Mažeikiuose gimęs Rokas augo krepšininkų Jokubaičių šeimoje. Jis pavyzdį ėmė iš Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniavusio tėčio Aivaro ir mamos Rasos, kuri savo laiku varžėsi pirmoje šalies lygoje.
„Žalgirio“ talentui vaikystėje labai patiko Graikijos ir Atėnų „Panathinaikos“ krepšinio legenda Dimitris Diamantidis. Kairiarankis įžaidėjas ir sumanus įžaidėjas, visai kaip sparčiai tobulėjantis Rokas.
Antroje sezono pusėje R.Jokubaitis rodė tokius žaidimo blyksnius, kad tėvai ir vaikystės dievukas galėtų didžiuotis.
„Rokas šiandien turėjo visas komandos vadžias savo rankose, sustatydavo žaidėjus. Aišku, per 32 minutes nepriimsi visų gerų sprendimų, bet manau, kad jis buvo fantastiškas“, – lygiai prieš mėnesį, kovo 8-ąją dieną, po pergalės Utenoje prieš „Juventus“ auklėtinį gyrė treneris Š.Jasikevičius.
Tą vakarą R.Jokubaitis buvo nuostabus, per 32 minutes pelnęs 19 taškų (5/6 dvit., 3/5 trit.), atkovojęs 2 ir perėmęs 1 kamuolį, atlikęs 7 rezultatyvius perdavimus ir surinkęs 23 naudingumo baus.
Rezultatyviausios ir naudingiausios karjeros rungtynės „Žalgiryje“, ir jau antras mėnuo, kai 193 cm ūgio žaidimas tolygiai kilo į viršų.
Puikų įžaidėjo mačų po Naujųjų metų netruko. 19 taškų ir 7 rezultatyvius perdavimus jis atseikėjo Kėdainių „Nevėžiui“, Eurolygos dvikovoje prieš Berlyno ALBA jis pasižymėjo 11 taškų ir 4 rezultatyviais perdavimais, o mačą su Pirėjo „Olympiakos“ baigė savo sąskaitoje turėdamas 7 taškus ir 6 rezultatyvius perdavimus.
Su augančiu krepšininko žaidimu augo ir asmeninis, ir trenerio pasitikėjimas šiuo 19-mečiu aikštelės generolu.
„Galiu pasakyti, kad pasitikėjimas savimi antroje sezono dalyje tikrai šovė į viršų, – 15min sakė R.Jokubaitis. – Atrodo, kad gali su vyrais kautis kaip lygus su lygiais. Užaugęs pasitikėjimas, o kai yra pasitikėjimas, tai pradedi pataikyti, geriau valdyti komandą ir organizuoti žaidimą. Ir gynyboje geriau jautiesi. Pasitikėjimas man labai daug pridėjo.“
Nors sezono startas buvo sunkokas, apipintas dvejomis traumomis. Pirmiausia jaunajam krepšininkui išniro nykštys, o vėliau – trūko čiurnos raiščiai.
„Imkime, kad šios traumos iš manęs atėmė du sezono mėnesius. Nesu turėjęs tokių dalykų anksčiau, kad iškrisčiau iš rikiuotės tokiam laikotarpiui. Nebuvo lengva, reikėjo laiko, kad įsivažiuočiau“, – pasakoja R.Jokubaitis, kuris su Kauno klubu turi sutartį iki 2022-ųjų vasaros.
Klaipėdoje su šeima laiką leidžiantis krepšininkas 15min papasakojo apie veiklas karantino laikotarpiu, permainingą sezoną, supurčiusią LKL naujieną, antrąjį žiedą, vietą tobulėjimui, NBA naujokų biržą ir kitus aktualiausius šių dienų krepšinio klausimus.
– Kokiomis veiklomis jums tenka užsiiminėti karantino laikotarpiu?
– Nesu apleidęs sporto. Turiu sudarytą programą, kurios laikausi. Ryte atsikeliu, pasportuoju, prabėgu krosiuką. Pagal trenerių sudarytą programą tenka sportuoti ir lauke, ir namuose. Tai priklauso nuo grafiko.
Karantino metu reikia susigalvoti veiklos, nes laisvo laiko daug. Pagaliau pradėjau skaityti knygas. Anksčiau prisiversti nepavykdavo. Neseniai baigiau skaityti „Dievas visada keliauja incognito“. Draugai man patarė, kad kaip pirma knyga, tai neblogai susiskaitys. Tikrai gera knyga, man patiko.
Dar žaidžiu „PlayStation“ kompiuteriu, bet tik „Fifa“ žaidimą. Nieko nenoriu sakyti apie savo žaidimą lygį, kad draugai neįsižeistų (juokiasi). Žinoma, dar žiūriu filmus, leidžiu laiką su šeima.
Gaila, kad dėl saugumo sumetimų negaliu aplankyti senelių. Situacija tokia, kad su kai kuriais artimaisiais galiu bendrauti tik telefonu, nors laisvo laiko pilna. Dėl to gaila.
– Ar karantino metu krepšininkai neturi problemų su augančiu svoriu?
– Judėjimo yra mažiau, nors ir sportuojame, bet ne toks intensyvumas, kaip kad „Žalgirio“ sezono metu. Svoris nepriauga, bet stengiuosi judėti kuo labiau. Esu toks žmogus, kad dėl svorio truputį kompleksuoju, nors gal ir nėra dėl ko. Tiesiog toks susiformavęs mąstymas. Stengiuosi neužsisėdėti, kažką veikti, nes svoris man yra labai svarbus dalykas.
– Kaip jaunam krepšininkui gali atsiliepti šis pusmetis be intensyvaus sporto ir krepšinio praktikos?
– Kalbėjome su draugais, kad mums pirma tokia situacija. Kita vertus, tokia pirma situacija ir veteranams, nieko panašaus dar nėra buvę.
Aš esu tokioje sistemoje, kad sporto neapleidžiu. Žinoma, krepšinį tenka šiek tiek pamiršti, nes yra įvairūs apribojimai. Bet viskas priklauso kaip žaidėjai žiūrės į šią situaciją.
Vieni žiūrės kaip į atostogas, kad pilno laisvo laiko, daro, ką nori ir niekas jiems nekvaršins galvos. Kiti jauni žaidėjai šalia turi gerus trenerius, kurie parašo, pasiteirauja, ar pasunkinti programą, ar palengvinti. Rūpinasi, klausia. Aš ir mano draugai, kurie yra žengę į profesionalų krepšinį, nemanau, kad esame labai atsipalaidavę.
Žinoma, karantinas daro savo, kažkiek atsipalaiduoji, bet turint profesionalų požiūrį per didelis užsisėdėjimas negresia.
– Kaip atrodė ta diena, kai krepšinis pasaulyje sustojo?
– Turėjome važiuoti link oro uosto ir skristi į Barseloną, bet iš Eurolygos atėjo pranešimas, kad per pora valandų priims sprendimą dėl sezono. Grįžome namo, po kelių valandų gavome žinią, kad sezonas sustabdytas. Buvo lengvas šokas.
Bet ne toks šokas, koks buvo kitą dieną, kai pranešė, kad esame LKL čempionai. Tai mane gerai supurtė. Kai pagalvoji, kad LKL sezonas turėjo baigtis birželio 1-ąją, o baigėsi kovo 13-ąją... Tokių minučių net nebuvo. Žinojome, kad yra virusas ir visa kita, bet krepšinyje planuoji 2-3 savaites į priekį, o čia viskas per vieną dieną buvo nutraukta. Labai keista.
– Kaip apibūdintumėte šį sezoną?
– Keistokas. Liūdniausia tai, kad buvo toks sezono momentas, jog daugelis komandų ir žaidėjų įėjo į neblogą formą. Man asmeniškai irgi sekėsi neblogai. Truputį liūdna, nes visi buvome formoje, įdomi sezono stadija, o viskas nusibraukė per kelias dienas.
– Atsižvelgiant į antrąją sezono pusę, ar būtumėte šiemet save matęs olimpinėje rinktinėje?
- Skaičius straipsnius, kuriuose mane matė rinktinėje. Kur neskaitysi? (juokiasi) Giliai mintyse pakvietimo į stovyklą tikrai tikėjausi. Nežinau, galbūt per daug gerai apie save galvoju, bet pakvietimo į stovyklą tikėjausi. Tai būtų geras pasiekimas. Galbūt tai įrodžiau per buvusį rinktinių langą. O tuomet... Nežinau, reikėtų kabintis iš visų jėgų, galėčiau koncentruotis tik į vieną dalyką. Įdomu, kaip ten būtų sekėsi. Norėjau, kad paimtų į išplėstinį sąrašą, o toliau kažko nelabai galvojau.
– Ką labiausiai pavyko patobulinti per šį sezoną?
– Kiekvieną sezoną atrodo kažkiek patobulėji. Galvoji, kad daugiau negali, ar svarstai, ką dar gali. Galiu pasakyti, kad pasitikėjimas savimi antroje sezono dalyje tikrai šovė į viršų. Atrodo, kad galiu su vyrais kovoti kaip lygus su lygiais. Užaugęs pasitikėjimas, o kai yra pasitikėjimas, tai pradedi pataikyti, geriau valdyti komandą ir organizuoti žaidimą. Ir gynyboje geriau jautiesi. Pasitikėjimas labai daug pridėjo.
Sezono metu daug dirbdavau ties metimu, nes kitos komandos ties tritaškiu prieš mane lenda per užtvarų apačią. Tobulinu metimą, žaidimą „du prieš du“ puolime ir gynyboje.
Atrodo, kad tobulėdavau kasdien, vis kažko išmokdavau, nes treneris tikrai labai stipriai spausdavo. Tai yra smagu.
– O ką reikėtų tobulinti, kad galėtumėte žengti dar vieną žingsnį į priekį?
– Metimas labiausiai bado akis. Galbūt dar komandinė gynyba, „du prieš du“ gynyba. Nenoriu sakyti, kad viską turiu, bet vardinu tai, kas man asmeniškai labiausiai bado akis.
– Ar yra minčių dalyvauti NBA naujokų biržoje?
– Net nežinau, per daug apie tai nemąstau. Tokia jau susiklostė situacija pasaulyje. Reikės pakalbėti su agentu, kai jis grįš į Lietuvą. Tikriausiai jis dabar dėl visų šių įvykių turi daug reikalų su savo klientais.
Dar nesikalbėjome apie tai, bet kai bus proga, susėsime ir apsitarsime. Sezono metu esame pasitarę su agentu, kad apie tai pakalbėsime pavasarį, bet dar nėra aišku kada bus ta naujokų birža. Niekas šiuo metu nėra aišku.
– Ar NBA yra svajonė?
– Visą gyvenimą man arčiau širdies buvo Eurolyga ir Europos krepšinis. Žinoma, NBA yra aukščiausias lygis, koks gali būti, bet aš dabar galvoju tik apie Eurolygą.
Malonu žaisti viename iš geriausių Eurolygos klubų. Ne tik man, bet kiekvienam turėtų būti garbė atstovauti „Žalgiriui“.
Gerai, gal ne visa, bet beveik visa Lietuva palaiko „Žalgirį“. Mus palaiko iš visų šalies kampelių. Tokiai komandai atstovauti, kurią visi palaiko, yra žiauriai smagu.
– Ar ta diena, kai neišskridote į Barseloną, buvo paskutinė, kai visi kartu matėtės?
– Dar teko susimatyti arenoje. Vieni krovėsi daiktus, kiti iškeliavo. Buvome kaip komanda, o dabar tiek laiko nesimatėme... Keistas jausmas, nes teoriškai iki sezono pabaigos liko dar du mėnesiai.
Mes bendraujame, mūsų „Whatsapp“ grupė tikrai aktyvi. Teiraujamės, kaip užsieniečiai laikosi, kaip kiti. Nėra taip, kad visi savais keliais. Mes palaikome ryšį. Tai yra smagu.
– Ar tikite, kad „Žalgiris“ būtų patekęs į Eurolygos atkrintamąsias?
– Pralaimėjimas „Zenit“ labai sukomplikavo padėtį. Manau, kad galėjome patekti. Juk pernai laimėjome šešerias rungtynes iš eilės. Kad būtume dabar parodę charakterį, tai yra faktas. Būtume ėję kovoti keliais dėl atkrintamųjų, o kaip būtų, taip būtų. Tikrai niekas Lietuvoje ar Eurolygoje nebūtų pasakęs, kad mes nesistengėme. Galiu užtikrinti, kad mes būtume kovoję iš paskutiniųjų.
– Ar tikite, kad Eurolygos sezonas bus pratęstas?
– Tai labiausiai apkalbama tema. Ar tęsis Eurolygos sezonas, ar ne. Jei tęsis, tai kaip. Sezoną užbaigti pralaimėjimu „Zenit“ komandai būtų truputį liūdna. Norėtųsi, kad situacija susiklostytų taip, kad galėtume žaisti. Bet labai sunku kažką kalbėti. Sakė pratęs tuomet, kai situacija Europoje gerės, bet nematau, kad kažkas čia gerėtų.
Norisi žaisti krepšinį, be jo mums sunku, tad nuomonė linksta link to, kad sezonas tęstųsi, bet nesu dėl to labai užtikrintas.
– Kokia yra jauno žaidėjo nuomonė dėl didžiojo atlyginimų mokėjimo klausimo?
– Lyga prašė kiekvieno žaidėjo nuomonės, bet tose diskusijose nelabai dalyvavau. Komanda ir taip nusprendė, nereikėjo mano balso. Man, kaip jaunam žaidėjui, nėra labai skaudu, kad neišmokės kelių atlyginimų. Žinoma, kai žinai, kad vasara ateina, o beveik tris mėnesius negausi algos... Keista, bet neturiu kažkokių nusiskundimų. Tiesiog laukiu sprendimų. Nuo manęs nelabai kas čia priklauso.
