| Eurolyga | „Daruššafaka“ – „Žalgiris“ | 19:45 | Stambulas |
„Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas nuo 2003-iųjų matė daug legionierių. Bet tokių kaip Jamesas – galėtų išvardyti ant rankos pirštų.
„Tai buvo neeilinis žaidėjas. Neeilinis žmogus. Manau, vienas geriausių „Žalgirio“ legionierių istorijoje. Jis daug mums padėjo aikštėje. Vien ką reiškia tas jo metimas į Sasario „Dinamo“ krepšį, išvedęs mus į „Top 16“. Bet ir rūbinėje jis nebuvo koks nors pasipūtęs ar arogantiškas. Jis buvo toks kaip mes. Gerai sutardavome ir net nesijautė, kad jis yra iš kitos valstybės“, – dar prieš pirmąją akistatą su „Daruššafaka“ Kaune „Žalgirio TV“ pasakojo ilgametis žalgirietis.
Savo profesionalumą J.Andersonas pademonstravo dar 2014–2015 metų sezono viduryje, kai, sulaukęs trijų Eurolygos ir dviejų NBA klubų dėmesio, nepasinaudojo sutartyje numatyta sąlyga nutraukti ją bet kuriuo metu. „Žalgirio“ direktorius manė, kad už 200 tūkst. dolerių „Žalgiryje“ žaisti sutikęs amerikietis geriausiu atveju liks iki LKF taurės varžybų pabaigos vasario viduryje, bet J.Andersonas Kaune išbuvo iki sezono pabaigos ir padėjo iškovoti du vietinius trofėjus.
„Žalgirio“ vadovai nesulaukė dėl jo jokių skundų už aikštės ribų. Amerikietis nesižvalgė ir į Kauno gundytojas, nors kad ir kaip degtukas Willas Cherry, prisijungęs prie komandos antroje sezono pusėje, bandė išjudinti J.Andersoną.
Klusniai Gintaro Krapiko nurodymus vykdęs amerikietis labiausia rūpinosi savo šeimos ir „Žalgirio“ gerove, kuri aikštėje virto 14,5 taško vidurkiu Eurolygoje ir tais herojiškais momentais kritiniais epizodais.
J.Andersonas Kaune žaidė debiutinį savo sezoną Europoje po sėkmingų metų „Philadelphia 76ers“ gretose, kur rinko 10,1 taško. Bet į „Žalgirį“ 25-erių legionierius atvyko lyg būtų 33-ejų veteranas, čia atsidūręs užtikrintai Eurolygos klube profesionaliai baigti savo karjeros.
„Manau viskas slypi tame, kaip aš užaugau ir San Antonijuje išmokau būti profesionalu, – prieš „Žalgirio“ ir „Daruššafaka“ dvikovą Stambule 24sek pasakojo J.Andersonas. – Visą tą nešiausi per visą savo karjerą. Bandžiau būti profesionalu ir aikštėje, ir už jos ribų.
Bet, aišku, svarbiausia buvo šeima ir auklėjimas. Mama mane išmokė gerbti aplinką, o tėtis – krepšinį.“
Gerbdamas aplinką ir krepšinį J.Andersonas kaip kempinė sugėrė visas „Spurs“ ir Greggo Popovichiaus pamokas 2010–2013 metais.
„Spurs“ organizacija perorientavo jį prie europietiškos krepšinio filosofijos, pagal kurią svarbiausia ne asmeninė statistika, o komandos pergalės.
Daug prie to prisidėjo ir G.Popovichiaus įgytos žinios karinėse oro pajėgose studijų metais. Daug prisidėjo ir neišpasakytas intelektas, dėl kurio sirgalių pokštas „Popovichių į prezidentus!“ turi realų pagrindą.
Treneris išmokė įtikinti savo žaidėjus laikytis bendro plano. Ne kiekvienas krepšininkas sutiktų apriboti žaidimo laiką iki 30 minučių, taip potencialiai pakenkiant pasirašyti naują pelningesnę sutartį, kadangi statistika būtų ne tokia įspūdinga kaip tų, kurie žaidžia po 35–40 minučių. Bet San Antonijuje niekada nebuvo nieko panašaus į garsiuosius „The Decision“, „Melo-Drama“ ar „Dwight-mare“.
„Žalgiris“dabar atrodo gerai. Kiek galiu, paseku žalgiriečių žaidimą. Mačiau, antradienį iškovojote didžiulę pergalę. Šarūnui Jasikevičiui gerai sekasi dirbti.
Buvęs ilgametis „Spurs“ žaidėjas Bruce'as Bowenas tą magiją San Antonijuje vadina „vanile“, kurios pagrindą sudaro Timas Duncanas. Vanile, kurią lyg braškė papildė Tony Parkeris, lyg šokoladas užliejo Emanuelis Ginobili. Jo žodžiais, tai žaidėjai, kuriems G.Popovichius, paprašius, būtų stovėjęs ant galvos. O kai komandos branduolys taip klauso trenerio, klauso ir visas likęs būrys.
San Antonijuje dažnai žaidžia daug europiečių, kuriuos su amerikiečiais G.Popovichius suartina rodydamas istorinius filmus apie diskriminaciją, socialines problemas ar tiesiog parengdamas improvizuotas viktorinas apie pasaulį. Pavyzdžiui, amerikietis Danny Greenas jau žino, kad Australijoje žmones gali užpulti vombatai. O Emanueliui Ginobiliui net nebeleidžiama dalyvauti viktorinoje – žino jau per daug.
Po sėkmingo sezono „Žalgiryje“ J.Andersonas norėjo grįžti į ką nors panašaus kaip San Antonijuje, bet pateko į visiškai kitokią kultūrą. „Sacramento Kings“ klube visą pozityvią atmosferą griauna DeMarcuso Cousinso destrukcija, o komanda metų metus lyg kojines keičia trenerius ir įgavo nepatikimos organizacijos etiketę. Todėl nors ir sudarė dvejų metų sutartį, Sakramente buvęs žalgirietis neišsilaikė antrajam sezonui ir grįžo į Europą.
„Kas ten žino. Jei pavyks, grįšiu, jei ne, tai ne. Dabar esu susikaupęs atvesti komandą į Eurolygos atkrintamąsias“, – surimtėjo J.Andersonas.
D.Blatto treniruojamame „Daruššafaka“ klube J.Andersonas ne toks rezultatyvus kaip „Žalgiryje“ – renka vid. 9,9 taško ir 8,3 naudingumo balo.
Tačiau „Volkswagen“ arenoje Stambule J.Andersonas 24sek tikino, kad sezonas jam klostosi gerai.
„Viskas gerai. Sezonas kitoks. Kitoks vaidmuo. Bet manau, kad pritapau pakankamai gerai, ir bandau tai tęsti, – kalbėjo J.Andersonas. – Daug mokausi iš Davido Blatto. Man patinka jo požiūris į krepšinį. O „Žalgiris“ dabar atrodo gerai. Kiek galiu, paseku žalgiriečių žaidimą. Mačiau, antradienį iškovojote didžiulę pergalę. Kiek mačiau, Šarūnui Jasikevičiui gerai sekasi dirbti. Su juo žaidėjai rungtyniauja geriau. Manau, ateityje jis bus geras treneris.“
Pirmoji akistata su buvusia komanda „Žalgirio“ arenoje jam buvo ypatinga. Buvo keista rungtyniauti jį Kaune pamilusių sirgalių akivaizdoje, bet J.Andersonas pabandė save įtikinti viduje, jog tai „eilinės rungtynės“.
27-erių puolėjas 8 taškais ir 4 naudingumo balais nesužibėjo, bet vis tiek išsivežė pergalę 83:80.
„Tikiuosi tą pakartoti penktadienį. Eisime kautis“, – sentimentus „Žalgiriui“ bandė pamiršti J.Andersonas.
Stambule jis vieši vienas. Galbūt dėl neramumų Turkijoje J.Andersonas išsiuntė gražią šeimyną namo. Laisvalaikį krepšininkas leidžia su bendraklubiais ir jų šeimomis.
J.Andersonas mato ir girdi, kas vyksta aplinkui. Ir jis neabejingas jau šimtus gyvybių nusinešusiems teroro išpuoliams. Kaip ir kiti krepšininkai, kurie socialiniuose tinkluose garsiai reiškia nerimą. Kai kurie, kaip „Anadolu Efes“ gynėjas Bryce'as Cottonas, pabūgo išpuolių ir spruko iš Stambulo.
„Čia sunkūs laikai. Daug visko vyksta. Bet viskas, ką galiu padaryti, tai nekreipti dėmesio. Kai tai nutiko, buvo baisoka, bet turime gyventi toliau ir dirbti savo darbą. Reikia susikaupti ir eiti į priekį“, – 24sek sakė J.Andersonas.
Amerikiečio profesionalumas neleistų jam taip paprastai pabėgti iš Turkijos.
