Gerai pažįstami ritmai susuko žalgiriečiams galvas. Vos tik po minutės pertraukėlės žalgiriečiai išėjo į aikštę, nutilus InCulto „Eastern European Funk“ kūriniui Vasilije Micičius be priežiūros paliko laisvą Aleksejų Švedą, kuris „Žalgiriui“ išrašė trijų taškų baudą.
Šarūnas Jasikevičius ištiestomis rankomis klausė serbo, ką tai reiškia. Toks koncentracijos trūkumas buvo netoleruotinas ir Šaras aiškiai tą parodė sušaukdamas komandą į pasitarimą – vos po 20 sekundžių nuo paskutinės minutės pertraukėlės.
Atskirų žaidėjų nekaltinsiu. Čia ne mano stilius. Bet taip, kažkiek tai pasirodė, kad kai kurie žaidėjai dar nelabai supranta, kas vyksta.
Bet netrukus Vasilije Micičius šveitė kamuolį palei parketą lyg boulingo kamuolį ir suklydo dar kartą. Nespėjęs suprakaituoti, įžaidėjas buvo pakeistas Pauliumi Valinsku.
Susikaupęs pradėjęs rungtynes, „Žalgiris“ per pustrečios minutės gavo per pakaušį 0:9. Patempęs lūpą Š.Jasikevičius pats stebėjosi, kaip taip greitai komanda prarado rungtynių kontrolę.
Jamesas Andersonas įtupdė į „Žalgirio“ krepšį dar vieną tritaškį, kuris švieslentėje svečiams įžiebė -11.
Š.Jasikevičius su lyg tuo metu linktelėjo galvą žemyn. Atsarginių suolui rodydamas ranka į skaičius švieslentėje (15:26) jis aiškino, kaip viena po kitos koncentracijos klaidelės verčia situaciją aukštyn kojomis.
Po gero kėlinio grąžindamas V.Micičių į aikštę, treneris serbui dar išrašė ilgą pastabų sąskaitą.
V.Micičius nebeturėjo teisės klysti, kaip kad paleisdamas rungtynes pirmojo kėlinio viduryje, tačiau „Žalgiriui“ turint 5 komandines pražangas neatsakingai kišo rankas paprastose situacijose prie varžovų krepšio ir siuntė varžovus rinkti lengvų taškų prie baudų metimo linijos.
Pasodinęs ant suolo tuščią serbą Šaras jam nieko nebepasakė, tik nužiūrėjo mirtinu žvilgsniu.
Per du kėlinius „Žalgiris“ sugebėjo padaryti 9 klaidas ir vėl žengė tuo pražūtingu 20 klaidų vidurkiu ritmu, o kur dar tos kitos koncentracijos klaidos, neįtraukiamos į oficialų rungtynių protokolą.
Artūras Milaknis susiėmęs už galvos atsisėdo ant suolo po dviejų grubių klaidų puolime ir gynyboje. Maža to, pro šalį skriejo visi trys jo iš neblogų padėčių mesti tritaškiai.
Bet ne jis vienas Mytiščiuose atrodė lyg nesavas.
„Žalgiris“ Maskvos priemiestyje žaidė be maksimalios koncentracijos, be tritaškių ir gynėjų taškų iki pat 32-osios minutės.
Su tokiais skaičiais neįmanoma tikėtis pergalių Eurolygoje. Nors „Žalgiris“ vis tiek laikėsi kovoje su -7 iki ketvirtojo kėlinio vidurio. Tačiau „Žalgiris“ jau nebeišsisuko, kaip su Belgrado „Crvena zvezda“.
„Sunku rinkti žodžius. Galvoju, tai buvo taktikos, susitarimų nevykdymo košmaras.
Nežinau... Atrodo, poros susirinkimų ir dviejų treniruočių užtektų, ką rizikuoji, ko nenori gauti, bet buvo daroma absoliučiai ne tas.
Neturiu jokių problemų prisiimti atsakomybės, bet, na, nėra logikos dabar ją prisiimti.
Aišku, krepšinis žaidžiamas žymiai sunkiau, kai nepataikai. Patys matėte, kad nieko nepataikėme. Susikūrėme daug pranašumų, kas tikrai džiugino.
Bet malonu, kad nepasidavėme. Vienu metu, atrodo, paleidome rungtynes, bet su tokiu žaidimu sugebėjome sugrįžti. Tačiau vėliau sekė košmariška gynybinė klaida, po kurios Monia įmetė tritaškį. Ir skaudu, kad atiduoti pergalę pats.
Varžovas yra geras, bet varžovas... Negali labai pasakyti, kad taip, pataikė Markovičius iš labai toli, kiti, tačiau mes galbūt dar nesuprantame, nei kur esame. Net tie patys mūsų sistemos žaidėjai pridarė per daug klaidų tokiam lygiui“, – po rungtynių kalbėjo Šarūnas Jasikevičius.
– „Žalgirio“ gynėjai pirmuosius taškus pelnė tik 32-ąją minutę. Kaip ir „Žalgiris“ pataikė pirmąjį tritaškį. Ar „Chimki“ gynyba taip išmušė iš vėžių?
– Sakau, patys matėte, kad buvo susikurta situacijų. Aibė metimų. Bet 77 taškai išvykoje laimėti yra tikrai užtektinai. Tačiau jei nesigini, nesupranti, ką rizikuoji, kada gali padaryti baudą, tai... Per daug lengvų taškų, kad laimėtume svečiuose.
Per daug lengvų taškų duota ir „Zvezdai“. Tada išlipome, išsigelbėjome, bet lengvi taškai... O šiame krepšinyje tai yra visko esmė.
– Po pertraukos gynėtės geriau?
– Prasta buvo gynyba, gynyba. Tos pačios klaidos... Dabar sunku aiškinti tuos variantus, bet nežinau, ką pasakyti.
Gerai, kad kovojome, sugrįžome su tokiu negeru žaidimu, tačiau taktiškai tai buvo absoliutus plano nevykdymas.
Reikia grįžti namo ir rodyti žaidėjams vėl video. Nelabai turime to laiko, bet analizuosime iškart sugrįžę. Kito kelio nėra.
Eurolyga gyrėsi, kad dauguma rungtynių baigėsi 3-4 taškų skirtumu. O tą ir lemia vienas kamuolys, viena klaida, vienas nenukritimas, kažkoks nesusiklausymas. Jie galbūt dar to nesupranta, kad šitame lygyje vienas kamuolys yra auksas.
– Daviesas mažai žaidė (16 min.) dėl klaidų gynyboje?
– Niekada nenoriu išskirti žaidėjų. Ypač kai jie žaidžia blogai. Bet visi po truputį klydo. Tos pačios baudos antro kėlinio gale. Padarėme keturias baudas po bonuso...
Taktiškai tai buvo katastrofa. Košmaras.
– Pirmosios penkios minutės buvo gal dar visai nieko. Ar tai keitimai išmušė komandą?
– Nežinau... Atskirų žaidėjų nekaltinsiu. Čia ne mano stilius. Bet taip, kažkiek tai pasirodė, kad kai kurie žaidėjai dar nelabai supranta, kas vyksta.
Čia yra tie augimo skausmai. Ir augimo kartu. Pirmoji Eurolygos išvyka. Bet taip žaidžiant iš 15 mačų svečiuose išloši maksimum vieną.
– Kas leido laikytis kovoje, tai, ko gero, ir fantastiškas Pauliaus Jankūno žaidimas?
– Labai geras pasirodymas. Ypač žinant, kai nebuvo aišku, ar jis žais. Darė dvi treniruotes, su tokiu 50 procentų greičiu, bet žmogus yra kovotojas.
Tokių rungtynių patirtis jam padeda. Bet jis tempia komandą momentais. Svarbiausia, kad jis kovėsi.
Negali sakyti, kad nesikovė dauguma žaidėjų. Bet kautis mažai. Reikia išpildyti planą. Jei vienas žaidėjas žaidžia su savo kortomis, o keturi su komandinėmis, greičiausiai to vieno žmogaus skylę ir turėsime.
– Galima sakyti, kad Toupane'as padarė žingsnį į priekį?
– Negalvoju, kad deda kažkokį žingsnį. Jis tokio tipo žaidėjas ir yra. Turi veržtis, lipti.
Bet detalės, detalės... Nauji žaidėjai dar nesupranta, ko iš jų norime. Bet jei supranta, jiems tai dar nėra gyvybės ar mirties klausimas, kas yra komandai, jos treneriui.
Eurolyga gyrėsi, kad dauguma rungtynių baigėsi 3-4 taškų skirtumu. O tą ir lemia vienas kamuolys, viena klaida, vienas nenukritimas, kažkoks nesusiklausymas.
Jie galbūt dar to nesupranta, kad šitame lygyje vienas kamuolys yra auksas.
