Pirmąjį kartą „Žalgirio“ aprangą M.Kalnietis užsivilko Eurolygos jaunųjų talentų turnyre 2003-aisiais, kuomet iškovojo titulą. Pagrindiniame Eurolygos turnyre jis debiutavo 2006-aisiais ir rungtyniavo Kaune iki 2011-2012 metų sezono.
Į „Žalgirį“ jis sugrįžo 2015-aisiais, tačiau praleido vos pusmetį. Šią vasarą naudingiausias praėjusio sezono VTB Jungtinės lygos krepšininkas sudarė dvejų metų sutartį su gimtojo miesto klubu, kuriame galimai ir užbaigs įspūdingą profesionalaus krepšininko karjerą.
„Aš labai laimingas. Geriausiai jaučiuosi mieste, kuriame gimiau ir užaugau. Man buvo labai svarbu būti komandoje, kuri manęs norėtų. Tai buvo vienas mano tikslų. O kai ta komanda yra „Žalgiris“, aš labai laimingas, – Eurolygos tinklalapiui sakė M.Kalnietis, teigęs, jog apie grįžimą namo tyliai svajojęs jau kurį laiką. – Giliai širdyje turėjau tokį troškimą, bet tu niekada negali būti tikras.“
Lietuvos rinktinės įžaidėjas turėjo daugybę argumentų grįžti namo: gyvenimas gimtajame mieste, kuriame jis tapo Europos krepšinio superžvaigžde, buvimas šalia šeimos ir draugų.
Keletas krepšininko draugų vis dar žaidžia „Žalgiryje“, tarkime, kaip kapitonas Paulius Jankūnas. Jiedu užaugo kartu ir dėjo pirmuosius žingsnius krepšinyje, tad Mantui net sunku prisiminti, kada su Pauliumi jis susipažino pirmąjį kartą.
„Taip, žinau jį. Nepamenu mūsų pirmojo susitikimo, kadangi net mūsų mamos yra geros draugės, – juokdamasis pasakojo M.Kalnietis. – Jis vienas geriausių mano draugų, mes vienas kitą suprantame iš pusės žodžio.“
Ne tik Paulius Jankūnas, bet visi „Žalgiryje“ žaidžiantys lietuviai, kaip Edgaras Ulanovas, Artūras Milaknis ar Lukas Lekavičius, puikiai žinoti M.Kalnietį.
Įžaidėjas pasakoja, jog labai pasiilgo „Žalgirio“ sirgalių, kurie gausiai sugrįžo į tribūnas. Atmosfera – vienas pagrindinių dalykų, kurių per gyvenimą užsienyje pasiilgo 35-erių metų kaunietis.
„Labiausiai pasiilgau rūbinės, kadangi turime puikų ryšį bei komandinę dvasią. Negaliu sakyti, jog kitose komandose buvo kažkas blogo, bet Kaune šie dalykai yra ypatingi, – dėstė M.Kalnietis. – Žmonės Kaune gyvena krepšiniu, jiems jis tikrai rūpi. Kauniečiai puikiai supranta žaidimą. Tai didelis džiaugsmas ir jiems, ir man. Kaip matote, arena Nemuno saloje buvo atidaryta prieš dešimtmetį, bet vis tiek yra viena geriausių Europoje.“
M.Kalnietis puikiai pamena pirmąjį kartą, kai „Žalgirio“ arenoje lankėsi būdamas priešininkų komandos atstovu.
Jis 2013-aisiais metais su Krasnodaro „Lokomotiv“ triumfavo Europos taurėje, tad iškovoto teisę kitą sezoną žaisti Eurolygoje. „Žalgirio“ varžovu pirmą kartą jis tapo 2014-ųjų metų kovo 20-ąją dieną.
„Pamenu, kai per ilgąją pertrauką patraukiau į namų komandos rūbinėje“, – šmaikščią situaciją prisiminė krepšininkas.
Tuomet atakų organizatorius pelnė 11 taškų, o „Loko“ iškovojo pergalę 86:85.
Veteranas į Kauną sugrįžo po vieno geriausių sezonų karjeroje. Jis ne tik tapo VTB Jungtinės lygos MVP, bet ir buvo išrinktas į antrąją simbolinę Europos taurės komandą bei buvo pirmas žaidėjas turnyre pagal rezultatyvius perdavimus (vid. 7,1).
„Žinau, kad turbūt niekada nebuvau greitas žaidėjas, bet su amžiumi tik dar labiau sulėtėjau. Bet aš turiu daugiau patirties bei noriu išnaudoti stipriąsias savo puses. Mano vienintelis noras – padėti komandai laimėti, – apie pokyčius žaidime kalbėjo M.Kalnietis. – Komandos draugai juokiasi, jog nebegaliu pašokti, todėl pagaliau pradėjau dalinti perdavimus.“
Pasikeitė ne tik Mantas, bet ir „Žalgirio“ organizacija, kuri per šiuos keletą metų stipriai ūgtelėjo. Vienintelis nepakitęs dalykas – Eurolygos rungtynės išliko svarbiausiu renginiu mieste.
„Kaune daug renginių nevyksta. Miestas auga, bet „Žalgiris“ išlieka svarbiausiu ir didžiausiu prekiniu ženklu. Ir taip bus dar ilgai, – dėstė M.Kalnietis. – Kaune mes gyvename dėl krepšinio, nes Eurolygos rungtynės yra didžiulė šventė.“
Kaip sirgalius M.Kalnietis buvo Belgrade 2018-aisiais, kai „Žalgiris“ nukeliavo iki Eurolygos finalo ketverto. Nėra abejonių, jog jis norėtų padėti komandai pakartoti šią sėkmę.
„Puikus jausmas buvo matyti „Žalgirį“ tokiame renginyje. Tą sezoną aš nežaidžiau daug Milane, buvau užribyje, tad nuvykau į Belgradą palaikyti bičiulių, – kalbėjo žalgirietis. – Norėčiau vėl pabuvoti finalo ketverte. Žinoma, labiau būdamas aikštėje, o ne tribūnose. Tai būtų svajonė.“
35-erių krepšininkas pripažįsta, jog karjeros pabaiga – jau ne už kalnų. Reali galimybė, jog paskutinį mačą lietuvis sužais gimtojo miesto komandoje, bet jis labiau linkęs galvoti apie artėjantį mačą, o ne kas bus po poros metų.
„Norėčiau užbaigti karjerą čia. Bet nenorėjau grįžti į Kauną tiesiog pabaigti karjeros. Noriu būti svarbus žaidėjas, padėti komandai siekti pergalių, o tada padėti tašką karjeroje, – sakė M.Kalnietis. – Grįžti į „Žalgirį“ buvo lengva, kadangi visus čia žinau, prisitaikyti prie žmonių nereikia. Tai namai. Vienas žodis – namai.“
