2017 11 30

NBA žvalgas B.Matkevičius: „Žalgirio“ sėkmės faktoriai, malonus rinktinės iššūkis ir Šaras NBA

„Bravo!“ – sužavėtas Ado Juškevičiaus gynybinių pastangų nuo suolo net striktelėjo Benas Matkevičius. Jis džiaugsmingu žvilgsniu pasižiūrėjo į kitą Lietuvos rinktinės asistentą Mindaugą Brazį ir pasitikrino, ar kolega matė tą patį vaizdą. Benui ir visai Lietuvos rinktinei FIBA langų savaitė suteikė didžiulį puikių emocijų pliūpsnį, bet Dainiaus Adomaičio dešinioji ranka grįžta į savo tiesioginį darbą. „Boston Celtics“ skautas dar nežino kito savo maršruto, į kurią šalį ir kurią areną leisis stebėti jį ir NBA dominančių žaidėjų. Bet skauto akyje šį sezoną dažnai būna „Žalgirio“ žaidimas.
Benas Matkevičius
Benas Matkevičius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Eurolyga | „Maccabi“ – „Žalgiris“ | 21:05 | Tel Avivas

„Celtics“ atstovui patinka, kokį savo akimis jis regi Kauno „Žalgirį“ – motyvuotą, žaidžiantį gražų komandinį krepšinį ir augantį.

Nors septintoji vieta Eurolygos turnyro lentelėje „žalgiriečiams“ jau ir taip yra didžiulis laimėjimas, B.Matkevičius „Žalgirio“ žaidime įžvelgia dar daug potencialo.

Apie jį, arčiausiai Eurolygos slenksčio esančius lietuvius, stringančių legionierių situaciją ir Šarūno Jasikevičiaus potencialą dirbti NBA – 24sek laidos „Eurolygos diena“ pokalbis su B.Matkevičiumi.

– Benai, grįžtate prie skauto darbų po neeilinės FIBA langų savaitės. Kokius įspūdžius paliko pirmasis rinktinių langas?

– Noriu padėkoti visiems, kurie dirbo šiame FIBA lange. Ypač žaidėjams. Jie atliko nerealų darbą.

Buvo toks malonumas dirbti su visais susirinkusiais žaidėjais... Matėsi didžiulis atsidavimas per tą trumpą savaitę. Sugebėjome susidėlioti komandą ir baigti su teigiamais rezultatais. Visi nusipelnė pagarbos.

Mūsiškiai žaidė atsidavę, alkani. Toks buvo ir mūsų trenerių štabas, personalas.

Buvo labai malonu dirbti. Nežinojome, kur, kas, kaip išsivystys, kokie bus varžovai, kaip atrodys mūsų komanda, kaip ji susiklijuos. Priėmėme tai kaip iššūkį, bet manau, kad šis langas parodė, jog jis naudingas visiems: šeimoms, žaidėjams, treneriams, klubams.

Per tą pauzę buvo galima atsipūsti, reabilituoti žaidėjus, atvažiuoti į rinktinę. Manau, kad tie žaidėjai išvažiuos į klubus pasikrovę gerų pozityvių emocijų ir tai visiems išeis tik į naudą. Žiūriu į tai labai teigiamai.

VIDEO: „Eurolygos diena“: Šaro galimybės dirbti NBA ir didžiausias „Žalgirio“ rezervas

– FIBA langas praėjo geriau, nei tikėjotės?

– Nežinojom, ko tikėtis. Reikėjo dirbti diena iš dienos.

Turėjome labai kontroliuoti treniruočių procesą. Visi atvažiavo geros formos, negalėjome krepšininkų perkrauti, žiūrėjome krūvius. Tai visiems buvo nelengvas iššūkis.

Nežinojome, kokie bus rezultatai. Tikėjomės pozityvių, bet nuvažiuoji į tokį Kosovą ir žinai, kad sąlygos bus tokios, prie kurių žaidėjai nepratę. Reikėjo tiesiog peršokti per save, nusikratyti jaudulio ir tada atsiskleidė mūsų visos stiprybės.

– Treneris Dainius Adomaitis akcentavo, kad rengėtės mačui su Kosovu salėje keldami dirbtinį triukšmą. Kaip tai vyko?

– Mes visi rėkėme visą treniruotę (juokiasi). Ne.

Per aparatūrą paleidome sirgalių skanduotes, kad būtų triukšmas ir žaidėjai turėtų garsiau komunikuoti, jaustų stresinę situaciją. Turėjome būti pasiruošę psichologiškai. Tai tikrai buvo į naudą.

Pradžioje matėsi, kad buvo kažkoks jaudulys, tačiau nemanau, kad dėl sirgalių. Jie tik vėliau pradėjo reikštis, o mes gerai juos nugesinome ir galiausiai nulaužėme.

Manau, kad šis pirmas langutis praėjo gerai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Benas Matkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Benas Matkevičius

– Turbūt gerų emocijų suteikia ne tik langai, bet ir „Žalgirio“ rezultatai?

– Žinome, kad „Žalgirio“ biudžetas vienas mažiausių Eurolygoje, todėl reikia džiaugtis kiekviena pergale, žiūrėti, kaip komanda auga.

Ne tai, kad esame šokiruoti dėl rezultato 5-4. Tai gerai – teigiamas rezultatas, bet sužaistas dar tik pirmasis sezono trečdalis. Reikia, kad komanda toliau tobulėtų.

– Kokie trys esminiai dalykai lėmė, kad „Žalgiris“ Eurolygoje dabar septintas?

– Pirmiausia, tai yra energija, ypač pasireiškianti gynyboje. Geriausias to pavyzdys – mačas Milane, kai atvažiavo ir parodė, su kokiu pykčiu ir energija gali žaisti. Milanas nebuvo tam pasirengęs. Tai iškart nugesino ir sirgalius ir visą komandą. O kai iš gynybos pereini į puolimą, pataikai, įgyji dar daugiau pasitikėjimo.

Manau, „Žalgiris“ yra gynybinio mentaliteto komanda. Jie gyvena iš gynybos. Jei gerai apsigini, lengviau pulti. Yra komandos, kurios puolime pradeda gerai jaustis ir tada turi dar daugiau energijos gynyboje. O „Žalgiris“, manau, yra gynybinė komanda.

Matėte, kaip Valinskas greitai persivaro kamuolį, užaštrina žaidimą. Manau, tai viena pagrindinių „Žalgirio“ pergalių priežasčių.

Į akį dar labai krinta komandinis žaidimas. „Žalgiris“ pagal rezultatyvius perdavimus yra antra komanda Eurolygoje. „Žalgiriečiai“ dalijasi kamuoliu, labai gerai juda kamuolys. „Žalgiris“ gerai suvaikšto prieš skirtingas gynybas, žino, kuriuose taškuose atakuoti.

Europoje, manau, didelė problema, kad daug kas labai greitai pasiduoda tam, kad kažkas nevyksta ir nori kažką keisti. Jau po dviejų mėnesių galvoja apie permainas.

Labai jaučiasi komandinė atmosfera, pasitikėjimas vienas kitu – jie negaili vienas kitam kamuolio.

Dar į akis krinta atmosfera. Manau, „Žalgiris“ dar daugiau pasigauna iš to energijos, gauna malonumo žaisti ir tai leidžia dar labiau atsiskleisti.

Toks Pangosas jau gerai žino savo vaidmenį, nes žaidžia antrą sezoną. O namie jaučiasi dar geriau. Ketvirtajame kėlinyje jis daug prideda savo žaidimu. Jis vienas pagrindinių „Žalgirio“ žaidėjų. Jis supranta savo erdves, ko nori treneris. Tai labai svarbu.

Europoje, manau, didelė problema, kad daug kas labai greitai pasiduoda tam, kad kažkas nevyksta ir nori kažką keisti. Jau po dviejų mėnesių galvoja apie permainas. Per du mėnesius komanda neįsivažiuos. Nebent mažesnės, kurios turi pastovų branduolį.

O tokiems dideliems klubams kaip „Fenerbahče“ ar CSKA, joms reikia laiko suaugti, treneriui – priprasti prie žaidėjų, o šiems – prisitaikyti prie sistemos.

Ettore Messinos komandos nepradėdavo žaisti savo tikrojo žaidimo nuo vasario–kovo mėnesio. Reikia turėti kantrybės. Matyti, kad „Žalgiryje“ čia gerai dirbama. Siekiama išlaikyti žaidėjus, kurie padeda, leidžia augti komandai.

– Turbūt daugiausia kantrybės dabar reikia su „Žalgirio“ legionieriais, tokiais kaip Axeliu Toupane'u, Brandonu Daviesu ar Dee Bostu?

– Taip – juos kantriai moko, laužo. Žaidėjai turi perprasti trenerį.

Šaras labai akcentuoja detales. Kai kurie žaidėjai nėra matę tokių detalių. Jas reikia įvertinti, suvokti jų esmę, kad suprastum, ko iš tavęs nori treneris.

Matyti, kad Jasikevičius nepraleidžia nė vienos progos žaidėjui pasakyti, ką jis daro blogai. Kiekviena ataka, keitimas ir iškart sako, kas blogai. Kai kurie žaidėjai nėra pratę gauti tokį spaudimą. Jie ateina ir mato, kad dirbama labai kruopščiai, atkreipiamas dėmesys į detales. Tą reikia vertinti ir perprasti. Tai užtrunka.

„Scanpix“ nuotr./Eurolygos rungtynės tarp Maskvos CSKA – Kauno „Žalgiris“. Šarūnas Jasikevičius ir Brandonas Daviesas
„Scanpix“ nuotr./Eurolygos rungtynės tarp Maskvos CSKA – Kauno „Žalgiris“. Šarūnas Jasikevičius ir Brandonas Daviesas

Bostas atvažiavo po rinktinės, dar gavo traumą. Gynėjams yra sunkiau. Jie valdo kamuolį ir turi suprasti trenerį, visus niuansus. O tai labai sunku. Kuo aukštesnis lygis, tuo tau sunkiau.

Daviesas pradžioje atrodė tikrai gerai, bet gal dabar prasidėjo toks nestabilumas. Jis pradėjo ieškoti savo erdvės. Eurolygoje, atrodo, buvo šioks toks šokas. Bet kiekvienas prisitaiko su laiku. Daviesas yra vienas tų žaidėjų, kuris dar gali patobulėti.

Paskutinėse rungtynėse su „Anadolu Efes“ jis jau pridėjo, gerai užsibaigė, žaidė su tinkama energija. Matyti, kad jis tikrai nori.

Iš Toupane'o gal buvo laukiama kiek daugiau, tačiau paskutinėse rungtynėse buvo sprendimų, kurie dar prieš mėnesį buvo visai kitokie. Nusimetimas, prasiveržimas, perdavimas... Jis jau pradeda skaityti ir vertinti detales, kurios reikalingos komandai.

Žaidėjas privalo prisitaikyti. Jei mato, kad komandoje tokia atmosfera ir atsakomybė, vienas prieš vienuolika nelaimėsi. Turi prisitaikyti. Jei žaidėjas tą suvokia, jis anksčiau ar vėliau prisitaikys ir perpras tas detales.

White'as turi savo vaidmenį, pataiko geru procentu, yra atletiškas. Jei prisimintume, Motumui irgi nebuvo lengva pirmąjį sezoną. Reikia laiko. Bet White'as turi talentą, sugebėjimą ir įsipaišo. Tikiu, ir dar geriau įsipaišys.

– O kur „Žalgirio“ žaidime didžiausias rezervas?

– Aišku, suoliukas. Legionieriams dar reikia laiko, bet manau, kad procesas po truputį eina į teigiamą pusę.

Turi gerokai sumažėti klaidų skaičius. Yra tokių klaidų, kurios daromos lygioje vietoje, skubant, o tai baigiasi pigiais taškais. Tu ne tik prarandi ataką, neužpuoli, bet dar ir praleidi. Išeina keturi taškai. Nebūtina įmesti – užtenka bent atlikti metimą, nes tada turėsi galimybę atkovoti kamuolį, susirikiuoti savo gynybą. Nepataikęs nelaimi, bet bent nepraloši. Kitaip gali gauti du greitus taškus lygioje vietoje ir apsisunkinti emocijas, gauti papildomą spaudimą.

Manau, čia didžiausias potencialas, nes „Žalgiris“ yra daugiausia klystantis klubas Eurolygoje. Tą reikia sukontroliuoti, neperskubėti ir teisingai skaityti situacijas.

– Kalbant apie potencialą, jūs savaitę dirbote su keturiolika žaidėjų Lietuvos rinktinėje. Kurie iš jų galbūt būtų pajėgūs per artimiausius metus papildyti „Žalgirį“, kurie jau arti Eurolygos lygio?

– Nesu mėgėjas išskirti žaidėjų. Bet manau, kad visi tie vyrai, kurie buvo rinktinėje, yra vėlyvo brendimo. Galų gale, jų žaidimas subręsta su amžiumi. Anksčiau ar vėliau į juos atkreips dėmesį ir jie bus vertinami. Rinktinėje jie turėjo šansą parodyti savo potencialą. Jei taip toliau demonstruos tokį pajėgumą, nesakau, kad gaus darbą, bet jų pavardės bus tikrai svarstomos.

Matyti, kad įgiję patirties užsienyje, jie ateina į rinktinę su dar didesniu pasitikėjimu. Tam tikri vaidmenys gali būti užimti ir Eurolygos komandose. Nesakau, kad vienas ar kitas turi žaisti Eurolygoje, bet kad su geru žaidimu į save atkreips dėmesį, manau, taip.

– O kas „Žalgirio“ gretose labiausiai atkreipė jūsų dėmesį?

– Edgaras Ulanovas demonstruoja labai gerą žaidimą. Aišku, žmonės kartais mato tik statistiką ir galvoja, kad tai yra viskas. Bet statistikos ne viską parodo. Yra potencialo ir pas Edgarą.

Kalnietis yra sunkioje situacijoje. Jis ne tas, kuris gali žaisti 5–10, 20 minučių. Jis turi turėti aiškų vaidmenį.

Paulius Valinskas gavo šansą pastarosiose rungtynėse su „Anadolu Efes“, kai Milaknis iškrito dėl traumos. Manau, Paulius rodo, kad jis sugeba ir nebijo priimti atsakomybės.

Dar yra daug kur augti, daug ko išmokti, tačiau tokie žaidėjai, kurie augę Lietuvoje ir parodo žaidimą Eurolygoje, turi potencialo. Tai geras ženklas ateičiai.

– Keliaudamas po Europą matote ir kitus lietuvius Eurolygoje. Kaip, jūsų akimis, sekasi Lukui Lekavičiui, Artūrui Gudaičiui, Mantui Kalniečiui ir Jonui Mačiuliui?

– Aišku, galima sakyti, kad Mačiuliui sezonas sunkus. Jo situacija neįprasta. Bet jis laukia savo šanso su savo sportiniu charakteriu ir sportiniu pykčiu. Manau, jis užsidegęs, ir dabar turi išlaukti savo šanso. Nors tai ir nėra lengva. Ypač žaidėjams su tokia patirtimi.

Bet sezonas dar ankstyvas ir pagrindinės kovos dar ateis. O pas jį, kaip pas vieną labiausiai patyrusių, kamuolys anksčiau ar vėliau sugrįš ir jis turės savo vaidmenį. Tiesiog reikia išlaukti situacijos.

Buvau rungtynėse Pirėjuje tarp „Olympiakos“ ir Atėnų „Panathinaikos“. Lekavičius sužaidė labai gerai. Sakyčiau, ketvirtajame kėlinyje jis nulėmė rungtynes – pataikė sunkius metimus, pakėlė „Panathinaikos“ sunkiais momentais. Bet Lukui, kaip gynėjui, dar reikia priprasti prie naujo trenerio, naujų komandos draugų, kitokių atletų. O jis kitoks žaidėjas. Jis nėra įprastas įžaidėjas.

Lukas yra greitas greitame puolime, jį reikia greitai pasigauti. Jo greitį ir vaidmenį reikia pritaikyti prie kitų. Reikia susikurti teisingas situacijas. Manau, anksčiau ar vėliau viskas susiklijuos. Bet tas stabilumas dar turi ateiti į jo žaidimą. Ir jis ateis.

Pirmi metai užsienyje, naujas treneris, aukšto lygio komanda – viskas turi nusistovėti. Negalime per anksti kritikuoti, reikia turėti kantrybės.

„Scanpix“ nuotr./Lukas Lekavičius
„Scanpix“ nuotr./Lukas Lekavičius

Gudaitis, galima sakyti, žaidžia tikrai gerą sezoną. Tai geras ženklas ateičiai. Jis turi pasitikėjimą, juo labai pasitiki ir Milanas. Jis ten labai mėgstamas. Ir tai matyti jo žaidime. Artūras pasitiki savimi ir žaidžia su dideliu sportiniu pykčiu. Tai yra labai gerai.

Kalnietis yra sunkioje situacijoje. Kaip įžaidėjui, jam reikia žaisti su antru gynėju, kuris valdo kamuolį, kad jis galėtų save atskleisti ir rasti savo vaidmenį. Tai jau trenerių darbas surasti tą vaizdą, į kurį Mantas gali įsipaišyti.

Jis ne tas, kuris gali žaisti 5–10, 20 minučių. Jis turi turėti aiškų vaidmenį. Tai yra iššūkis, kuris turėtų išsispręsti, kai komanda nusistovės.

Goudelockas, Jerrellsas, Theodore'as, Kalnietis – sunku visus tuos įžaidėjus suderinti vienoje komandoje. Mantui nėra lengva.

– Daug keliaudamas bendraujate su įvairiais komandų vadovais, kitais skautais, agentais. Ką žmonės kalba apie Šarūną Jasikevičių? Kaip manote, kaip „Žalgiriui“ bus sunku jį išlaikyti po sezono?

– Nenoriu sakyti, ką kiti apie jį kalba. Tai – jų nuomonės. Jie turėtų patys pasireikšti.

Bet manau, kad rezultatai viską parodo. Po Eurolygos finalo ketverto rinka dažniausiai parodo, kas, kur ir kaip susidėlioja. Dar anksti spėlioti. Bet manau, kad Šaras labai vertina „Žalgirį“ ir kokias galimybes klubas jam čia suteikia.

Aš esu įsitikinęs, kad jis labai vertina tas sąlygas. Jam pačiam nebūtų lengva kažkur išeiti į naujas erdves. „Žalgiryje“ susidėliojusios geros aplinkybės, komandoje yra labai gera ir teigiama komunikacija. Manau, Šaras gali įžvelgti „Žalgiryje“ didžiulį potencialą ateičiai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šarūnas Jasikevičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šarūnas Jasikevičius

– Tokie treneriai kaip Ettore Messina ar Nevenas Spahija buvo garsūs Europoje ir išvažiavo dirbti NBA klubų asistentais. Kokios Šarūno Jasikevičiaus galimybės dirbti NBA trenerių štabe?

– Jo anglų kalba yra laisva, o tai labai svarbu, nes gali gerai komunikuoti su kitais treneriais, žaidėjais.

Šarūno rezultatai, kaip žaidėjo, yra gerai žinomi. Ir kaip trenerio – jis yra tikrai vertinamas tų komandų, kurios Europoje yra kruopščiai stebimos. Anksčiau ar vėliau visko gali būti. Viskas priklausys nuo aplinkybių, vadovų, trenerių, kurie tą labai vertins ir matys potencialą.

– O kas geriau – dirbti NBA klubo asistentu ar Eurolygos treneriu?

– Tai priklauso nuo kiekvieno karjeros etapo, kuriame esi, ir kaip susidėlioja aplinkybės.

Pavyzdžiui, Igoris Kokoškovas labai anksti išvažiavo į Ameriką, dirbo koledže. Jo anglų kalba irgi ideali, kadangi jis ten ilgą laiką gyveno.

Kiti treneriai kaip Spahija ar Messina išvažiavo į NBA jau turėdami vardą Europoje. Į geras pozicijas – komandas, kuriose žinojo jų trenerius. Tai irgi yra aplinkybės, karjeros laikotarpis. Labai daug ką lemia tinkamas laikas, kontaktai, kaip tas ryšys ugdomas.

Manau, negali taip greit viskas atsitikti. Tai yra ilgametis procesas.

Turiu pasakyti, kad NBA labai vertina asmenybes. Ne tik profesionalus, bet žmones. Labai svarbios žmogiškos savybės, kaip jie jaučia vienas kitą, gali ar negali pasitikėti. Koks žmogaus atsinešimas į darbą, ar gali pasitikėti jo atsidavimu. Ar jis tiesiog eina dėl savęs, ar dėl karjeros – koks yra tikslas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs