Emocijų pūlinys sprogo po paskutinės nesportinės pražangos prieš Willą Clyburną, kai paskutinėmis sekundėmis šis verdiktas leido įtvirtinti CSKA pergalę.
„Žalgirio“ versija aiški – jie tikėjosi, kad Aarono White'o stumtelėjimas į nugarą bus traktuojamas kaip greita paprasta pražanga. Bet švilpukas tylėjo.
Kita vertus, tai ne pirmas kartas krepšinyje, kai arbitrai nefiksuoja pražangos. Kaip sakė Brandonas Daviesas, tokiomis akimirkomis tinkamai prasižengti iš tikrųjų sunku.
Nesportine pražanga baigėsi Edgaro Ulanovo ir Derricko Waltono varžovo gaudymai rankomis iš už nugaros. Ir tokių situacijų traktavimas, kaip konsultuoja profesionalai krepšinio teisėjai, yra labai aiškus: arba nesportinė pražanga, arba jokios pražangos – be jokio tarpinio varianto.
Nesportinė pražanga Derrickui Waltonui – diskusijų klausimas. Bet sunku nurašyti rungtynių baigtį būtent šiam arbitro sprendimui.
„Skaudu, aišku. Galėtų leisti sužaisti normaliai, bet dabar tokios taisyklės“, – atsiduso Marius Grigonis.
Jeigu ir kontaktas buvo neleistinas, pastaraisiais metais ar pirmajame kėlinyje, ar paskutinėmis ketvirtojo kėlinio sekundėmis, tokie epizodai traktuojami vienodai griežtai – nesportinė pražanga ir tiek žinių. Ar tai teisinga, ar ne – skonio reikalas. Bet tokios taisyklės ir prie jų reikia prisitaikyti.
Tik reikia pabrėžti, kad tas švilpukas nebuvo du lemiami taškai į „Žalgirio“ krepšį. CSKA pirmavo 80:79, W.Clyburnas jau buvo ištrūkęs iš žalgiriečių spaudimo ir, įsivaizduokite, jeigu švilpukas net ir būtų tylėjęs, labai realu, kad W.Clyburnas būtų tiesiog išlaikęs kamuolį iki finalinės sirenos – pats arba perdavęs komandos draugams.
Ir net jeigu tai buvo teisėjų planas galutinai sužlugdyti „Žalgirį“, tas planas buvo gana nelogiškas.
Juk „Žalgiris“ į CSKA krepšį paleido net 43 baudų metimus. Tai antras didžiausias rezultatas šio sezono Eurolygoje. Beje, didžiausias rezultatas – 44 per vienerias Eurolygos rungtynes mesti baudų metimai irgi priklauso „Žalgiriui“ (mače su „Chimki“).
Už CSKA žalgiriečiai išmetė 18 baudos metimų daugiau. Taip, tai yra „Žalgirio“ žaidimo stilius – agresyviai po krepšiu varžovus puolantys žaliai balti yra daugiausiai prie baudų metimo linijos stojanti komanda visoje Eurolygoje. Bet ir šie skaičiai buvo išskirtiniai visos Eurolygos kontekste.
Pavyzdžiui, dar jokia komanda šį sezoną Eurolygoje nebuvo surinkusi net 38 taškų nuo baudų metimo linijos. Tai penktadienį sudarė net 48 proc. visų „Žalgirio“ taškų. Net per visą Eurolygos istoriją šis skaičius patenka į visų laikų didžiausių rezultatų dešimtuką.
Teisėjai labai jautriai traktavo fizišką krepšinį ir reagavo net ir į menkiausius kontaktus. Ne vieną tokį padarė CSKA ir už tai, kad ir lemiamomis minutėmis, buvo baudžiami pražangomis. Pavyzdžiui, per paskutinę 5 minučių atkarpą CSKA dukart buvo baudžiami pražangomis bonuso situacijose, kai tiesioginio pavojaus krepšiui visiškai nekėlęs Edgaras Ulanovas buvo pasiųstas prie linijos keturiems baudų metimams.
Ketvirtajame kėlinyje abi komandos metė net po 15 baudų metimų. Tai buvo kančia krepšinio žiūrovo akims, bet, ko gero, ne tendencingas teisėjavimas.
Jeigu teisėjai norėjo sudirbti „Žalgirį“, tą būtų darę ne per 5 paskutines mačo sekundes, o likusią 39 min. 45 sek. atkarpą, ar ne?
Mes patys turėjome galimybę nulemti rungtynes be jokių švilpukų. Kai žaidi tinkamai, nesvarbu, kokie tie švilpukai, vis tiek laimėsi rungtynes.
Per daug fokuso teisėjams. Žalgiriečių pralaimėjimo priežastys slypėjo kitur.
„Žalgiris“ pradėjo rungtynes lyg surengęs pošventinį išpardavimą. 19 taškų po „Žalgirio“ klaidų ir 15 taškų antraisiais šansais buvo svarbiausi šių rungtynių skaičiai.
Ypač iki pertraukos, „Žalgiris“ buvo labai nedrausmingas ir pažeidė visus „ko negalima daryti žaidžiant su CSKA“ punktus. Pirmiausia, žalgiriečiai neapgynė baudos aikštelės ir leido svečiams lipti jiems per galvas graibstant kamuolius puolime.
„CSKA yra gera komanda ir reikia įvertinti jų nuopelnus. Bet svarbiausia, kad mes nežaidėme gerai. Tame tarpe ir aš. Padariau labai daug klaidų. Aš prisidėjau prie daug lengvų varžovų taškų. Yra daug dalykų, kuriuos turime išsikuopti“, – nuleidęs galvą „Žalgirio“ rūbinėje atsakomybę prisiėmė Brandonas Daviesas.
Žalgiriečiai siuntė kamuolius tiesiai varžovams į rankas, o galiausiai prisikasę prie CSKA krepšio, keliskart neišnaudojo gerų progų puolime.
Šaras vėl ilgai nerado patikimo žaidimo dirigento. Pavyzdžiui, įleidęs Derricką Waltoną į aikštę pirmojo kėlinio viduryje, sodino jį atgal ant suolo jau vos po pustrečios minutės. Š.Jasikevičiaus reakcija buvo iškalbinga – jis tik nusivylusiu žvilgsniu užmetė akį į legionierių, ironiškai šyptelėjo ir neturėjo, ką pridurti.
„Žalgirio“ treneris vėl ne iš gero gyvenimo nuo suolo anksti kėlė Roką Jokubaitį, bet Eurolygos grandai 18-mečiui išrašė keletą vertingų pamokų.
Kai po poros klaidų pasodino jaunuolį ant suolo, Š.Jasikevičius ilgai ir emocingai jam pamokslavo. Bet, kai tik Š.Jasikevičius nusisuko nuo aprėkto įžaidėjo, iš stratego žvilgsnio atrodė, kad nemalonu buvo jam pačiam. Juk ne R.Jokubaitis turėjo diriguoti „Žalgirio“ žaidimui prieš CSKA, o kiti du savo darbo neatlikę žaidimo dirigentai.
O šių diriguojamas „Žalgiris“ per du kėlinius atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir suklydo net 11 kartų. Nenuvertinkite CSKA – tai labai fiziškai stipri, atletiška, mobili komanda, kurios rankų ilgis ir greitis dažnai veda priešininkus į aklavietę. Mykolo Stumbro statistikos bazė rodo, kad pagal gynybos reitingą, CSKA yra mažiausiai taškų per 100 atakų vidurkį praleidžianti Eurolygos komanda.
Blogiausia, kad „Žalgiris“ pralaimėjo visus ne tik 50/50, bet, kartais, net ir 70/30 kamuolius, kai svečiai išplėšdavo juos iš rankų, rodos, jau žalgiriečių laimėtose mikrodvikovose.
„Neturiu žalio supratimo“, – piktai „Žalgirio TV“ atkirto Aaronas White'as, paklaustas, kodėl žaliai balti iki pertraukos buvo tokie neenergingi.
„Kamuolys ne visada atšoka taip, kaip norėtum. Bet visada gali atiduoti papildomas jėgas ir kontroliuoti savo energijos lygį. Kai tik pradėjome žaisti tinkamai, išpildyti detales, atsitverti varžovus ir žaisti fiziškai, situacija keitėsi“, – pastebėjo D.Waltonas.
Ko gero, 10 taškų skirtumas po dviejų kėlinių dar buvo ganėtinai simbolinė bausmė, įvertinant visas galimas lėto mačo starto pasekmes. CSKA prametė nemažai laisvų metimų ir galėjo susikrauti dar didesnį pranašumą.
Kai kurie po ilgosios pertraukos į savo vietas grįžę sirgaliai su savimi iš rūbinės pasiėmė paltus, planuodami ankstyvą pasitraukimą iš tribūnų ir jau sunkiai tikėdami sugrįšiančia intriga.
Bet „Žalgiris“ sugrįžo.
Drausmingiau veikė gynyba keičiantis dengiamaisiais. Arba dengiamaisiais keisdavo visi penki žalgiriečiai, arba, kai Paulius Jankūnas centruodavo, tik 1-4 pozicijos žaidėjai.
Atrodo, tai gerokai išmušė CSKA iš ritmo – per trečiąjį kėlinį varžovai sukrapštė vos 11 taškų, nors puolime atkovojo net 6 kamuolius. CSKA sunkiai tvarkėsi su „Žalgiriu“ atakuodami vienas prieš vieną, klimpdavo bandydami įmesti kamuolį po krepšiu, o kai tai pavykdavo, arba gerai suveikdavo žalgiriečių pagalba, arba CSKA pramesdavo iš neblogų padėčių.
Pasikeitė ir fiziškumo lygis. „Žalgiris“ per likusią 15 minučių rungtynių atkarpą atidavė CSKA tik du puolime atšokusius kamuolius, kai iki tol per 25 – net 13.
Pagaliau atsirišo rankos snaiperiams. Porąkart CSKA gynyba užmigo paleisdama Artūrą Milaknį bei Marių Grigonį ir svarstyklės staiga persisvėrė į „Žalgirio“ pusę.
Bet kai rungtynių pabaigoje atrodė, jog „Žalgiris“ jau turi CSKA savo kišenėje, individualus meistriškumas ir Danielio Hacketto siurprizas rizikavusiai „Žalgirio“ gynybai padarė savo.
„Kai tik pradėjome keistis dengiamaisiais ir žaisti agresyviau, atrodėme solidžiau ir tai leido mums susikrauti persvarą, – analizavo B.Daviesas. – Bet tokios mažos klaidelės, kurias darėme nuo pradžių, vėliau rungtynių pabaigoje gali atsiliepti labai brangiai.“
„Buvo gerų dalykų, bet šiaip, daug tų taškų, kuriuos jie surinko, buvo lengvi taškai. Ir ilgainiui tai atsiliepia“, – tautiečiui pritarė ir D.Waltonas.
Dar vienerios rungtynėse su CSKA ir dar sykį užsikalbame ne apie pagrindinius rungtynių fragmentus, o išorines jėgas, kurios veikia galutinį rezultatą. Maskvoje tai buvo laikrodininkas, Kaune – trijų arbitrų brigada.
Žmonės, ypač fanai, kurių rungtynių vertinimas dažnai būna paremtas emocijomis, visuomet linkę ieškoti tokių mitinių priešų ir jų klaidomis pateisinti skaudžius pralaimėjimus. Tai dažnai būna lengviausias būdas suvirškinti nesėkmę.
Bet problemų reikia ieškoti savyje. Svarbiausia, kad tą supranta „Žalgirio“ žaidėjai.
„Geriau nereikia kalbėti apie teisėjus. Jie irgi žmonės. Mes patys turėjome galimybę nulemti rungtynes be jokių švilpukų. Kai žaidi tinkamai, nesvarbu, kokie tie švilpukai, vis tiek laimėsi rungtynes.
Negalime visko suversti ant teisėjų. Turime akcentuoti dalykus, kuriuos dabar turime taisyti“, – pabrėžė B.Daviesas.
Nė vienas žalgirietis po pralaimėjimo rūbinėje neuždėjo akcento ant arbitrų darbo. „Žalgiris“ identifikuos savo problemas ir jas spręs. Nors mintis paaukoti Rimanto Kaukėno paramos fondui – išties kilni ir puiki (o tą galite padaryti čia).
Š.Jasikevičius: „Nenoriu gauti baudos (už teisėjų kritiką). Geriau jau Rimo Kaukėno paramos fondui skirti pinigus. Žinau, kad jis jais pasirūpins iš širdies.“
Svarbiausia, kad net ir taip klaikiai su Eurolygos favoritais startuojantis „Žalgiris“ vėliau sukuria sau visus šansus laimėti rungtynes.
Net kai nerungtyniauja pastaruoju metu patikimiausiai atrodęs įžaidėjas Leo Westermannas ar prieš CSKA geriausią karjeros mačą pirmajame rate žaidęs Antanas Kavaliauskas. Paulius Jankūnas grįžo ant parketo, bet dar buvo aprūdijęs ir per 13 minučių stebuklo nesukūrė.
Ieškant pozityvo, tai kalba apie didžiulį komandos potencialą. Bet artėja mėnesiai, kai potencialą reikia rodyti, o ne apie jį kalbėti.
