| Eurolygos ketvirtfinalis | „Fenerbahče“ – „Žalgiris“ | Serija 1-0 | 20:45 | Stambulas |
Prie Madrido „WiZink“ arenos rūbinės Paulius Motiejūnas nuotaikingai susiginčijo su Tomu Masiuliu dėl Eurolygos turnyro lentelės. Kauno „Žalgiris“ nukovė Madrido „Real“, bet žalgiriečiai dar nebuvo tikri, ar pateko į ketvirtfinalį.
Nors visi scenarijai ir matematinės kombinacijos rodė, kad „Žalgiris“ paskutinę akimirką įsmuko į benuvažiuojantį atkrintamųjų traukinį, P.Motiejūnas nusiramino tik tada, kai prie „Žalgirio“ pavadinimo turnyro lentelėje atsirado žvaigždutė, simbolizuojanti patekimą į kitą etapą.
„Žalgirio“ vadovas buvo šalia komandos ir jai labai džiaugsmingais, ir skausmingais momentais.
Su „Žalgiriu“ į didžiąją dalį rungtynių sezono metu keliaujantis klubo direktorius nervinguose mūšiuose sėdi atsarginių suolo gale ir tampa vienu iš žalgiriečių.
Iš P.Motiejūno priekaištų žalgiriečiams niekada negirdėsi. Priešingai – jei komandai nesiseka, jis energingai kyla iš vietos ir ragina žaidėjus nesustoti net tada, kai komandą nuo ketvirtfinalio skiria dviženklis skirtumas Pirėjuje ir stebuklas.
Net kai Eurolygos treneriai juokėsi iš žalgiriečių šansų prasmukti į ketvirtfinalį, „Žalgirio“ vadovas stengėsi nedaryti dramų.
Kaip ir po 33 taškų smūgio Stambule Eurolygos ketvirtfinalio starte.
„Emocijų daug, nes visi norime laimėti ir siekiame to paties tikslo. Sunku, nes emocijos būna labai prastos. Bet nėra dramos, – 24sek Stambule tikino P.Motiejūnas. – Kalbi, žiūri ir stengiesi nenueiti ir nekalbėti apie jausmus, o kalbėti apie veiksmus: kas buvo, kodėl įvyko. Bandome suprasti, ką galime pakeisti, kad judėtume į priekį.
Žaidėjai į „Žalgirį“ atvažiuoja žaisti ne dėl pinigų, o parodyti rezultatą. Matosi, kad jie stengiasi. Jeigu jie stengiasi ir atiduoda visą save, negalvoji apie jokias priemones.
Aišku, būna vaizdo įrašų peržiūros, griežtesnės trenerio bausmės kontrolei palaikyti. Bet čia yra komanda.
Svarbiausia, kad niekada nebuvo taip, jog nenorėtum būti su tais žmonėmis. Net jei pralaimi, susitinki su jais, noriai bendrauji ir sieki užsibrėžto tikslo.“
P.Motiejūnas išvykos rungtynėse paskui komandą seka ir į treniruotes, ir į rungtynes. Strateginius „Žalgirio“ klausimus jis tvarko nuotoliniu būdu, o jo užnugaryje yra tvirtas administracijos kolektyvas.
Tačiau P.Motiejūno kabinete „Žalgirio“ arenoje laukia daug popierių. Sezonui pasiekus finišo tiesiąją, reikia susidėlioti paskutinius atsakymus į svarbiausius vasaros klausimus.
Šarūno Jasikevičiaus išlaikymas, neišvengiamos permainos komandos sudėtyje ir „Žalgirio“ fenomeno vystymas – tai tik keli iš daugelio uždavinių, numatytų P.Motiejūno dienotvarkėje.
Apie tai – 24sek interviu su „Žalgirio“ vadovu iš Stambulo.
– Pauliau, ko išmokote kaip vadovas per tą kritinį momentą, kai „Žalgiris“ buvo tryliktoje turnyro lentelės vietoje?
– Labai gaila, bet praeityje jau turėjau daugiau tokių serijų, kur, atrodo, turi žaisti geriau, bet išeina blogiau (šypsosi). Jau tada užaugo ta skūra.
Yra dalykų, kuriuos gali kontroliuoti, ir yra tokių, kurių negali. Stengiesi atsiriboti nuo tų nekontroliuojamų ir bandyti ką nors pakeisti.
Tas sezonas nebuvo kitoks. Administracijoje yra ilgalaikė klubo strategija ir stengėmės nenukrypti nuo bėgių. Nepradėti gesinti gaisrų, kurie suvalgytų daug energijos ir nieko nepakeistų.
Tad šis sezonas nebuvo išskirtinis, nes jau yra tekę tokių patirti. Tik kad daugiau būdavo su negera pabaiga (šypsosi.).
– Nepriklausomai nuo serijos baigties, kaip „Žalgiris“ vertins sezoną?
– Palaukime serijos baigties, nes vis tiek daug kas priklauso (šypsosi).
– Nepaisant rezultatų, „Žalgirio“ sirgaliai sukūrė fenomeną ir užpildė visą areną net 10 reguliariojo sezono rungtynių iš 15. Kaip parduoti visus bilietus į rungtynes su „Budučnost“?
– Čia nėra vieno dalyko. Neateisi ir nepadarysi taip sold-out'o.
Čia kaip juokauju: kai komandos pakeičia trenerius, statistiškai laimi kitas rungtynes. Bet nepakeisi 15 trenerių, kad laimėtum 15 rungtynių. Taip ir nepadarysi sold-out'o.
Reikia įdėti įdirbį, turėti sirgalių bazę, su ja dirbti. Manau, mes tą ilgą laiką ir darėme. Aišku, prisideda Šaras, pergalės, atmosfera ir komandos kovingumas. Viskas eina koja kojon. Svarbu netrukdyti ir tą išnaudoti.
Nežinau, nedarėme nieko ypatingo parduodant bilietus į rungtynes, pavyzdžiui, su „Daruššafaka“. Bet visą sezoną jautėsi nežmoniškas sirgalių palaikymas. Turbūt dėl gero praėjusio sezono, dėl labai geros atmosferos pačioje arenoje. Galbūt dėl to ir pavyko parduoti.
Žmonės pradėjo važiuoti ne žiūrėti varžovo, o palaikyti komandos ir mėgautis atmosfera arenoje.
Pagrindinius žaidėjus tikrai prarasime – faktas. Pavyzdžiui, pagal tai, ką gali uždirbti, Brandonas antrą sezoną žaidžia už keliskart mažiau. Normalu, kad jis šaus į viršų ir eis ten, kur bus didesni pinigai.
– Kai „Žalgirio“ arena dar buvo tik statoma ir kai sirgaliai ne visada užpildydavo Halę, būdavo nuogąstaujama, kad žalgiriečiai žais pustuštėje didžiulėje arenoje. Kaip pavyko užsiauginti „Žalgirio“ žiūrovą ir išparduoti 10 iš 15 reguliariojo sezono rungtynių? Kokie kiti žingsniai?
– 2–3 pirmuosius metus buvo labai lengva, nes žmonės važiuodavo į areną, nes ji buvo nauja ir visi norėjo pasižiūrėti, kas joje vyksta. Bet po to reikėjo didelio darbo.
Bet kada galima kelti bilietų kainas. Pagal lankomumą esame pirmi, bet pagal pajamas iš bilietų nesame pirmi. Toli gražu. Tai vienas dalykas, ką gali daryti. Bet kitas dalykas, atsirado naujų erdvių kaip „Ramirent“ klubas, parketinės vietos, tas pats verslo klubas, sėkmingiau išparduodamos ložės. Prisigalvojame visokių akcijų.
Bet yra du punktai, kuriuos reikia įgyvendinti: viena, daugiau pajamų iš bilietų, antra – dar geresnė emocija fanams, kad nesustotume, neužmigtume ir nebūtų monotonijos. Visada turi keistis ir pasiūlyti kažką naujo: įspūdingesnio, gražesnio ir geresnio. O tai nėra lengva.
– Kiek „Žalgiriui“ pinigų atneša išparduotų bilietų rungtynės?
– Tai priklauso – vienas lengviau parduoti, kitas sunkiau. Bet tai svyruoja nuo 100 iki 150 tūkst. eurų.
Dažnai priklauso nuo varžovo. Geresnė komanda – ne „Daruššafaka“, o CSKA, „Olympiakos“ – didesni vardai, gali daugiau parduoti. Bet labai svarbu ketvirtadienis-penktadienis.
Tad jei rungtynės vyksta penktadienį, lengviau parduoti bilietus, nes žmonės atvažiuoja į rungtynes autobusais, autobusiukais. Tada viskas paprasčiau, nes kitą dieną nereikia į darbą.
Kadangi esame Lietuvos komanda, atvažiuoja daug vietinių. Bet dabar kiti sako, kad esame Baltijos komanda, nes atvažiuoja estai ir latviai.
Sunku persilaužti keisti komandos strategiją, kad turėtume vieną lyderį, kuris temptų komandą, o kiti būtų padėjėjai. Manau, mes to nekeisime.
– „Žalgirio“ arenos rungtynių lankomumas – vid. 14 tūkst. 737 sirgaliai. Tai netoli „Brooklyn Nets“ komandos skaičių NBA. Ar Europos klubai domisi ir klausinėja, kaip pavyksta gerinti lankomumo rekordus Eurolygoje?
– Kai žaidėme su „Bayern“, suskaičiavau, kad buvo atvažiavę 7 skirtingų šalių atstovai.
Stengiamės parodyti, ką darome. Tai nėra bilietų pardavimo strategija, bet žmonės nori pasižiūrėti, kaip čia viskas vyksta: minutės pertraukėlės, pristatymas, šokėjos, visas gyvenimas koridoriuje. Nuo pat atėjimo į salą, iki išėjimo iš rungtynių.
Tos rungtynės buvo įtemptos, bet buvo ir suomiai, ir norvegai, ir turkai, prancūzai, vokiečiai, estai, latviai.
Tokie žmonės dažnai atvažiuoja ir rodome jiems visus etapus. O tada priklauso nuo jų noro ir galimybių kažką pasiimti. Mes laikome atviras duris ir noriai dalijamės informacija, kad tas krepšinis būtų įdomesnis ir patrauklesnis visoje Europoje.
– Iš pradžių reguliariai užpildoma „Žalgirio“ arena atrodė kaip utopija, bet tikslą įgyvendinote. Kaip utopija atrodė ir didesnis nei 10 mln. eurų biudžetas – surinkote 10,7 mln. Ar įmanoma pramušti 11 mln. eurų ribas?
– Aš mėgstu planuoti kukliau. Turime skaudžios patirties, kad kai per daug susiplanuoji, reikia ilgai laižytis žaizdas. Tad geriau planuoti mažiau.
Šiemet gal net viršysime, ką esame kalbėję. Bet reikia palaukti tų skaičių ir matysime.
Dėti lubas visada rizikinga, nes eini peilio ašmenimis. Geriau ramiai. Turėsi perviršį – kitiems metams skirsi. Bet jau geriau turėti perviršį, nei vėluoti žaidėjams sumokėti kelias algas, sėdėti ir drebėti, rinkti pinigus iš kito sezono. Ta būsena labai nepatiko.
Dabar daug maloniau dirbti, kai žinai, kad gali žiūrėti į ateitį, skirti jaunimui, siųsti pasistažuoti jaunimo sistemos trenerius. Yra ką patobulinti mūsų treniruočių bazėje, arenoje. Tad geriau gyventi ne išgyvenimo sąlygomis, o vis tobulinti, kad galėtume eiti į priekį.
– „Žalgiryje“ baigiasi nemažai žaidėjų kontraktų. Ar matote daug permainų vasarą?
– Kiekvienais metais yra tas pats. Atrodo, kad visi išsiskirstys ir viskas bus iš naujo. Bet dažnai pasikeičia iki pusės, ateina iki trijų ir vėl važiuojame.
Šiuo atveju situacija panaši. Tikiuosi, kad ji nebus skirtinga nei kiekvienais metais.
Pagrindinius žaidėjus tikrai prarasime – faktas. Pavyzdžiui, pagal tai, ką gali uždirbti, Brandonas antrą sezoną žaidžia už keliskart mažiau. Normalu, kad jis šaus į viršų ir eis ten, kur bus didesni pinigai.
Brandoną miniu tik kaip pavyzdį. Yra ir nemažai kitų žaidėjų, su kuriais taip gali būti.
Bet dėl to ir smagu „Žalgiryje“, kad 90 proc. kontraktų vėliau būna geresni, nei atėjus pas mus. Žaidėjai paauga ir išeina ten, kur jiems moka daugiau – tai tampa tramplinu jų karjerai.
– Ar kritiniu „Žalgirio“ metu, konkurentai neatakavo ir nebandė perpirkti Brandono Davieso, kitų gerai atrodžiusių žaidėjų?
– Gal nebuvo taip dėl gana griežtų Eurolygos taisyklių, kurios riboja perėjimus.
Kita vertus, mes ne kartą sakėme, kad nenorime viduryje sezono ardyti ir keisti komandos. Gal buvo vienas kitas pakibinimas, bet net ir su agentais esame kalbėję, kad jeigu nori įvertinti žaidėjo progresą, reikia išbūti klube visą sezoną.
– Kalbėjome apie „Žalgirio“ finansines lubas. O kokios „Žalgiryje“ yra žaidėjų kontrakto lubos?
– Ta konkurencija vis didėja, bet nesikeičia mūsų logika. Nenorime turėti kažkokio vieno superbrangaus ir padaryti žirkles perpus mažesnes su kitais.
Iš patirties galiu pasakyti, kad nelabai gerai, kai turi kažką labai gerai apmokamo. Tada prarandi savo veidą. Dabar komanda formuojama taip, kad visi gali išeiti, kovoti, įrodinėti ir konkuruoti.
Sunku persilaužti keisti komandos strategiją, kad turėtume vieną lyderį, kuris temptų komandą, o kiti būtų padėjėjai. Manau, mes to nekeisime. Kai tai yra sėkminga ir pasiteisina, nematome, kodėl reikia keisti.
– Ar „Žalgirio“ sudėtis kitam sezonui vėl komplektuojama pagal Šarūną Jasikevičių?
– Taip, taip yra visą laiką.
– Šaro likimas „Žalgiryje“ vėl bus mįslė. Kaip jo situaciją keičia stebuklingas „Žalgirio“ patekimas į atkrintamąsias? Ar būtų buvę paprasčiau išsaugoti jį tuo atveju, jeigu „Žalgiris“ būtų nepatekęs į atkrintamąsias varžybas, ar taip bus dabar, kai Šaras dar kartą įrodė, kad „Žalgiris“ yra konkurencingas Eurolygoje ir su juo galima kautis dėl aukščiausių vietų?
– Aš mąstau kitaip.
Kai diskutuojame, žiūrime, ar mūsų sprendimai vasarą pasiteisino. Kalbu su pačiu Šaru. Nėra dvejonių, kad mes norime, jog jis būtų.
Kadangi patekome, kad ir pro rakto skylutę, reiškia, komplektacija buvo nebloga. Toliau žiūrime kryptingai, teisingai ir kartu matome tą patį braižą. Bendradarbiavimas vyksta.
Aš traktuoju tai tik kaip pliusą, kad išlaikytume šitai. Kad klimatas, net ir sunkiomis sąlygomis, liko geras, pozityvus ir palaikantis. Neišsibarstėme ir nesubyrėjome. Manau, tai yra stiprumo ženklas ir reikia tai tęsti.
O kaip bus, taip bus. Priklauso nuo Šaro ir kokias sąlygas gali pasiūlyti kiti. Bet smagu, kad net ir po gero sezono, turime kryptį, kuria sėkmingai einame.
– Eurolygoje mes galime dėliotis, kur kitą sezoną galimai atsilaisvins darbo vietos, kai NBA rinka labai nenuspėjama. Didžiausia grėsmė dėl Šaro dabar ateina iš Europos ar iš NBA?
– Tai va būtent – Europoje viskas aišku, o NBA yra kosmosas. Ne dėl to, kad neturėtume informacijos, bet ten sistema visai kitokia. Daug kas priklauso nuo NBA savininkų ir ten yra daug neprognozuojamų sprendimų.
Pernai gal asistentas, šiemet gal atsiras, kas pasiūlys vyr. trenerio poziciją. Tikrai nenustebintų, nes tai neprognozuojama.
– Kaip Šaro požiūris keičiasi NBA klausimu?
– Reikia jo klausti. Bet NBA yra aukščiausias lygis. Natūralu, kad bet kuriam žaidėjui ar treneriui tai yra patrauklu ir įdomu. Įsivaizduoju, kad visada nori būti aukštumoje, o NBA vis tiek yra aukščiau nei Eurolyga.
– Kalbamės Stambule, serijos su „Fenerbahče“ metu. Tarpusavyje artimai bendrauja Šaras su Željko, jūs gerai sutariate su „Fenerbahče“ vadovu Maurizio Gherardini, gerus santykius palaiko ir sirgaliai, užmezgę draugystę su turkais finalo ketverte Belgrade. Ar turkai jums neprimena vyresniojo „Žalgirio“ brolio?
– Tai tikrai tas klubas, su kuriuo puikiai sutariame.
Pralaimėjęs eini paspausti ranką ir supranti, kad jie kažką padarė gudriau ir geriau. Taip ir mokaisi iš jų.
– Kokią savybę norėtumėte perimti iš istorinės figūros Europos krepšinyje M.Gherardini?
– Žinias (šypsosi.). Jis turi be galo daug patirties NBA. Jo ryšys su NBA išlikęs, o patirtis – neaprėpiama.
Tas jo krepšinio žinojimas. Aš jau kalbu, kad kažką matęs, o kiek jis matęs... Tik mokytis ir mokytis.
– „Žalgiris“ sezono pradžioje daug diskutavo su LKF atstovais dėl žalgiriečių rinktinėje per pasaulio čempionato langus. Sezono metu viešai buvo diskutuojami klausimai dėl LKL tvarkaraščio ir per didelio krūvio. Kokie dabar didžiausi „Žalgirio“ ateities rūpesčiai ir kaip jie išdėstyti prioritetų tvarka?
– Esminis klausimas – LKL. Čia faktas. Daug rungtynių ir kaip susidėliosime, kad jų būtų mažiau ir žaidėjai nerizikuotų gauti traumų. Tai bus svarbiausias vasaros uždavinys – susitarti su LKL, kad būtų mažiau rungtynių.
Kalbos vyksta, bet tie projektai galbūt nelabai realūs. Tačiau tikimės, jog susidėlios viskas taip, kad būtų kiek įmanoma lengviau.
Šiuo metu esame labai dėkingi LKL prezidentui Remigijui Milašiui ir ypač „Neptūnui“, kad jie sutiko nukelti rungtynes ir mums padėti geriau pasiruošti Eurolygos atkrintamosioms. Bet vasarą reikės pasižiūrėti, kaip gauti visiems pakankamą kiekį rungtynių.
Kalbant apie rinktinę, esi katile su visomis Europos šalimis. Manau, Europos valstybės yra labiausiai dėl langų nuskriaustos šalys. Čia vienas lauke nieko nepadarysi – yra visi ir pagal tai reikia dėliotis.
