Tikrai – ne viskas buvo rožėmis klota.
Kolegos dalijosi įspūdžiais iš egzotiškojo krepšinio taško Kosove, kur arenoje buvo išskirtinai šalta ir sklido cigarečių tvaikas.
Bet net nereikėjo leistis aštuonių valandų kelionėn su persėdimu į Kosovą, kad tą užuostumėte. „Švyturio“ arenoje kažkodėl buvo šalta taip, kad lenkų atsarginių suolas visas sustiręs stebėjo starto penketo žaidėjų pasirodymą aikštėje.
Kai kurie lenkai nuo šalčio slėpėsi užsitempdami iki pirštų galų treningų rankoves.
Po ilgosios pertraukos pasklido ir cigarečių kvapas, pralindęs į areną sirgaliams varstant duris ir dūmijant lauke prie įėjimo.
Bet dar labiau liūdino vaizdas socialiniuose tinkluose, kur žaidėjai kėlė nuotraukas, kaip žiūri rinktinės rungtynes per televizorių. Pavyzdžiui, Jonas Mačiulis tą darė pirmą kartą nuo 2006-ųjų.
Ne traumuoti, ne ligoti, ne todėl, kad patys atsisakė. Būrys Europos krepšinio žvaigždyno bandė palaikyti komandas ne taškais, o žinutėmis feisbukuose ar instagramuose.
Bet visą tą bent trumpam leido užmiršti svaigulinga atmosfera Klaipėdoje, kurią užkūrė sirgaliai ir lyg ant sparnų skrajoję Lietuvos krepšininkai.
Juo visus vienijo ir per tokius čempionatus negirdėti vietiniai hitai. „Švieski man vėl“, „Alyvos“, „Iš lėto leidžiasi saulė“ ar „Vienas namuose“ išjudino net santūriausius „Švyturio“ arenos žiūrovus.
Tai buvo puikus organizatorių sprendimas. Per oficialius turnyrus negalima sau leisti kurti tokią lietuvišką programą.
Iš žiūrovo pusės tai buvo geras reginys.
Ilgi draugiškų rungtynių maratonai vasarą sekindavo kaip 35 laipsnių karštis. Ilgainiui žmonės jau nebeatsirinkdavo, septintos ar devintos tai draugiškos rungtynės, kiek kandidatų liko rinktinės stovykloje ir kiek gi dar liko sužaisti iki to nelemto čempionato.
Rungtynės su tokia Islandija galėdavo atkreipti dėmesį tik Luko Lekavičiaus traumomis.
O dabar net mačas su Kosovu ėmė virpinti širdį, kai dviejų žaidėjų komanda desperatiškais metimais du kėlinius žengė koja kojon su Lietuvos rinktine.
Kai Lietuvos rinktinė žaidė taip gražiai, jau nebebuvo skirtumo, ar aikštėje lakstė Girdžiūnas, ar Valančiūnas – sirgalius suvienijo ypatinga nacionalinės komandos aura, apgaubusi treniruočių bazę Palangoje nuo pirmosios stovyklos dienos lapkričio 20-osios.
Ši ypatinga savaitė prabėgo taip greitai, kad buvo sunku suvirškinti tiek informacijos. Bet jeigu paklaustumėte tų žaidėjų, kurie plušėjo Lietuvos rinktinėje, skundų, ko gero, neišgirstumėte.
Iš Lietuvos rinktinės stovyklos – tiek žaidėjų, tiek personalo, tiek atrankos mačo organizatorių, teko girdėti tik pačius geriausius atsiliepimus.
Pilna arena buvo ne tik Klaipėdoje. Visame pasaulyje atsidaręs FIBA langas masino žmones neįprastu metų laiku rinktis į arenas žiūrėti savo krepšinio herojų. Net jeigu geriausieji, kurių marškinėlius paprastai perka sirgaliai, turėjo stebėti šį reginį per televizorių.
Lemtinga Eurolygos klaida?
FIBA karo akivaizdoje Eurolyga neišliko vieninga.
Stipriausio Europos klubinio turnyro komandoms nepavyko išlaikyti vienas už visus, visi už vieną principo, kas gali tapti svarbiu FIBA argumentu.
Vieni Eurolygos klubai neišleido žaidėjų į rinktines, kiti – tik antrosioms atrankos rungtynėms.
Galima išskirti du unikalius pavyzdžius, per kuriuos FIBA bandys prispausti Eurolygą teisminiuose ginčuose.
Pirmiausia, Atėnų „Panathinaikos“ antrosioms graikų rungtynėms su Izraeliu Kretoje išleido vietinius žaidėjus, iš kurių Nickas Calathesas ir Thanassis Antetokounmpo vedė Graikiją į pergalę.
Bet problema ta, kad „Panathinaikos“ į rinktines neišleido kitų valstybių žaidėjų, pavyzdžiui, Luko Lekavičiaus į Lietuvą.
Dar keistesnė situacija susiklostė Barselonoje. „Barcelona“ klubas išleido į Bulgarijos rinktinę puolėją Aleksandrą Vezenkovą, kai tos pačios katalonų komandos žaidėjo Petteri Koponeno į Suomijos rinktinę – ne.
Ši padėtis ypatinga tuo, kad Bulgarijos ir Suomijos rinktinės tarpusavio rungtynėmis pradėjo pasaulio čempionato atranką.
24sek žiniomis, Suomijos vyriausybė kreipėsi į „Barcelona“ reikalaudama paaiškinti tokią dviprasmišką situaciją.
Tokie atvejai – tikras grobis FIBA.
„Tų spaudimų bus ir viskas tik aštrės, – interviu 24sek kalbėjo „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas. – Kad naudosis tokiais pavyzdžiais, tai faktas. Bet išleisti savus, o neišleisti kitų – garbingo žaidimo šioje situacijoje aš nematau. Turi būti aišku: arba išleidžiame visi visus, arba niekas nieko.
Gaila, kad kol kas pirmame lange to padaryti nepavyko. Žiūrėsime, kaip bus toliau.“
Dabar bus labai svarbu, kaip po dviejų savaičių pertraukos atrodys ne Eurolygos komandos. Jeigu jų žaidimo kreivė ženkliai kris, tai gali tapti svariu Eurolygos argumentu, nes FIBA langai neva išbalansuoja komandų sezoną.
Stipriu argumentu galėjo tapti kurio nors labai gero krepšininko trauma, bet, atrodo, rimtesnių nuostolių išvengti pavyko.
Galima neabejoti, kad FIBA girsis lankomumo ar transliacijų žiūrimumo skaičiais, ypatinga atmosfera ir rinktinių atstovų įspūdžiais. Įdomu, kokius kozirius bandys ištraukti Eurolyga.
Kas toliau?
Dvejas artimiausias pasaulio čempionato atrankos rungtynes Lietuva žais vasario 23 ir 26 d. Abukart – Klaipėdoje: į Lietuvą atvyks Vengrijos ir Kosovo komandos.
Klaustukas, ar antrasis mačas su Kosovu vėl surinks pilną „Švyturio“ areną, ypač kai rinktinė per tris dienas sužais dvejas rungtynes toje pačioje arenoje. Labai realu, kad žiūrovas išsirinks tik vieną susitikimą.
Kita vertus, Klaipėdos variantas rinktinei naudingas visais kitais aspektais. Lietuviai treniruočių bazę įkuria netoliese esančioje Palangoje, ne paskutinę vietą užima lankomiausios LKL arenos statusas, esi tikras, kad arena nesinaudos Klaipėdos „Neptūnas“, taip pat patraukli arenos nuomos kaina.
Planuojama, kad vėliau Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato atrankoje bus matoma ir kituose miestuose.
Vasario 23-iąją, kai Lietuvos rinktinė Klaipėdoje žais su Vengrija, Stambule dėl pergalės Eurolygoje kovos Kauno „Žalgirio“ krepšininkai.
Jeigu Eurolygos ir FIBA karas nesibaigs, nacionalinė komanda vėl liks be visų geriausių.
Kad ir koks patrauklus išrankiam aistruoliui būtų šis FIBA modelis, be geriausiųjų jis vis tiek nėra teisingas. Tą geriau įvertintumėte, jei matytumėte savo rinktinę, neįveikiančią atrankos be geriausių žaidėjų. Viena yra neįveikti atrankos su visais geriausiais, kita – neįveikti jos net negavus šanso suburti visų pajėgiausių.
Tai tiesiog neteisinga.
Užkulisiuose kalbama, kad per tris artimiausius mėnesius FIBA gali palenkti Eurolygą į savo pusę. Bet posūkiai šiame kare sunkiai nuspėjami.
Prieš Lietuvos rinktinės startą naujoje FIBA sistemoje visi galėjo tik spėlioti, kaip čia viskas atrodys. Bet pro prasivėrusį FIBA langą pamatėme ir daug gražių dalykų.
