| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Baskonia“ | 20:00 | Kaunas |
Žinoma, jau šiandien kauniečių laukia visai kitokio kalibro varžovas. LKL rungtynės su apatinio penketuko ekipomis sunkiai parodo dabartinį kauniečių žaidimo lygį. Tačiau jos, kartu su draugiškais ikisezoniniais turnyrais, suteikė mums galimybę pažiūrėti į naująjį „Žalgirį“, jo žaidimo stilių, naujokų sugebėjimus ir potencialias būsimas stiprybes ir silpnybes.
Didesnis komandos lankstumas ir naujos galimybės
„Žalgirio“ trenerių štabui svarbi vasaros užduotis buvo prisivilioti tuos žaidėjus į komandą, kurie geba žaisti per kelias pozicijas. Visi įsigyti aukštaūgiai – Z.Leday, N.Hayesas bei J.Landale‘as atitinka šį punktą. A.Perezas, kaip žaidimo kūrėjas, taip pat gali būti vienu metu aikštelėje su dar vienu atakų organizatoriumi.
Lankstumas moderniame krepšinyje – itin svarbus. Šių naujokų įsigijimas leidžia kauniečiams turėti daugiau opcijų tiek gynyboje, tiek puolime, taikantis prie atitinkamų oponentų silpnybių ar stiprybių. Surasti tinkamus ir geriausiai veikiančius penketukus sezono metu bus viena iš trenerių štabo užduočių – „Žalgiryje“ šiuo klausimu pasitelkiama ne tik trenerių nuomone, bet ir duomenų analitikos rezultatai.
Trejose oficialiose LKL rungtynėse buvo galima išvysti ir naujienų „Žalgirio“ žaidime: daugiau greito puolimo, ypač maži penketai, N.Hayeso universalus žaidimas ketvirtojoje pozicijoje, tačiau tuo pat metu atliekami pikenrolai (du prieš du) su P.Jankūnu bei gynėjiški išbėgimai iš po užtvarų be kamuolio ir kiti. A.White‘as, praėjusį sezoną, daugiausia laiko praleidęs ketvirtojoje pozicijoje, nepasižymėjo tokiais sugebėjimais bei neatakavo krepšio iš tolimesnių distancijų tokiu dažnumu ir stabilumu.
Taip pat, atsirado žaidėjų, galinčių pataikyti iš toli ir centro pozicijoje – tiek J.Landale'as, tiek Z.LeDay gali nustebinti varžovus. Ir nors statistikos imtis kol kas itin maža: atitinkamai šie žaidėjai pataikė po 2 tritaškius iš 3 ir 4 bandymų, tačiau tai gali padėti dar labiau išplėsti žaidimą puolime ir atverti daugiau pasirinkimų deriniuose. Neabejoju, kad Eurolygos sezone pamatysime dar daugiau įdomių bandymų, nes medžiagos tam yra pakankamai.
Naujokų prisitaikymas, gynyba ir žaidimo kūrėjai
Žvelgiant iš kitos pusės, kartu su naujais žaidėjais, ateina ir naujos problemos: kaip atskiri žaidėjai įsilies į ekipos žaidimo braižą, perpras sistemos detales ir kaip greitai detalių atlikimas taps automatiniu procesu. Daug klausimų kyla dėl pagrindinio įžaidėjo vaidmens, kadangi sirgalių vasarą tokiu laikytas A.Perezas kol kas nedemonstruoja puikaus žaidimo bei yra veikiamas šeimyninių problemų.
Puolime naujieji aukštaūgiai kol kas atrodo įsilieja puikiai – Z.LeDay, N.Hayesas bei J.Landale‘as kol kas atrodo solidžiai. Žaidimo nugara šiais metais kauniečių žaidime galbūt matysime mažiau, tačiau Z.LeDay kol kas puikiai išnaudojo savo gaunamus šansus ant ūselio kairėje pusėje. Amerikiečio atakų užbaigimo stilius atrodo kiek netradicinis, tačiau savo metimus aplink krepšį jis sumeta itin aukštu procentu.
N.Hayesas stebina savo universalumu ir gebėjimu puolime atlikti beveik viską, taip pat labai pozityviai nuteikia amerikiečio greiti sprendimai, taiklūs floateriai (metimai viena ranka iš eigos) bei nuostabus balansas metant tritaškius. J.Landale‘o privalumai – energija, greitis, puikus užbaigimas baudos aikštelėje bei galimybė pataikyti tritaškį žaidžiant centro pozicijoje. Tokio privalumo „Žalgiris“ senokai neturėjo ir nenaudojo.
Tačiau kitoje aikštelės pusėje kol kas daugiau klausimų nei atsakymų. Iš LKL rungtynių kažkokį vaizdą susidaryti sunku, tačiau net ir kai kuriose rungtynėse aukštaūgiams kildavo problemų tiek individualioje gynyboje varžovams centruojant, tiek pikenrolo ir komandinėje gynyboje. Z.LeDay gynybos problemos buvo viena iš priežasčių, kodėl šiam žaidėjui pilnai nepavyko atsiskleisti Pirėjo „Olympiakos“ klube.
Imant visą aukštaūgių liniją bendrai, sunku kauniečiams turėtų būti ir prieš galingai sudėtus ir itin aukštus Eurolygos centrus. Tą „Žalgiris“ bandys atpirkti kaip laikrodis veikiančia komandine gynyba, tačiau didelis naujų žaidėjų skaičius tokį jos veikimą gali pavėlinti.
Labiausiai eskaluojamas buvo pagrindinio įžaidėjo klausimas. A.Perezas kol kas nedemonstruoja tokios pozicijos žaidimo, tačiau galime prisiminti, kaip pirmuose sezonuose ir ypač pirmaisiais mėnesiais atrodė K.Pangosas ar V.Micičius ir kaip šie žaidėjai tobulėjo sulig kiekvienomis rungtynėmis. Meksikietis ne itin ardo varžovų gynybą, neieško savo metimų, o tiesiog vadovauja ekipai ir palieka progas kurti kitiems komandos draugams.
Klausimas, ar Šaras pasitikės juo nuo rungtynių pradžios ar bandys po truputį įvesti į žaidimą. Didelės problemos šioje pozicijoje nėra – Lukas Lekavičius atrodo itin solidžiai ir turėtų kiekvienose rungtynėse kilti nuo suolo bei įnešti daug aštrumo bei taškų. R.Jokubaitis LKL rungtynėse atrodė fantastiškai. Šioje pozicijoje nuo rungtynių pradžios gali rungtyniauti ir Th.Walkupas. Amerikietis praėjusio sezono pabaigoje gerai atliko šias pareigas, nuo pirmųjų minučių gali gynyboje varginti priešininkų įžaidėją. Be to, jam būnant aikštelėje, varžovai nesiunčia įžaidėjų centruoti, o tai gali būti problema aikštelėje esant A.Perezui ir L.Lekavičiui.
Neabejotina, kad naujiems žaidėjams susižaisti su senbuviais prireiks laiko. Ne vienerių ir dvejų rungtynių reiks tam, kad automatizuotųsi judėjimas ir sistemos. Už viso šio mechanizmo vadovavimą nebus vieno atsakingo. Šaras sudėtyje ne veltui laiko keturis žaidimo kūrėjus, todėl nebūsiu nustebęs, jei sezono viduryje bus sunku įvardinti, kuris visgi iš šių keturių yra pagrindinis įžaidėjas. Svarbu, kad visi atliktų šią funkciją kaip įmanoma geriau.
Ko galima tikėtis šiame Eurolygos sezone?
Eurolyga šiemet kaip niekad stipri. Iš NBA atvykstantis žaidėjų būrys, nauji treneriai bei padidėjęs rungtynių skaičius dar labiau kelia šio turnyro vardą. Kitos atsinaujinusios komandos reiškia dideles ambicijas patekti bent į ketvirtfinalį, todėl galimybės klysti bus itin minimalios.
„Žalgiris“ praėjusio sezono pirmoji dalis nebuvo itin sėkminga. Trūko susikalbėjimo, koncentracijos bei šiek tiek sėkmės prieš talentingesnes komandas. Ši komanda taip pat susidurs su panašiais sunkumais – pakeitus pusę komandos demonstruoti stabiliai gerą žaidimą yra itin sunki užduotis.
Tačiau viena yra aišku – komandos žaidimo kokybės kreivė tikrai kils sulig kiekvienu mėnesiu. Tą matėme visuose Šaro eros sezonuose. Sunku pasakyti, ar „Žalgiris“ neišbarstys pakankamai taškų sezono pradžioje, tačiau potencialo ši komanda turi net daugiau nei praėjusiais sezonais. Matyti ją kovojančią dėl vietos aštuntuke nebūtų joks siurprizas net ir šioje itin stiprioje Eurolygoje.
