Jei kalbant apie žalgiriečius tenka pripažinti jų žaidybinės formos kritimą, tai Madride akivaizdžiai trūksta burtininko Campazzo. Šiam išvykus į NBA, karališkasis klubas prarado savo žavesį ir spindesį, o ketvirtadienio rungtynėse turėjo remtis dar ir be pagrindiniu gynėju vėl tapusio Sergio Llullo bei Rudy Fernandezo. Su žaliais marškinėliais trūko Artūro Milaknio, kuris savo metimo potencialu galėjo išplėsti aikštelę, o būtent to itin trūko Madride. Bet apie viską iš eilės.
Pranašumų ieškojimas ir taktiniai sprendimai
M.Schilleris į starto penketą metė A.Rubitą kaip priešnuodį „Real“ bokštui W.Tavaresui. Gynyboje šis pirmosiomis minutėmis neblogai susitvarkė su milžinu iš Žaliojo Kyšulio salų, tačiau puolime nepavyko išnaudoti susikurtų pranašumų. „Žalgiris“ du kartus sukūrė Rubitui vidutinio nuotolio laisvą metimą sumaniu deriniu bei vieną kartą – ankstyvu pikenrolu (du prieš du) kampe, tačiau iš trijų metimų tikslą pasiekė vos vienas. Rubito startinė atkarpa tęsėsi 7 minutes, tačiau jos rezultatas – vos 6:12.
Kitoje aikštelės pusėje ilgametis „Real“ treneris pasirinko G.Decką kaip savo puolimo variklį mačo pradžioje. Sprendimas visiškai logiškas ir numatomas – „Žalgiriui“ trūksta ūgio šioje pozicijoje, o Deckas yra puikus žaidėjas centruojant. Tačiau ir šis sprendimas nedavė norimų rezultatų pirmajame kėlinyje – M.Grigonis atstovėjo už save baudos aikštelėje, o „Real“ baudė už kitas klaidas gynyboje.
Trys kertinės „Žalgirio“ problemos
Kauniečių pralaimėjimą nulėmė šie trys pagrindiniai rungtynių momentai: jau antras rungtynes iš eilės besitęsiantis nesugebėjimas apsiginti nuo užtvarų be kamuolio, strigusi pikenrolo gynyba bei W.Tavareso figūra baudos aikštelėje.
Nors „Real“ surinko sau neįprastus vos 70 taškų, pavadinti „Žalgirio“ gynybos gera negalėtume. Ispanai užfiksavo itin retai sutinkamą 0 mestų baudų rezultatą bei savo sezono rekordą – 22 klaidas. Tai – itin didelio neatsargių perdavimų bei W.Tavareso strigimo baudos aikštelėje derinys.
Kaip ir antradienį prieš „Crvena zvezda“, užtvaros be kamuolio buvo vienas iš dalykų, kuris degino žalgiriečius. Deriniai metikams J.Carrollui ar F.Causeurui – dažna situacija madridiečių atakose, tačiau ginantis prieš jas trūko susikaupimo bei didesnio kontakto varžovams. Kai žalgiriečiai išbeginėja iš užtvarų, jiems tenka įveikti Top-Lock (atkirtimo nuo bėgimo tako užtvaros link) ar panašias agresyvias gynybas, tuo tarpu jie patys suteikia varžovams visas galimybes išbėgti iš po užtvarų įgavus įvairius pranašumus.
J.Carrollas yra vienas iš geriausių metikų visame žemyne, todėl truputis laisvės jam puikiai tiko – gynėjas per 21 minutę surinko 12 taškų, pabėgdavęs nuo L.Lekavičiaus ar R.Jokubaičio ir atšokdamas ties tritaškiu ar užsisukdamas po užtvarų į baudos aikštelę. Vieną kartą jis gražiai apgavo Luką, kai jam skirto derinio pradžioje suvaidino pavargusį žaidėją, susidėjo rankas ant kelių ir taip privertė lietuvį galvoti, kad ir jis gali atsipalaiduoti. Staigus sprintas suteikė užtektinai pranašumo išmesti ir pataikyti tritaškį.
Dar viena problemėlė kilo stabdant varžovų du prieš du – aukštaūgių flatas (pasyvi aukštaūgio gynyba), pasitinkant varžovus ties tritaškio linija ar šiek tiek žemiau įpareigojo gilią pagalbą iš silpnosios pusės. Atliekant ice (varžovo nukreipimą į silpnąją ranką) ir stumiant „Real“ žaidėjus nesinaudoti užtvaromis, taip pat teko daug padėti ir rizikuoti iš stipriosios pusės. Šios dvi rizikos kainavo brangiai.
„Žalgiriui“ atsiliekant vos 1 tašku (38:39), „Real“ pikenrolo viduryje metu, J.Lauvergne‘as pasitiko N.Laprovittolą žemiau nei tritaškio linija, tačiau net ir toks jo veiksmas išprovokavo M.Grigonį giliai pasaugoti besileidžiantį W.Tavaresą. Greitas perdavimas į kampą surado G.Decką. Rungtynių X faktoriui galbūt nesisekė taip gerai išnaudoti savo pranašumų baudos aikštelėje, bet pavyko nustebinti metant iš toli. Vos 9 iš 31 tritaškių iki ketvirtadienio vakaro pataikęs argentinietis smeigė 4 iš 5 ir surinko 14 taškų.
Po dar dviejų „Real“ taškų greitoje atakoje, „Žalgiris“ vėl rado save tokioje pačioje situacijose – 2 prieš 2 viduryje. L.Lekavičiaus klaida, praleidžiant varžovą į užtvarą, gili pagalba ir laisvas Deckas ties tritaškio linija. Greitas spurtas susikraunant 9 taškų persvarą (47:38), kurios žaliai balti taip ir nebesugebėjo sušvelninti.
Tokių situacijų buvo ir daugiau – vis dar keistai atrodo Schillerio nenoras net ir paskutinėmis atakos sekundėmis taikyti šią gynybą vietoje labiau įprasto susikeitimo, kurio sukuriamus pranašumus išnaudoti prireikia daug daugiau laiko. Būtent po tokių situacijų krito dar du tritaškiai ketvirtajame kėlinyje, galutinai palaidoję svečių šansus.
W.Tavareso statistikos eilutė nebyloja nieko įspūdingo apie jo žaidimą. Vos 6 taškai ir 6 klaidos per 26 minutes yra prastas rezultatas šiam aukštaūgiui, tačiau jam užteko vien būti savo baudos aikštelėje, kad pakeistų rungtynių rezultatą į savo komandos pusę. Jo ūgis bei stotas spalvotoje aikštelės dalyje buvo pagrindinė „Žalgirio“ vos 58 taškų priežastis.
Paprasta kaip du kart du – jis priverčia gynėjus abejoti bei mažiau veržtis į baudos aikštelę. Per 26 minutes išvydome vos du Lekavičiaus floaterius (metimus viena ranka aukšta trajektorija), kuriuos galėtume pavadinti užtikrintais metimais iš baudos aikštelės. Net A.Rubitas, kuris mėgsta gavęs kamuolį ties vidutiniu nuotoliu pagąsdinti ir veržtis, rinkosi perdavimus į kraštus, net neįvertindamas savo galimybių.
Geriausiai šią statistikai nematomą Tavareso įtaką iliustravo kauniečių ataka trečiojo kėlinio pradžioje. M.Grigonis įlindo į baudos aikštelę, tačiau atsisakė minčių mesti šalia savęs išvydęs „Real“ aukštaūgio rankas ir pasirinko perdavimą į kampą. Jame Jokubaitis apgavo varžovą ir atrodė turįs laisvą koridorių iki krepšio, tačiau keli Tavareso gigantiški žingsniai privertė Jokubaitį atlikti eurostepą, bet net ir jis nepadėjo surasti pakankamai erdvės metimui. Rokas buvo priverstas paskutinę akimirką pašokti į orą, ieškoti perdavimo ir suklydo.
Tavaresas yra toks aukštas, kad varžovai tiesiog nėra pratę susidurti su tokia kliūtimi baudos aikštelėje, todėl kiekvieną kartą yra priversti keisti savo žaidimą bei atlikti nepatogius dalykus. Tokiu būdu net ir nepalikęs didžiulio indėlio taškų grafoje, Tavaresas vis tiek buvo svarbiausia šio mačo figūra
Apibendrinimas
Akivaizdus „Žalgirio“ žaidimo kreivės smigimas tęsiasi.
Nebematome tos pačios energijos, kamuolio sukimo aplink tritaškio liniją, net ir tos ypač garsios komunikacijos ant atsarginių suolelio.
Visų šių elementų lygiai yra nukritę ir tai neramina žvelgiant į artėjančią dvigubą savaitę namuose, kurią bus būtinos abi pergalės norint galvoti apie patekimą į atkrintamąsias varžybas.