Box-and-one gynyba, kai keturi žaidėjai dengiasi zoninės gynybos principais ir vienas asmeninės, 1–2–2 aikštės gynyba pereinanti į 2–1–2, Next gynyba du prieš du metu, kuomet į baudos aikštelę besiveržiantį žaidėją su kamuoliu perima per vieną perdavimą stovintis artimiausias gynėjas. Tai keletas išskirtinės Berlyno ekipos bruožų, kuriuos jie yra panaudoję per šiuos du sezonus Eurolygoje.
Aito Renesesas šiai vokiečių ekipai yra įskiepijęs greitomis atakomis paremtą ispaniško stiliaus krepšinį. Tačiau tokios gynybos idėjos Eurolygoje naudojamos rečiausiai.
Vienas šios filosofijos ir kitoniškumo tikslas – priversti varžovus jaustis nepatogiai. Iš rungtynių į rungtynes komandos keičiasi ginamaisiais, pasyviai laukia varžovo baudos aikštelėje šiam žaidžiant du prieš du ar dvigubina gynėjus. O ALBA žaidimo elementai priverčia oponentus improvizuoti ir žaisti taip, kaip jie mažiausiai treniruojasi. Būtent iš tokio improvizuoto žaidimo atsiranda klaidos, kurių ALBA išprovokuoja daugiausiai visoje Eurolygoje.
Pažiūrėkime, kurias iš šių gynybos sistemų ALBA naudojo antradienį. Taip pat kokios detalės visgi leido triumfuoti svečiams iš Kauno.
ALBA gynyba
Prieš „Žalgirį“ šeimininkai rungtynių pradžioje nusprendė naudoti agresyvią du prieš du gynybą. Th.Walkupas, L.Lekavičius, R.Jokubaitis susidūrė su stepoutais du prieš du metu (agresyvia besiginančio aukštaūgio gynyba, po užtvaros išlendant blokuoti kelią gynėjui), kai M.Grigoniui teko komandos lyderio garbė – lietuvis buvo dvigubinamas.
Kauniečiai turėjo planą – trumpas aukštaūgio kirtimas, greitas įžaidėjo perdavimas ir atakavimas 4 prieš 3, tačiau tokį būdą pavyko išnaudoti rečiau, nei norėjosi. Tokiu variantu „Žalgiris“ pasižymėjo kelis kartus, bet daug dažniau gynėjai buvo priversti sustoti arba sugauti kamuolį – atakos tęsinys užstrigdavo.
Be to, žalgiriečių prasiveržimų metu ALBA padėdavo nuo artimiausio žmogaus, taip sumažinant koridorius prasiveržimams bei uždarant baudos aikštelę (Next gynyba). Prieš ją planas buvo toks – tas žaidėjas, kurio gynėjas eina padėti, kerta į baudos aikštelę nuo 45 laipsnių kampo. Jei kirtimo nėra, tas pats žaidėjas gavęs kamuolį ant tritaškio linijos iš karto atakuoja į baudos aikštelę, kadangi jį dengiantis žmogus vėluoja sugrįžti. Vėlgi, teorijoje lengviau nei praktikoje.
Kertančiam žmogui kamuolį paduoti „Žalgirio“ žaidėjai bandė kelis kartus, tačiau tai baigėsi klaidomis ir ALBA taškais greitose atakose. Šiek tiek efektyviau, ir ypač antroje rungtynių pusėje, veikė greitas perdavimas bei to žaidėjo, kurio gynėjas tik ką ėjo padėti, staigus atakavimas į baudos aikštelę. Tai išprovokuodavo dar vieno žaidėjo pagalbą ir tokiu būdu kauniečiai rasdavo laisvus metimus. Būtent tokioje situacijoje pasižymėjo N.Hayesas, trečiojo kėlinio pradžioje įsmeigęs tritaškį iš kampo, bei labai svarbius taškus rungtynių pabaigoje pelnęs M.Grigonis (67:63).
Atkreipti dėmesį reikėtų ir į varžovų pastangas gynyboje, kurios trukdė kauniečiams lengvai pradėti savo trumpus derinius, bei gynėjų žaidimą. ALBA gynėjai puikiai tvarkėsi kovodami su „Žalgirio“ aukštaūgių užtvaromis ir sėkmingai iš jų išlįsdavo. Galime prisiminti J.Grangerio išprovokuotą pražangą puolime A.Rubitui bei to paties amerikiečio paliestą kamuolį, skirtą R.Jokubaičiui, ir šio klaidą.
