| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Anadolu Efes“ – „Žalgiris“ | 19:30 | Stambulas |
„Milai, pirmyn!“ – P.Motiejūnas per treniruotę ragino Artūrą Milaknį, kuris siuntė kamuolius į krepšį azartiškame tritaškių žaidime.
Netrukus vadovas gaudė toli nuo krepšio riedėjusį kamuolį, o kitą laikęs rankoje padavė jį Rokui Jokubaičiui. Gynėjams išmėčius taiklius tritaškius, P.Motiejūnas perėjo į kitą aikštės pusę ir padavinėjo kamuolį „Žalgirio“ aukštaūgiams, kurie iki paskutinės treniruotės minutės liko pašlifuoti savo metimo iš distancijos.
P.Motiejūnas neslankioja paskui komandą su oficialiu kostiumu norėdamas visiems priminti, kas čia bosas. Priešingai – jis peršoka į „Žalgirio“ treningą ir treniruotėje atrodo taip, kad vietiniai turkų apsaugininkai su medikais kampe tikrai galvojo, jog lietuvis yra trenerių štabo narys.
Jeigu degsime, degsime visi kartu. Jeigu išplauksime, irgi visi kartu.
Keliaudamas į Stambulą, Vilerbaną, Madridą ar Maskvą, P.Motiejūnas gyvena pagal krepšininkų dienotvarkę, bet visada laiko žaidėjų rinkos ir organizacijos vystymo pulsą.
Štai prieš savaitę lankydamasis ASVEL būstinėje P.Motiejūnas susitiko su Liono „Olympique“ klubo atstovais ir sėmėsi žinių apie futbolo projektus.
Bet tokiose išvykose paprastai svarbiausias jo projektas – „Žalgiris“, kuris vis spardosi Eurolygos atkrintamųjų varžybų lenktynėse, o kitą savaitę Klaipėdoje kovos dėl pirmo trofėjaus šį sezoną.
Stambule – Eurolyga.lt interviu su P.Motiejūnu apie „Žalgirio“ finansus, užgesintą gaisrą, D.Motiejūną Kaune ir aktyvų komandos komplektacijos projektavimą.
– 6 pergalės per 8 pastarąsias rungtynes „Žalgirį“ viltingai pastūmė turnyro lentelėje. O kiek finansiškai reikšmingas šis pergalingas stumtelėjimas visai organizacijai, žinant, kad už vieną pergalę Eurolyga skiria apie 37 tūkst. eurų premiją (6 pergalės = ~222 tūkst. Eur)?
– Formuodami biudžetą nusimatome, kiek ten mums reikia pasiekti pergalių. Jis dar nepasiektas, bet artėjame prie tikslo. Tačiau faktas, kad skaičiuojame.
– Kokia yra minimali „Žalgirio“ pergalių Eurolygoje riba, kurios reikia suplanuotam klubo biudžetui?
– Nesakysiu (šypsosi).
Tiesiog nenorime sakyti. Tą darome specialiai, kad ne galvotume apie kažką toliau, o susitelktume kitoms rungtynėms. Taip pat akcentuojame ir kalbėdami su Šaru – nežiūrime kažkur toli.
Planuojame biudžetą turėdami skaičių, bet jo nesakome tyčia, jog kalbėtume taip pat kaip treneris ir žaidėjams pasiųstume vienodą žinutę.
– Kaip jaučiatės išlipęs iš to 9 pralaimėjimų liūno?
– Lygiai taip pat (kaip dabar). Nežinau... Tiesiog tikiu komanda. Kaip tada tikėjome, taip ir dabar.
Tik dabar galbūt dar labiau vieni kitais tikime, ir treneriai labiau tiki. Bet kaip ir tada visi galvojome, kad reikia tą perlaužti, taip ir dabar galvojame, kad reikia nesustoti ir eiti toliau.
– Po tos serijos Europoje daug kas kalbėjo, kad turbūt tik Šaras ir Željko Obradovičius galėtų išsaugoti darbą po 9 pralaimėjimų iš eilės. Bet šiame nesėkmių ruože permainų ėmėtės tik atsisveikindami su Alexu Perezu. Kokių vaisių vėliau duoda tas pasitikėjimo kreditas tiek treneriams, tiek žaidėjams?
– Faktas. Turbūt, kaip ir bet kur gyvenime, bet kokiame darbe, per sunkumus pamatai, į ką galima atsiremti, o į ką negalima.
Tas vienybės išlaikymas... Kaip ir tada sakiau: dirbame kartu ne pirmus metus ir žinome tą sistemą. Tiesiog visada reikia tikėjimo.
Jeigu degsime, degsime visi kartu. Jeigu išplauksime, irgi visi kartu.
– Vienas tos pergalingos atkarpos iniciatorių yra Lukas Lekavičius. Kol visi džiaugiasi dėl tokio Luko žaidimo, kiek jūs jau nerimaujate dėl jo išlaikymo Kaune po sezono (L.Lekavičius su „Žalgiriu“ turi sutartį pagal formulę 1+1 – aut. past.)?
– Dabar apie tai negalvojame. Matote, tas sezonas labai ilgas.
Mūsų situacija vis tiek nepasikeis – žinome, kad ateis metas, kai visi žiūrės mūsų žaidėjus.
Bet aukštyn žemyn nešokinėjame. Dar labai anksti.
– Ar galima teigti, kad toks L.Lekavičiaus žybtelėjimas ir Th.Walkupo progresas uždaro dar vieno įžaidėjo paieškos klausimą šiam sezonui?
– Taip, taip – faktas.
Ir anksčiau buvome pasakę, kad žinome tą rinką. Iš mūsų pusės būtų nesąmonė kažką daryti, kai esame finišo tiesiojoje.
Tas pasitikėjimas pasiteisino. Ne tai, kad mūsų pasitikėjimas, bet išaugo pačių žaidėjų pasitikėjimas savimi. Tai ir svarbiausia.
To mums ir trūko. Kai pergalių nėra, to ir nėra. O kai atsiranda pergalės, jie patys pamato, kokie yra geri.
– Visi trys „Žalgirio“ įžaidėjai – Thomasas Walkupas, Lukas Lekavičius ir Rokas Jokubaitis – turi kontraktus kitam sezonui. Jeigu didieji Eurolygos klubai nė vieno iš jų neišpirks vasarą, ar „Žalgiris“ ieškos dar vieno atakų organizatoriaus?
– Lauksime sezono pabaigos.
Tikrai gerai žaidžia Rokas. Jis tobulėja, ir juo labai tikime.
Bet neskubėkime. Palaukime sezono pabaigos.
– Žaidėjų registracija Eurolygoje galima iki vasario 26 dienos. „Žalgiriui“ šis terminas dar aktualus, ar ketinate baigti sezoną šia sudėtimi?
– Norime baigti sezoną su šia sudėtimi.
– Tai dėl koronaviruso ir sustabdyto Kinijos čempionato tos šalies žaidėjų rinka „Žalgiriui“ nebuvo aktuali?
– Nebuvo.
– Į Lietuvą grįžęs Donatas Motiejūnas nesiprašė pasitreniruoti su „Žalgiriu“ iki sezono pabaigos?
– Ne. Su komanda negalima, bet jeigu jis ateitų vienas, „Žalgirio“ arenos durys jam visada atviros. Visada taip buvo ir bus. Jis savas žmogus.
Bet su komanda galimybių nėra – rungtynių daug, treniruočių nedaug, tad turbūt ir jis pats tą puikiai supranta.
– O jeigu Donatas Motiejūnas pasiprašytų palaikyti savo formą iki sezono pabaigos oficialiose rungtynėse? Kokios galimybės pamatyti jį su „Žalgirio“ marškinėliais?
– Nemanau. Yra kontraktai... Nežinau jo detalių, bet dar nekalbėjome, nes ne visada tikiu tuo, ką rašo.
Bendraujame su Gintaru Krapiku ir žinome, kad Kinijoje dar daug nežinomybės. Laukiame oficialių žinių, nes vieni žaidėjai išvažiavę, kiti likę Kinijoje ir neaiškumo daug.
Bet dėl Donato negalvoju – tokių minčių nėra.
– KC Riversas neseniai duotame interviu „EuroHoops“ minėjo, kaip jam čia viskas patinka ir kad jis mielai norėtų likti „Žalgiryje“. Ar vadovai sureaguoja į tokius signalus?
– Žinoma, pastebime. Ir mums labai smagu.
KC puikiai įsiliejo, o jo žodžiai yra įvertinimas mums. Mes irgi į jį žiūrime labai teigiamai. Esame patenkinti, kaip jis įsiliejo į komandą ir kaip dabar žaidžia.
Yra abipusė pagarba ir tikėjimas, kuris buvo visą sezoną.
– KC Riversas atvyko į „Žalgirį“ tada, kai dėl traumos iš rikiuotės krito Marius Grigonis. Ar amerikiečio vieta kito sezono „Žalgiryje“ susijusi su M.Grigonio buvimu komandoje – įmanoma amerikietį išvysti Kaune ir šalia M.Grigonio?
– KC atvyko iki sezono pabaigos, o Marius yra ilgalaikis projektas. Bet nesakyčiau, kad jie vienas kitą keis ar nekeis.
Tiesiog toje situacijoje mums trūko įžaidėjo, bet matėme, kad nieko nepataikome. Dėl to pirkome metiką. Juolab nežinojome, kiek rimta buvo Grigonio trauma.
Bet kai paaiškėjo, kad ji rimta, KC užėmė Mariaus vietą. Tačiau kai darėme sprendimą, tikrai negalvojome, kad jis ateitų vietoj Mariaus. Mums tiesiog reikėjo tokio pataikančio žaidėjo, nes puikiai pamenate, kokie buvo procentai.
– Paprastai tokiu metu solidesni Europos klubai jau sudarinėja susitarimus su būsimais žaidėjais arba bando išlaikyti esamus. Bet atsižvelgiant į tai, kad „Žalgiris“ turi kontraktus arba opcijas kitiems metams su branduolio žaidėjais, tokiais kaip Lekavičius, Walkupas, Grigonis, Hayesas, LeDay, Landale'as, Jankūnas ir kt., ar galima teigti, kad galbūt klubo laukia ramesnė vasara žaidėjų rinkoje?
– Turime skautą, kuris dirba ir visada stebi žaidėjus. Aš taip pat kontaktuoju su agentais ir renku informaciją, kam kontraktai baigiasi ir kokios tų krepšininkų sumos.
Mes visada žinome rinkos sąlygas, nes pas mus daug kas turi galimus išėjimus ir niekada neaišku, kada kas gali išeiti. Tad tos opcijos tikrai surašytos ir nėra taip, kad laukiame, o ieškosime po to.
Visgi nepasakyčiau, kad vasara gali būti ramesnė. Dar koks mėnuo du ir matysime, kaip dėliojasi kitos komandos ir kas iš mūsų kontraktuotų žaidėjų teoriškai gali išeiti.
Bet jau dabar visi klausia ir mes jiems sakome lygiai tą patį: yra daug opcijų ir žiūrime, kas galėtų ateiti. Nėra taip, kad mes sėdime ramiau.
Kai tikrai žinai, kad nebus Brandono Davieso ir Aarono White'o, agentams pasakai, kad tiksliai reikia tų pozicijų žaidėjų. O dabar vis tiek prašome jų siųsti sąrašus su geriausiais turimais laisvais žaidėjais, tik daugiau atsirinkinėjame jau mes patys.
– Kaip aikštėje sekasi „Žalgiriui“, mes matome turnyro lentelėje. O kaip „Žalgiriui“ šį sezoną sekasi augti organizaciniame lygyje?
– Galėčiau pasikartoti. Kaip visada (šypsosi) – su rėmėjais visada gali būti dar geriau, o su soldoutais ir sirgalių palaikymu yra kažkokia fantastika.
Kai iš anksto parduota tiek daug bilietų... Kai tos skanduotės prilimpa... Kai žmonės šokinėja susikabinę... Kažkoks neapsakomas jausmas arenoje prieš kiekvienas rungtynes. Tikrai tą jaučiame, be galo vertiname ir džiaugiamės.
O visa kita... Yra naujų projektų, tiek galvojant apie finansus, tiek dėl technologijų, tiek futbolas...
Viskas tikrai pakankamai stipriai užsukta ir vyksta daug dalykų.
– Pastaruoju metu vis daugiau domitės futbolu, „Žalgirio“ futbolo komanda, stadionais?
– Naujas FK „Žalgirio“ treneris irgi jaunas (31-erių Rokas Garastas – aut. past.). Man tai gal šiek tiek koreliuoja su Šaro atėjimu. Mūsų futbolo treneris nėra buvęs žaidėjas, bet ateina kaip naujas žmogus, kuris žino daug teorijos, žino daug naujovių ir jas bando įdiegti. Dėl to labai įdomu. Ir yra Europa, kur žinai, kad gali augti ir eiti į priekį.
Tikrai daugiau domimės ir daugiau žiūrime. Kai lankėmės Lione (prieš rungtynes su ASVEL), lankėme futbolo klubą ir matėme, kaip jie dirba ir ką jie gali.
Galbūt dabar galiu sužinoti daugiau naujo nei krepšinyje, ir tai yra įdomu.
– Kitą savaitę Eurolygoje bus pertrauka. Kas Eurolygos pertrauka yra Pauliui Motiejūnui: atokvėpis, galimybė įsivertinti procesą ar metas apmąstymams?
– Visos mintys į Karaliaus Mindaugo taurę. Kaip Šaras visada sako, tai yra svarbus trofėjus.
O laiko nėra. Klaipėdoje būsime 3–4 dienas – koks dar atsipūtimas? (šypsosi)
Gyvenu komandos ritmu.
