Tai buvo rungtynės su labai mažai gynybos, bet pakankamai kokybišku puolimu.
Vilerbano ASVEL į Kauną atvyko pralaimėjusi visas penkerias pirmąsias Eurolygos rungtynes, bet pakeitusi trenerį, kai į TJ Parkerio vietą atėjo Gianmarco Pozzecco, tad jau praėjusią savaitę bent dėl emocinio faktoriaus dvikovoje su Bolonijos „Virtus“ ryškėjo jau kiek kitoks komandos veidas.
Kauno „Žalgirio“ varžovas ketvirtadienio vakarą Nemuno saloje pagrindė žodžius, kad turi pakankamai talento ir gali žaisti gerai puolime – tiek baudos aikštelėje, tiek perimetre. Bet tai neturėtų būti pasiteisinimas „Žalgiriui“ namuose pralaimėti prieš turnyro autsaiderius.
38,5 minutės Kazio Maksvyčio auklėtiniai pirmavo šiame susitikime. Kai krepšinis toks atviras, gynybos mažai, tai 8-9 taškų pranašumas nieko nereiškia ir jis gali labai greitai pranykti.
Atakuojant ASVEL krepšį „Žalgiris“ didelių problemų neturėjo. Jau nuo rungtynių starto matėme, kad aikštelės šeimininkai gali susikurti metimus – ypač iš „du prieš du“ ir ypač Keenanas Evansas. Pavyko išnaudoti ir Lauryno Biručio atkarpas.
Taškus rinkti nebuvo problema, bet po dviejų kėlinių praleidus 50 taškų, nuotaika einant į ilgąją pertrauką nebuvo gera, net jei pats įmetei 56.
Galiausiai rungtynės atsistojo ne ant to, kuri komanda pradės gintis, o ant to – kuri komanda nustos pataikyti. Labai gaila, bet ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ nustojo realizuoti metimus. Prametė metimus ir iš gerų padėčių, tad viskas ėmė spręstis paskutinėmis minutėmis ir sekundėmis.
O lemiamomis akimirkomis geriausias žaidėjas vilkėjo baltus marškinėlius. Tai – prancūzas Timothe'as Luwawu-Cabarrot iš ASVEL.
„Žalgirio“ gynyba turi ir gali būti geresnė. Tai yra faktas, nes komandos branduolys praėjusį sezoną fiksavo vieną geriausių gynybos reitingų visoje Eurolygoje. Atrodo, kad viskas turėtų būti gerai, bet kažkas nepavyksta, o kažkas nebėra taip, kaip buvo praėjusį sezoną, o gal kai kurie žaidėjai nėra geros sportinės formos.
Nežinau, ar „Žalgirio“ sirgaliai turėtų nerimauti, bet du pralaimėjimai paeiliui namuose prieš „Valencia“ ir ASVEL yra ypač nemalonūs. Jeigu jie nori laimėti tokius mačus, turi viską pradėti nuo gynybos.
#2 Keenanas Evansas – 7
| 19 tšk. (3/4 dvit., 4/11 trit., 1/1 baud.), 6 atk. kam., 7 rez. perd., 3 kld., 22 naud. bal. |
Pirmoji mačo pusė Keenanui Evansui buvo bene ideali. „Žalgiris“ gerai žinojo, ką daryti, ir „du prieš du“ atakavo 221 cm ūgio ASVEL centrą Youssoupha Fallą, o šiose situacijose Keenanas gavo progas atakuoti varžovų krepšį po vienos užtvaros ir įėjo į ritmą su pirmais metimais. Vėliau atsirado prasiveržimai, paduoti kamuoliai komandos draugams.
Iki ilgosios pertraukos jis viską kontroliavo ir buvo akivaizdžiai geriausias pirmų dviejų kėlinių šių rungtynių žaidėjas.
Antroje dalyje K.Evansas prametė panašius metimus, kokius pataikė iki tol. Nors krepšininkui nebuvo lengva prieš ASVEL besikeičiančią gynybą, atsiradusią po ilgosios pertraukos, ypač ketvirtajame kėlinyje. Kiekvieno metimo metu jis jausdavo prieš save iškeltą varžovo ranką ir pasipriešinimą. Procentai sumenko, Keenanas nepataikė ir tų metimų, kurie galėjo atnešti „Žalgiriui“ pergalę.
Vis tiek tai yra žaidėjas, kuriuo „Žalgiris“ turi tikėti ir kuris privalo žaisti rungtynių pabaigas, veikiausiai jam atiduodant ir lemiamus metimus.
Labai skaudėjo dėl tos pražangos prieš T.Luwawu-Cabarrot prie tritaškio linijos. Ši bauda man vėl kelia diskusijas dėl Europos krepšinio taisyklių. Kai metikas išmeta kamuolį, o varžovai susimuša delnais (high five!) – ar tai turėtų būti skiriama pražanga, nors metimui šis momentas neturėjo jokios įtakos? Galvoju, kad šiuo klausimu amerikiečiai turi geresnes taisykles, o Keenanas tapo aplinkybių auka.
