„Žalgirio“ arenos apsaugos darbuotojas sustabdė 15min žurnalistą prie durų, kurios skyrė jį nuo koridoriaus su gėrimų bei užkandžių prekystaliais ir krepšinio aikštės. Kolega rankoje laikė vandens buteliuką, o į tribūnas įsinešti gėrimų ir maisto pagal naujas taisykles – draudžiama.
Ši taisyklė turėjo nustebinti dalį „Žalgirio“ sirgalių, kurie jau buvo įpratę gurkšnoti alų stebint krepšinio rungtynes.
Kaukės „Žalgirio“ arenoje – tabu. Kad nekiltų diskusijų „juk dabar aš valgau ir geriu, todėl kaukę turėjau nusiimti“, pilkoji zona pašalinta nepaliekant jokių interpretacijų – gėrimai ir maistas turi būti suvartojamas „Žalgirio“ arenos koridoriuose.
Visi maisto ir gėrimų prekystaliai, kurie iki šiol pagal bendrą tvarką veikė už tribūnų, taip pat uždaryti. Arenos užkulisiuose palikti pardavėjai neslėpė – tokių mažų pardavimų Eurolygos turnyre jie nepamena kada nors turėję.
Vieniems tai kėlė nepatogumų, o kitiems kaip tik paliko gerą įspūdį. Sakėsi tiek mažai keiksmų aplink aikštę seniai buvo girdėję.
Buvo ir tokių, kurie kažkokiu būdu vis dėlto sugebėjo į tribūnas prasinešti svaigiųjų gėrimų. Bet apsauga reagavo operatyviai ir greitai išprašė tokius aistruolius iš savo vietos.
Apsauga buvo kruopštesnė, nei daugelis galėjo įsivaizduoti.
Ji kaipmat ateidavo sudrausminti žiūrovų net ir tada, kai šie gudraudavo paslinkdami kaukę po nosimi. Nors tokių gudručių buvo daug ir visų išgaudyti nepavyko, bendrą tvarką prižiūrėjusi apsauga gan atidžiai tikrino kaukių dėvėjimą.
Ji taip pat prašė žiūrovų atsisėsti į kas antrą kėdę. Beje, vos tik atėjus į areną kas antra kėdė tribūnose jau buvo pažymėta specialia juosta, neleidusia užsėsti dviejų šalia esančių vietų. Nurodymai galiojo ir tribūnose, ir parketinėse eilėse.
Efektyviausiai patikroje dirba žmogus už arenos kubo vaizdo kameros pulto. Šio akis visą savaitgalį atkapstydavo vieną kitą kietuolį, kuris stebėdavo rungtynes be kaukės. Pirmiausia, kamera užfiksuodavo tokį žmogų, o netrukus ekrane sulig žiūrovo veidu įmontuodavo kaukę su užrašu „užsidėk kaukę!“.
Tokie prigautieji iš pradžių mojuodavo ranka mamai, tėtei ir draugams, bet netrukus susipratę traukdavo kaukę ir greitai užsimaukšlindavo ant veido.
Pareigingi „Žalgirio“ aistruoliai smagiai įsitraukė į šią akciją. Kai tik kube pasirodydavo žmogus be kaukės, dalis aistruolių imdavo ošti: „užsidėk kaukę!“ Vienas žiūrovas kaip koks tingus katinas nenoriai vyniojosi savo kaukę, bet neturėjo kur dėtis – jo atvaizdas kube nedingo iki tol, kol kaukė atsidūrė ant veido.
Aktyvus buvo ir arenos pranešėjas Andrius Žiurauskas, vis sudrausmindavęs atsipalaidavusius ir primindavęs šiems protokolą.
Gerą pavyzdį tam vyriškiui ir netgi kai kurioms komandoms rodė Milano „Olimpia“. Ši vadovavosi Italijoje priimtais sprendimais. Kaip ir NBA burbule Orlande, italai atsarginių suolą praskyrė į dvi eiles, o žaidėjai susėdo į vietas šaškių principu, užtikrindami bent šiokį tokį atstumą vienas nuo kito.
Lygiai taip pat, tik jau trimis eilėmis, susėdo Ettore Messinos trenerių štabas. Maža to, visi italų asistentai ir personalas sėdėjo su kaukėmis. Du „Olimpia“ gydytojai, pavyzdžiui, dar buvo užsimovę ir specialias apsaugines pirštines.
Tuo tarpu priešingoje pusėje Berlyno ALBA lyg niekur nieko išsirikiavo vienoje eilėje, o kaukę vilkėjo tik už nugaros sėdėjęs komandos gydytojas. Nors ant vokiečių suolo sėdėjo vyriausias Eurolygos treneris Aito Garcia Renesesas (73 m.).
Saugumo reikalavimai „Žalgirio“ arenoje buvo užtikrinti suderinus Vyriausybės ir Eurolygos rekomendacijų rinkinį. Bet, akivaizdu, kad visos komandos žaidimo metu laikėsi savo protokolo.
Prie pavyzdingiausių buvo „Žalgiris“. Nors susėdo į vieną eilę, M.Schillerio asistentai ir mačui neregistruoti žaidėjai sėdėjo su kaukėmis. Jas atsiplėšdavo nuo veido tik garsiai perduodami nurodymus pakilę nuo kėdės.
Tarp kitko, tas pats M.Schilleris prieš „Žalgirio“ rungtynes dalyvavo komandos apšilimo treniruotėje ir tą darė su kauke.
Net ir šokėjos savo pasirodymus rengė su apsauginėmis priemonėmis. Išimtis buvo taikoma tik abiejų komandų žaidėjams, treneriams ir teisėjams savo rungtynių metu.
Prieš ikisezoninį Eurolygos turnyrą Kaune jo dalyviai buvo testuojami dėl koronaviruso. Atvykėliai iš Milano, Berlyno ir Atėnų turėjo tą padaryti likus porai dienų iki nutūpimo Lietuvos oro uoste. Beje, jų judėjimas buvo labai griežtai apribotas tarp viešbučio ir arenos – tik treniruotėms ir rungtynėms.
Anksčiau pasižiūrėti apšilinėjančių žaidėjų, ypač „Žalgirio“, aplink parketines vietas būriuodavosi dešimtys smalsių sirgalių. Dabar aplinkinių patekimas į aikštės zoną buvo neleidžiamas – aplink parketą galėjo vaikščioti tik krepšininkai, treneriai, žurnalistai, arenos personalas ir VIP vietų prie aikštės bilietų turėtojai, nors ir šie buvo atitraukti nuo veiksmo tolėliau nei įprastai.
Visi įžengusieji į „Žalgirio“ areną buvo tikrinami termovizoriais. Dėl to prie įėjimo išsidriekė ilga eilė, kuri sezono metu sirgalius paskatins dar šiek tiek anksčiau atvykti į rungtynes.
Pagal Vyriausybės nurodymus, „Žalgiris“ gali užpildyti pusę arenoje sėdimų vietų – 7,5 tūkst. Šeštadienį į žalgiriečių dvikovą su „Panathinaikos“ pagal oficialų protokolą susirinko 2707 žiūrovai, sekmadienį su „Olimpia“ – 2682. T.y. maždaug trečdalis tiek, kiek COVID-19 akivaizdoje gali talpinti „Žalgirio“ arena.
15min žiniomis, turnyro metu arenoje dirbo Eurolygos inspektoriai, tikrinę saugumo reikalavimų laikymąsi ir jų efektyvumą. Jie neužfiksavo pažeidimų. LKL varžybų direktorė Rasa Liuimienė pirmadienį per žurnalistų pusryčius teigė, kad „Žalgiris“ saugumo klausimais susitvarkė puikiai ir prieš naujojo sezono pradžią rodė pavyzdį kitoms Lietuvos krepšinio komandoms.
Likus mažiau nei 10 minučių iki „Žalgirio“ rungtynių pradžios, tūkstančiai sirgalių pakilo iš vietų ir vėl vieningai dundėjo vikingų skanduotės ritmu.
Tas dundesys nebebuvo toks galingas, kaip įprastai Nemuno saloje pulsuojančiose tribūnose su 15 tūkst. žmonių. Plojimams ir himnui taip pat dar reikės laiko susiderinti – vieni tai per anksti pliauškino delnais, kiti galbūt perskubėjo su „Tautiškos giesmės“ eilutėmis. Pasiekti sportinę formą reikės ne tik krepšininkams.
Po pusmečio sugrįžus į didžiąsias krepšinio arenas viskas šiek tiek pasikeitė. Kurį laiką teks priprasti prie naujos realybės ir mėgautis krepšiniu per apsauginę kaukę. Bet svarbiausia, kad krepšinis grįžta. Tikėkimės, nenutrūkstamai. Tačiau tai priklausys ir nuo mūsų visų atsakomybės jausmo – tiek šalia aikštės, tiek už krepšinio arenų ribų.
