Paskutinis „Žalgirio“ šansas: didžiausi rezervai, kurie dar gali išgelbėti seriją

Tai jau ne pirma avarinė „Žalgirio“ situacija šį sezoną.

Žiemą dar važiavęs su nuleistu ratu ir vilkęsis rikiuotės uodegoje, „Žalgiris“ prisikėlė ir sugebėjo laimėti atkrintamųjų varžybų lenktynes fotofinišu.

Kai gavo 33 taškų antausį Stambule, žalgiriečiai nesibaidė ir šturmavo tvirtovę, kurioje šį sezoną dar nebuvo laimėjusi nė viena Eurolygos komanda.

Tad ir kritinė situacija ketvirtfinalio serijoje neturėtų gąsdinti šių „Žalgirio“ vyrų, kurie jau įprato vaikščioti ant bedugnės krašto.

Svarbiausia, kad Šarūno Jasikevičiaus kortų kaladėje dar yra krūva neištrauktų kozirių, kurie galėtų truktelti žaliai baltų komandą į pergalę.

Kaip ir po pirmojo pralaimėjimo net ir 33 taškų skirtumu, jausmas toks, kad „Žalgiris“ nebuvo toks prastesnis nei „Fenerbahče“. Prisiminkite tuos tris netaiklius laisvus Artūro Milaknio tritaškius, ir nei galutinio 9 taškų skirtumo, nei, galbūt, svečių pergalės mes Kaune ir nebūtume matę.

Atsispirkime nuo Milo.

VIDEO: „Eurolygos diena“: kur dingo „Žalgirio“ lyderiai ir ko laukti paskutinėse rungtynėse Kaune?

„Eurolygos diena“: kur dingo „Žalgirio“ lyderiai ir ko laukti paskutinėse rungtynėse Kaune?

Artūras Milaknis ketvirtfinalio serijoje pataikė tik 3 tolimus metimus iš 13 (23,1 proc.).

Milo šūvių labai trūksta „Žalgirio“ arenai sudrebinti. Trečiosiose serijos rungtynėse patikimiausias žaliai baltų snaiperis bent triskart atakavo krepšį iš gerų situacijų, bet tiesiog nepataikė į skylę. A.Milaknis gerai išlindo iš užtvarų ir komandos draugai paruošė jam geras situacijas, tiesiog trūko svarbiausio komponento – realizacijos.

Įdomus faktas – nepaisant vos 9 taškų per visą seriją ir 70 žaidimo minučių (antras rezultatas „Žalgiryje“ po E.Ulanovo), A.Milaknis yra didžiausią +/ – rodiklį turintis žaidėjas komandoje (+9). Jis yra vienintelis žalgirietis, kuriam būnant aikštėje „Žalgiris“ žaidžia teigiamą atkarpą. Beje, šioje statistikos kategorijoje labiausiai žemyn smigo Aarono White'o (-43) ir Mariaus Grigonio (-51) skaičiai.

Bet „Žalgiriui“ trijų taškų zonoje trūksta ne tik A.Milaknio.

M.Grigonis reguliariajame sezone iš toli metė 49,2 proc. tikslumu, L.Westermannas – 45,8 A.Milaknis – 43,7, bet jų pataikymas krito iki atitinkamai 14,3 (1/7), 23,1 (3/13) ir 23,1 (3/13) procento. Bendras žaliai baltų pataikymas iš trijų taškų zonos – vos 30 proc. Žalgiriečiai per tris mačus pataikė tik 15 tolimų metimų.

Tritaškiai „Žalgirio“ repertuare šioje serijoje labai svarbūs, nes tai sudaro trečdalį – 33 proc. – visų žalgiriečių metimų. Palyginimui, reguliariajame sezone tritaškiai sudarė 29 proc. visų metimų, bet per stebuklingą reguliariojo sezono šturmą žalgiriečiai pataikydavo bent po 10 tritaškių per rungtynes.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Artūras Milaknis

Kita vertus, dar sudėtingiau yra A.Milaknio ir kitų snaiperių bičiuliams baudos aikštelėje.

Ant Kauno medžių ir apšvietimo stulpų iškabinti plakatai su Brandono Davieso atvaizdu ir užrašu „ieškomas“. Efektyviausias „Žalgirio“ žaidėjas, reguliariajame sezone rinkęs vid. 14,4 taško (56 proc. dvit.), 5,7 atkovoto kamuolio ir 17,5 naudingumo balo, ketvirtfinalyje pataikė tik 42,9 proc. metimų, įmeta vid. 8,3 taško, atkovoja po 3 kamuolius ir renka 4,7 naudingumo balo.

Jau pirmasis serijos mačas Stambule jam buvo minusinis (-1 naud.), o trečiajame visus 9 savo taškus amerikietis surinko po didžiosios pertraukos. Maža to, Šarui vis kliūva B.Davieso gynybos klaidos.

B.Daviesas iš tiesų atrodo išsimušęs iš ritmo ir praradęs pasitikėjimą. Aikštėje mes jį kartais matome darantį tai, ko jis nemoka – neaiškius perdavimus, neryžtingus veiksmus, neparuoštus metimus. Tokie dažniausiai kyla iš desperacijos: pavyzdžiui, labai geros priešininkų gynybos, kuri vargina žaidėją netgi labiau psichologiškai nei fiziškai.

Baudos aikštelėje B.Daviesą kol kas gesina labai fiziški „Fenerbahče“ aukštaūgiai, su kitu naudingiausių Eurolygos žaidėjų šešeto nariu Janu Vesely.

Kita vertus, Brandono Davieso ir kitų „Žalgirio“ centrų žaidimas labai priklauso nuo gynėjų pasirodymo.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Brandonas Daviesas ir Janas Vesely

Bepigu kaltinti Antaną Kavaliauską, kai komandos draugai neįveda jam kamuolio į baudos aikštelę, kur jis yra susikūręs pranašumą. Pralaimėtose „Žalgirio“ rungtynėse būtent ir trūko tikslumo bei ryžtingumo gynėjų ir centrų veiksmuose.

Ir vos tik „Žalgirio“ puolime atsiranda abejonė, vos tik atsiranda neužtikrintumas dėl kito savo veiksmo, žaliai balti klimpsta „Fenerbahče“ gynybos pelkėje. O ši labai apgaulinga. Lyg ir turi akivaizdų pranašumą po krepšiu, bet kol surandi būdą ten įvesti kamuolį, baigia ištiksėti atakos laikas. O tada – desperatiški neparuošti veiksmai.

Įdomu, kad „Žalgiris“ statistiškai geriausią krepšinį žaidė su žemesniu penketu.

„Žalgiris“ yra nerezultatyviausia Eurolygos atkrintamųjų varžybų komanda nuo 2013-ųjų.

Iš dviejų didžiausią teigiamą rezultatą atnešusių penketų, „Žalgirio“ priekinę liniją sudarė Brandonas Daviesas ir Edgaras Ulanovas. Šalia jų – Nate'as Woltersas ir Artūras Milaknis bei arba Thomasas Walkupas, arba Marius Grigonis.

Prisiminkime, kad Š.Jasikevičiaus sprendimas antrajame mūšyje Stambule nekelti nuo suolo Antano Kavaliausko vėliau tapo pergalingu rezultatu. Trečiajame serijos mače Šaras grąžino veteraną į aikštę, bet nenustebkite, jei ketvirtajame žalgiriečiai vėl nuspręs žaisti žemesne sudėtimi.

„Žalgiriui“ šioje serijoje kol kas statistiškai prasčiausiai sekėsi su penketu, kurį sudarė L.Westermannas, M.Grigonis, E.Ulanovas, A.White'as ir B.Daviesas. Taip pat labai dažnai naudotas, bet nepasiteisinęs penketas su N.Woltersu, Th.Walkupu, A.Milakniu, D.Thompsonu ir A.Kavaliausku.

Šie penketai praleido daugiausia taškų.

Vertinant „Žalgirio“ ir „Fenerbahče“ seriją, reikia nepamiršti, kad žalgiriečiai žaidžia su Eurolygos reguliariojo sezono rekordininkais. Komanda, kuri realiai pretenduoja laimėti Eurolygą. Klubu, kurį treniruoja geriausiu specialistu Europoje tituluojamas Željko Obradovičius. Ekipa, kurioje rotacijos žaidėjų atlyginimai prasideda nuo ten, kur baigiasi brangiausių „Žalgirio“ žaidėjų algalapiai.

Ne veltui sakoma, kad žaidi taip, kaip tau leidžia varžovas. O „Fenerbahče“ kol kas neleidžia žaisti „Žalgiriui“.

„Fenerbahče“ gynyba yra tiesiog neįtikėtina. Ji žalgiriečiams leidžia įmesti vid. tik 60,6 taško per vienerias serijos rungtynes.

Pirmą kartą per šešerius metus atkrintamosiose varžybose vienoje serijoje Eurolygos komanda dukart neperžengė 60 taškų ribos. „Žalgiris“ tik 43 sukrapštė Stambule, o kad tai nebuvo tik atsitiktinumas, įrodė 57 taškų pasirodymas prie savų lankų.

„Žalgiris“ yra nerezultatyviausia Eurolygos atkrintamųjų varžybų komanda nuo 2013-ųjų, kai Tel Avivo „Maccabi“ į Madrido „Real“ krepšį per trejas rungtynes metė vid. tik 57,6 taško.

Viskas daugiausia dėl to, kad „Fenerbahče“ visiškai izoliavo pagrindinį „Žalgirio“ kūrėją Leo Westermanną. Trečiosios serijos rungtynės jam buvo pačios neefektyviausios per visą karjerą Eurolygoje (-7 naud.). Susumavus visų trejų prancūzo rungtynių efektyvumą, jo naudingumo balų indėlis šioje serijoje yra neigiamas -1.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Leo Westermannas

Košmariškai į krepšį nepataikantis L.Westermannas serijoje renka tik vid. 3,7 taško, atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus ir klysta po 3 kartus. Prancūzas ne iki galo įvertina situacijas ir jau pasiuntė ne vieną perdavimą į ugnį. Puolime jis neretai imasi skubotų metimų, o įmestas į „Fenerbahče“ spąstų duobę, susikaustė ir prarado savo kūrybiškas žaidimo savybes.

Maža to, pasitikėjimą savimi praradęs L.Westermannas nebepataiko ir tritaškių iš savo pamėgtų taškų, kuriais su malonumu stebino Eurolygą visą pastarąjį sezoną.

Negailestinga „Fenerbahče“ gynyba taip supančiojo „Žalgirį“, kad šis serijoje kol kas atliko mažiau rezultatyvių perdavimų (34, vid. 11,3 perd.), nei padarė klaidų (52, vid. 17,3 kl.).

Nespindi ir kitas transformeris įžaidėjas Thomasas Walkupas, kol kas iš viso surinkęs 5 naudingumo balus ir suklydęs daugiausia komandoje – 10 kartų.

Tai žmogus, per sezoną geriausiai iš įžaidėjų perpratęs, kaip reikia įvesti kamuolį į baudos aikštelę. Bet fiziškai stiprūs ir aukšti „Fenerbahče“ priekinės linijos žaidėjai reikalauja aukščiausio lygio kamuolio įžaidimo. Eurolygos debiutantui tą padaryti dar labai sudėtinga.

Galbūt „Žalgirio“ gyvenimą palengvintų Nikola Kaliničiaus rungtynės ant atsarginių suolo. Dėl peties traumos efektyvią seriją žaidžiantis „Fenerbahče“ puolėjas gali praleisti ketvirtąjį serijos susitikimą Kaune. Jo netektis būtų labai reikšminga turkų rotacijai ir gynybinių užtvarų tvirtumui.

Tiek Th.Walkupas, tiek tokie krepšininkai kaip Aaronas White'as dar geriau atrodytų greitajame puolime, bet po antrųjų serijos rungtynių Stambule, kai „Žalgiris“ iš kontrišpuolių susirinko 13 taškų, „Fenerbahče“ uždarė visus greitkelius jų krepšio link ir sumažino tokių praleistų taškų skaičių iki kuklių 4.

Ir, be abejo, „Žalgiris“ gali tikrai geriau, nei 16 varžovams suteiktų galimybių kartoti atakas. Tą žaliai balti įrodė Stambule „Fenerbahče“ leidę atkovoti tik 7 kamuolius puolime.

Getty Images/ Euroleague nuotr./Antrasis mūšis Stambule: „Fenerbahče“ – „Žalgiris“

Naudingiausiai „Žalgiryje“ kol kas žaidžia Edgaras Ulanovas, renkantis vid. po 10 taškų, 4,3 atkovoto kamuolio ir 15,7 naudingumo balų. Jis yra daugiausiai kamuolių puolime nugriebęs žalgirietis (7).

Statistiškai labai efektyviai žaidžia Nate'as Woltersas, per nepilnas 20 minučių renkantis vid. 11,7 taško ir po 11 naudingumo balų. Jo pataikymas kol kas tiesiog nuostabus – 64,3 proc. dvitaškių, 71,4 proc. tritaškių ir 100 proc. baudų.

Amerikietis sumeta laisvus metimus, atrodo guvesnis ir agresyvesnis nei tomis sunkiausiomis savo sezono savaitėmis. Kita vertus, jis mažai kuo prisideda prie „Žalgirio“ kūrybos, bet antrosiose rungtynėse būtent jo „X faktorius“ tempė komandą į pergalę. „Žalgiriui“ reikia daugiau tokių „X faktorių“.

Kita vertus, geriausio savo krepšinio dar neparodė ir „Fenerbahče“.

Kostas Sloukas, Luigi Datome, Nicolo Melli, Erickas Greenas, Bobby Dixonas – vis šie metikai Kaune surengė tritaškių liūtį, tik Kaune pylė pro šoną. „Synergy“ skaičiuoja net 11 laisvų metimų, kuriuos „Fenerbahče“ snaiperiai paleido į „Žalgirio“ krepšį.

Sunku tikėtis, kad taip buvo tyčia, nes net aštuonių turkų krepšininkų tritaškių pataikymas reguliariajame sezone buvo 39 proc. ir aukštesnis. Bet tikslą Kaune pasiekė tik 10 tritaškių iš 34 – vos 29,6 proc.

Kita vertus, visą seriją jie atakuoja toli nuo savo procentų. Daugeliu atveju tai yra „Žalgirio“ gynybos nuopelnas, bet nemažai kartų jie nepataiko tiesiog laisvi.

Per visą šią seriją „Fenerbahče“ pataikė tik 52,3 proc. dvitaškių ir 38,3 proc. tritaškių. „Tik“, nes pagal puolimo reitingą – pelnomus taškus per 100 atakų vidurkį, „Fenerbahče“ yra efektyviausiai puolanti Eurolygos komanda.

Palyginimui, reguliariajame sezone „Fenerbahče“ dvitaškius taikliau metė bent 6,7 proc., tritaškius – 4,9 proc. Jiems reikia kone mažiausiai atakų įmesti didžiausią taškų skaičių. Bet šioje serijoje „Fenerbahče“ kol kas gan dosnūs „Žalgiriui“ ir tai yra grėsminga aplinkybė, sakanti, jog varžovai dar žaidžia ne aukščiausia pavara.

Pavyzdžiui, trečiosiose rungtynėse Kaune „Fenerbahče“ prametė net 34 metimus – tik trimis mažiau nei komandos šio sezono antirekordas.

„Žalgirio“ gynyba neleidžia kvėpuoti Kostui Sloukui, kuris turi išvargti kiekvieną savo metimą. Janas Vesely kol kas atkovojo 6 kamuolius, o geriausia, kai „Žalgiris“ priverčia jį kurti dvigubindamas gynybą.

Željko turi sukurti schemas, kad išlaisvintų savo lyderius. Bet kol šie kol kas nežaidžia savo geriausio krepšinio, NBA klasės žaidimą demonstruoja tik Marko Guduričius, savo stepbackais susukantis besiginančių žalgiriečių galvas.

Jis yra stabiliausias „Fenerbahče“ ginklas, serijoje renkantis vid. 13,7 taško ir pataikantis net 53,3 proc. tritaškių. Vienas prieš vieną jis dažnai būna nesustabdomas, o tada dažniausiai viskas priklauso tik nuo to, serbas įmes ar ne.

Getty Images/Euroleague nuotr./Marko Guduričius

Kitas bauginantis „Fenerbahče“ pranašumas – gebėjimas žaisti lemiamas minutes.

„Fenerbahče“ per 33 šio sezono rungtynes laimėjo net 28 ketvirtuosius kėlinius. Ir iš tų penkerių rungtynių tik vienas pralaimėtas ketvirtasis kėlinys lėmė „Fenerbahče“ pralaimėjimą.

Serijoje su „Žalgiriu“ Željko kapela įrodinėja savo meistriškumą. Ketvirtuosius kėlinius „Fenerbahče“ kol kas laimėjo vid. 9,3 taško skirtumu – 17:8; 22:9 ir 17:11.

Tai reiškia, kad „Žalgiris“ turi arba kurti dar vieną stebuklą, arba per tris kėlinius sužaisti taip gerai, kad sukaupto skirtumo užtektų atlaikyti „Fenerbahče“ šturmą.

„Žalgiris“ neprognozuojamas ir nepanikuoja, priremtas prie sienos. Ketvirtadienį Kaune galime tikėtis įdomios Šarūno Jasikevičiaus ir jo kariuomenės reakcijos.

Tikėkimės, dar ne paskutinį kartą šį sezoną.