį jam ir buvusiai tenisininkei Linai Stančiūtei gimė dukra, dabar patrumpinanti krepšininko miego dalį, bet suteikianti aibę džiaugsmo.
Tačiau, kad ir kiek laisvo laiko turėtų M.Gecevičius, dalį jis visad skiria Eurolygos krepšiniui ir dviem jam svarbioms komandoms.
„Kauno „Žalgirio“ šiemet gal tik poros rungtynių Eurolygoje nemačiau. Viskas kitas žiūrėjau – įdomi visa Eurolyga, o „Žalgiris“ yra Lietuvos komanda, tad ją visada įdomiausia stebėti“, – sakė M.Gecevičius.
Antroji jam įdomi komanda Eurolygoje – „Olympiakos“.
Kitaip ir negali būti, juk Martynas su ja dusyk puolė į beribio džiaugsmo siautulį ir kėlė aukštyn Eurolygos čempionų taurę.
Pirmąsyk tai buvo 2012 metais, kai Georgios Printezio dvitaškis paskutinę sekundę dovanojo „Olympiakos“ pergalę Eurolygos finale prieš Jono Kazlausko vadovaujamą Maskvos CSKA su Ramūnu Šiškausku ir Andrejumi Kirilenka priešakyje.
2013 metais „Olympiakos“ gynė čempionų titulą, vėl nebuvo finalo ketverto favoritu, tačiau pakartojo stebuklingą kelionę iki pat auksinės pabaigos.
– Martynai, abu kartus „Olympiakos“ nebuvo laikomas favoritu, bet triumfavo Eurolygoje dukart iš eilės. Dalis tų laikų didvyrių ir dabar yra komandos lyderiais. Kokia jums atrodo „Olympiakos“ sėkmės priežastis?
– Klubas išlaiko pagrindinius 6–7 žaidėjus jau daug metų. Jie patyrę ir daug matę.
Kai aš žaidžiau Pirėjuje chemija buvo, o ir dabar matau, kad ta atmosfera yra likusi.
Be to, – ypatinga chemija. Kai aš žaidžiau Pirėjuje chemija buvo, o ir dabar matau, kad ta atmosfera yra likusi: visi žino, kas yra pagrindiniai žaidėjai, kas yra padėjėjai, o tai komandai būna labai naudinga.
Be abejo, Vassilis Spanoulis ir Georgios Printezis yra lyderiai, o aplink juos lipdomi kiti krepšininkai. Legionieriai kasmet keičiasi, keičiasi ir treneriai, bet pagrindiniai žaidėjai sugeba perduoti atmosferą, kurią patys kuria.
Veikiausiai chemija ir dabar lieka pagrindinis faktorius, nes ta pati chebra yra labai svarbi. Be to, kiek žinau, dabartinis treneris Ioanis Sfairopoulos irgi visiems Pirėjuje patinka. Turbūt to užtenka, kad komanda kasmet pretenduotų į finalo ketvertą ir čempionų titulą.
– Metai bėga, bet 35 metų V.Spanoulis lieka lyderis komandoje – kokios savybės jam leidžia tiek ilgai laikytis aukštumoje?
– Jis – didis profesionalas. Kai buvau Pirėjuje dvejus metus, mačiau, kaip jis papildomai dirba, kad pagerintų savo stipriąsias ir silpnąsias žaidimo puses. Jis labai prižiūri savo kūną, daug dėmesio skiria savo ritualams – pratimams, kuriuos visada atlieka prieš ir po rungtynių.
Manau, kad dabar jis dar labiau prižiūri savo kūną. Žinoma, būdamas 35-erių jis nebėra toks, koks buvo prieš 5–6 metus, bet vis tiek lieka didelė jėga. Jam jaučia pagarbą komandos draugai, jį gerbia teisėjai ir varžovai.
– Š.Jasikevičius savo knygoje yra pripažinęs, kad V.Spanoulio, dar kai jis žaidė Atėnų „Panathinaikos“, jis neperprato. Kokia asmenybė yra šis graikas?
M.Gecevičius apie V.Spanoulį: tikrai buvo rimtas profesionalas ir geras komandos draugas.
– Graikai turi savo prietarų, bet kai aš žaidžiau Pirėjuje, jokių keistenybių nepastebėjau. Tuo metu jis buvo pasiekęs savo sportinės formos piką, tapęs sezono ir finalo ketverto MVP, bet nevaikščiojo susireikšminęs. Bendraudavo su visais draugiškai – ir su vietiniais, ir su užsieniečiais. Man problemų jokių nekildavo, jis tikrai buvo rimtas profesionalas ir geras komandos draugas.
Manau, kad komandai būtų sudėtinga ką nors pasiekti, jei geriausias žaidėjas būtų kitoks. Nes tikras lyderis ir formuoja komandos dvasią.
– Įdomus faktas, kad penkerius metus, kai V.Spanoulis patekdavo į finalo ketvertą, tais pačiais metais jam gimdavo ir vaikas, kurių jis dabar augina penkis.
– Dabar chebra turbūt pajuokauja apie tai, kai vaikų ir finalo ketvertų yra tiek daug. Tuo metu, kai aš žaidžiau, dar buvo kukliau abiejose srityse (šypsosi).
– Ar kitas „Olympiakos“ lyderis Georgios Printezis yra kas nors panašaus pagal statusą klube kaip „Žalgiryje“ Paulius Jankūnas?
– Su juo gyvenau vienam kambary per išvykos rungtynes – Georgios labai juokingas komandos narys. Tai yra tas žmogus, kuris rūbinėje krečia pokštus, visada geros nuotaikos, moka pajuokauti.
Jis kuria kiek kitokią atmosferą komandoje nei V.Spanoulis. V.Spanoulis už aikštės ribų atlieka rimtesnio lyderio pareigas, o G.Printezis kitaip – nukreipia komandą į juokus, kurie labai prisideda prie geros atmosferos.
Kiek esu žaidęs įvairiose komandose, kiekvienoje buvo po vieną ar du žaidėjus, kurie mėgsta ir moka juokauti, yra tarsi atsakingi už bendrą nuotaiką.
Žinoma, ir aikštėje G.Printezis yra didelė jėga, labai sunkiai sustabdomas. Dabar jis grįžo į aikštę po traumos, tačiau, manau, kad šiuo metu jis yra vienas geriausių sunkiųjų puolėjų Europoje.
– Kaip G.Printezis pataiko tuos keistus metimus, kurių vienas atnešė „Olympiakos“ Eurolygos čempionų titulą 2012 metais?
– Kai aš buvau komandoje, per treniruotę matydavau, kaip iš 10 tokių metimų jis be problemų pataiko 10. Tai kaire, tai dešine ranka iš eilės. Tokie metimai yra tikra klasika, nežinau, ar kas gali pakartoti, nes tai tikrai išskirtinis metimas – staigiai, ir viena, ir kita ranka – taip negali niekas Europoje ir turbūt dar greitai negalės.
Kai buvau komandoje, per treniruotę matydavau, kaip iš 10 tokių metimų jis be problemų pataiko 10. Tai kaire, tai dešine ranka iš eilės.
– Kokį įspūdį paliko „Olympiakos“ klubo savininkai, laivybos verslu užsiimantys broliai Panagiotis ir Georgios Angelopoulos?
– Jie nebuvo linkę pernelyg daug bendrauti, dažniau prieidavo gal tik per finalines kovas, kai žaisdavome prieš „Panathinaikos“. Tai – normalūs rimti verslininkai, mylintys krepšinį.
Maloniai bendraudavo, pasiteiraudavo, kaip sekasi, – nieko neįprasto, beprotiško, į žaidimą niekada nesikišdavo. Paliko labai profesionalių klubo prezidentų įspūdį.
– Dar palaikote ryšį su kuriais nors tų laikų „Olympiakos“ žaidėjais?
– Retai. Susirašau su Pero (Pero Antičiumi), bet su kitais kasmet vis rečiau ir rečiau. Žinoma, „Olympiakos“ rungtynes stengiuosi pasižiūrėti, kad ir su kuo jie žaistų. Man įdomu, kaip sekasi.
– Kokį įspūdį apskritai šį sezoną palieka „Žalgiris“?
– Įspūdinga! Komanda turi ypatingą dvasią, o apie Šarą jau net kalbėti neverta – visi žinome, kiek jis duoda komandai.
Man labiausiai patinka, kad treneris moka išnaudoti visų žaidėjų stipriąsias savybes, sugeba išreikalauti maksimumą.
Matyti, kaip gerai Š.Jasikevičius panaudoja aikštėje Keviną Pangosą ir Paulių Jankūną, ir Axelį Toupane'ą – visus kitus taip pat. Šaras gerai žino ir jaučia, ką žaidėjai gali ir ko jie negali. Pagal tai jis ir konstruoja žaidimą.
Kai kurios komandos žaidžia ir tiek. O „Žalgiryje“ iš žaidėjų išspaudžiama tai, ką jie geriausiai gali padaryti, o jie tai padaro. Tai didžiausias Šaro, kaip trenerio, pliusas. Žinoma, ir žaidėjams gerai, kai jie žino, kad būtent to iš jų norima.
Abipusis ryšys naudingas abiem pusėms – ir treneriui, ir žaidėjams.
Kai kurios komandos žaidžia ir tiek. O „Žalgiryje“ iš žaidėjų išspaudžiama tai, ką jie geriausiai gali padaryti.
– Daug metų teko treniruotis ir žaisti drauge su V.Spanouliu. Kokie galėtų būti patarimai žalgiriečiams bandant pristabdyti graiką, kuris pirmajame mače pelnė 25 taškus?
– Jis mėgsta veržtis nuo užtvaros ir provokuoti pražangas – labai sunku ką nors padaryti, nors ir žinai jo stipriąsias savybes. Bent jau man vis atrodydavo, kad lengvai uždarysiu tą pusę, kuria jis veršis, bet dėl savo greičio, staigumo ir gudrumo jis vis tiek praeidavo.
Galbūt jau nebe taip vikriai, kaip anksčiau, bet ir dabar Eurolygoje sugeba išnaudoti savo prasiveržimą, drąsiai eina į kontaktą prieš didelį žmogų ir sugeba pabaigti ataką.
Amžius daro savo, komandos jį pristabdo, bet visiškai uždaryti jo neįmanoma. Jis iš tų žaidėjų, kurie ir po trijų nesėkmių iš eilės dar kartą bandys ir jam galiausiai pasiseks. Vien dėl šios savybės jį sunku sustabdyti. Manau, kad visiškai sulaikyti jo neįmanoma, bet pristabdyti dabar jau galima.
– Kaip prognozuotumėte ketvirtfinalio serijos baigtį?
– Ir per pokalbius savo komandoje sakiau, kad tai viena įdomiausių ketvirtfinalio porų. Manau, kad serija tikrai nesibaigs sausai, o gali būti ir staigmenų.
Žinoma, gali prireikti sėkmės, nes laimint vienu, dviem ar trimis taškais viskas labai keičiasi. Dar prieš seriją sakiau, kad daug priklausys nuo pirmojo mačo Pirėjuje.