„Žalgirio“ lietuvių atranka visada buvo panaši: arba tai „Žalgirio“ sistemos narys, arba labai jaunas žaidėjas, arba rinktinės kalibro krepšininkas.
D.Sabeckis – nei labai jaunas, nei perėjo „Žalgirio“ piramidę, nei kada nors buvo kviestas į vyrų nacionalinę komandą.
Net per FIBA langus, kai šansus gavo mažiau prožektorių šviesos anksčiau gavę krepšininkai, D.Sabeckis nepateko į rinktinės radarą.
Tačiau situaciją pakeitė pastarasis sezonas.
198 cm ūgio krepšininkas Šiauliuose žaisdamas po 29 minutes LKL pelnydavo 9,9 taško (43,1 proc. dvit., 35,8 proc. trit.), atkovodavo 3,8 kamuolio, atlikdavo 6,9 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo 13,1 naudingumo balo.
Jis su Laurynu Biručiu užtempė „Šiaulius“ iki penktosios LKL pozicijos ir sezono pabaigoje buvo įvertintas vieta simboliniame geriausių lygos žaidėjų penkete.
Kai D.Sabeckis išsipirko dar metus turėjusį galioti kontraktą su „Šiauliais“, atrodė, lietuvis kels sparnus į užsienį.
Tačiau „Žalgirį“ sudomino krepšininko profilis. D.Sabeckis buvo daugiausiai rezultatyvių perdavimų praėjusį sezoną išdalijęs LKL krepšininkas (vid. 6,9). Be to, tai itin aukštas įžaidėjas – jo ūgis siekia 198 cm. Būtent tokie aukšti žaidėjai ypač imponuoja Šarūnui Jasikevičiui, kuriam buvo malonu dirbti su Leo Westermannu ar Vasilije Micičiumi.
„Visi suprantame, kad ne pagal mus imti tokio amžiaus žaidėjus. Bet, būna, žaidėjai atsiskleidžia. Donatas turėjo labai gerą sezoną Šiauliuose ir mums krito į akį. Kodėl neduoti šanso? Kad ir ne vyresnio amžiaus, ne mūsų sistemos žaidėjui“, – 24sek paaiškino „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
„Žalgiris“ pradėjo domėtis D.Sabeckiu dar vasaros pradžioje. Taip jau sutapo, kad „Žalgiris“ nusprendė paskolinti Panevėžio „Lietkabeliui“ Paulių Valinską, bet P.Motiejūnas patikino, kad įsigyti D.Sabeckį nuspręsta nebūtinai dėl šio perėjimo.
„Šis įžaidėjas labai tinka mūsų bendrai dėlionei“, – tikino P.Motiejūnas.
Beje, D.Sabeckis nėra tas planuotas atsarginis atakų organizatorius, kurio taip ilgai ieško „Žalgiris“. Kaune vis dar laukiamas užsienietis gynėjas.
Iš D.Sabeckio laukiama solidžių minučių LKL čempionate. Tikimasi, kad „Žalgiris“ dar labiau paskirstys jėgų balansą Eurolygos bei LKL kovoms ir D.Sabeckis galės duoti atsipūsti kitiems žaliai baltų įžaidėjams.
Didelė tikimybė, kad „Žalgirio“ sistemos narys 17-metis Rokas Jokubaitis gaus dvigubą licenciją ir žais tiek NKL, tiek pagrindinėje komandoje, bet klubas nenori paskubėti su moksleiviu ir todėl pasirinko saugų atsarginį variantą.
Tai jau antras „Šiauliuose“ praėjusį sezoną žaidęs krepšininkas, kuris rungtyniaus „Žalgiryje“.
Bet Lauryną Birutį ir Donatą Sabeckį per sezoną „Žalgiriui“ paruošusiam Antanui Sireikai pirmadienio vakaro žinios nebuvo netikėtos.
„Aš žinojau, kad taip bus, – duodamas interviu 24sek šypsojosi šiauliečių treneris. – Nes pats visą sezoną sakiau žaidėjams, kad jūs turite išaugti „Šiaulių“ marškinėlius, kad jie turi būti per ankšti ir kad palydėsiu jus į aukštesnio lygio komandą. Ne ten, kur duos šimtu eurų daugiau, bet į aukštesnį lygį.
Man didžiausias džiaugsmas, jei mano auklėtinis žaidžia „Žalgiryje“, NBA ar rinktinėje.“
A.Sireikai jo auklėtiniai – pirmiausia žmonės, o tik po to krepšininkai.
62-ejų treneris auklėjo savo žaidėjus padorumo ir drausmės, prašydamas jų elgtis pavyzdingai.
„Sabeckis buvo vienas tų pavyzdžių, – tikina A.Sireika. – Jis pavyzdinis ir darbo atžvilgiu.“
D.Sabeckį jis dar mokė drąsos – kalbėtis su treneriu ir prašyti paaiškinti, jei jam būdavo kažkas neaišku.
A.Sireikos akyse D.Sabeckis progresavo labai gražiai. Dabar treneris išleidžia įžaidėją į čempionų stovyklą visiškai ramus. Net kiek kitaip nei su Laurynu Biručiu, kurį dar norėjo matyti Šiauliuose bent vienerius metus.
„Gyvenime ir karjeroje labai svarbus laipsniškumas. Negerai per anksti įšokti į aukštą lygį, nes po to gali nepavežti. Bet Sabeckiui jau buvo laikas. Jis jau subrendo ir tą parodė“, – 24sek sakė A.Sireika.
Apie D.Sabeckį kalbėdamas kaip apie krepšininką, A.Sireika išskyrė unikalias atakų organizatoriaus savybes.
„Manau, jis turi labai gerą kūną. Šiais laikais ne dažnai pasitaiko 198 cm įžaidėjų. Visi įpratę, kad įžaidėjas turi būti greitas, mažas. Man imponuoja toks žaidėjas, kuris žaidžia 1–3 pozicijoje. Sabeckis visą šitą turi, – pasakojo A.Sireika, žinodamas, kad Š.Jasikevičiui taip pat imponuoja universalūs žaidėjai. – Man tai suteikia daug optimizmo. Reikia to molio, iš kurio galima nulipdyti. Gal jis kažko nemoka, nežino – niekas negimė žvaigžde. Bet svarbiausia, kad būtų molis, iš kurio galima lipdyti. Tada jau reikia kitų komponentų – trenerio, kuris pasitikėtų, ir komandos, kuri suteiktų galimybių.
Sabeckis turi tą molį, gerą kūną ir reikia dar daugiau pasitikėjimo išdrįsti nepaisant to, kas bus prieš tave. Kaip pernai išdrįso žaidžiant su „Žalgiriu“ kabinti alley-oop'us, pats prasiveržti.
Noriu linkėti, kad jis taip savimi pasitikėtų ir prieš Eurolygos komandą. Jei jis toks, kodėl gi negalėtų patobulėti.“
Po beveik 30 minučių Šiauliuose žaidusio D.Sabeckio žaidimo laikas „Žalgiryje“ turėtų būti apkarpytas.
Kauniečiai gynėjų grandyje turi Nate'ą Woltersą, Thomasą Walkupą, Marių Grigonį, Artūrą Milaknį, dar laukia atvykstančio užsieniečio.
A.Sireika baiminasi, kad tik D.Sabeckis neprarastų pasitikėjimo savimi.
Iš savo ilgos karjeros treneris turi ne vieną pavyzdį, kaip kai kurie žaidėjai net ir aukščiausio lygio komandose prašydavo jo įleisti į starto penketą bent 20 sekundžių. Mat kai kurie krepšininkai per daug jaudindavosi kildami nuo suolo.
Jis matė ir daug tokių, kurie gavę mažai laiko galvodavo, kaip nesuklysti, kaip nepramesti ir neatsisėsti ant suolo. Tai – blogiausia, ką gali padaryti žaidėjas.
„Tai vienas svarbiausių dalykų pereinant į kitą komandą. Bet aš linkiu, kad taip nenutiktų. Aš tikiu, kad jis bus reikalingas, suras drąsos, turės pasitikėjimo.
Aš tik noriu, kad Donatas būtų agresyvesnis. Būtų kaip garvežys, kuris temptų paskui save.
Jei žmogus pasyvus, nelengva atiduoti perdavimus. Donatas labai gražiai prasiveržia, bet jis visada galvodavo, kaip perduoti. O aš jam sakydavau, kad gali pats primesti 20 taškų ir atiduoti 10 asistų.
Praėjusį sezoną jam labai pasisekė su partneriais. Nenoriu prisiimti laurų – ne mano nuopelnas. Bet jam pasisekė sutikti Lauryną Birutį.
Svarbu, kad dabar jie abu bus kartu. Gal taip bus lengviau tobulėti aukštesniame lygyje. Gal pasitikės jais ir Eurolygoje. Tegul kalba apie jų duetą ne tik LKL.“
Pats A.Sireika kitą sezoną ieškos naujų biručių ir sabeckių.
Jis priima žaidimo taisykles ir supranta, kad „Šiauliai“ negali išlaikyti tokių žaidėjų ilgesniam laikui.
Bet A.Sireika filosofiškai žvelgia į savo misiją ir lengvai pasvajoja. Gal vieną dieną „Šiauliai“ taps tokie, kaip kadaise buvo Trevizo „Benetton“, statęsi ant jaunųjų talentų ir jų paruošimo turtingiesiems.
Tai dar tik „Šiaulių“ projekto pradžia. Tačiau A.Sireika jau gali džiaugtis greitai sunokusiais jo vaisiais.
