„Iš savo pusės padarėme viską maksimaliai, kad apsaugotume rinktinę“, – ši M.Špoko išsakyta mintis turėjo ir galėjo tapti pagrindine spaudos konferencijos tema.
Tačiau netapo – ne dėl to, kad ji neteisinga. Pateikta ji buvo labiau užstalės kalboms tinkamu tonu.
Taip, kaip ir teigė Lietuvos krepšinio galvos, LKF yra FIBA organizacijos narė ir privalo paklusti boso sprendimams. Taip, nepaklusus šiems sprendimams, FIBA grasino išmesti Lietuvos krepšinio rinktinę iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kas Lietuvos krepšiniui būtų šimtą kartą didesnė tragedija nei LKL čempionatas be „Lietuvos ryto“.
Taip, po viešai FIBA paskelbtų griežtų sankcijų ir grasinimų, kurių nelabai kas tikėjosi, federacija turėjo mažai laiko mąstymams ir manevrams su kitomis federacijomis. Taip, jeigu Lietuvos rinktinės nebūtų Rio, LKF taptų tautos priešu numeris vienas. Taip, LKF sprendimą ir laikyseną paaiškinantys argumentai tikrai svarūs.
A.Sabonis niekada nepasižymėjo nuostabia iškalba, tačiau, perfrazuojant Rimą Kurtinaitį, „jeigu mešką galima išmokyti važiuoti dviračiu...“
Ir vis dėlto, savo poziciją reikia mokėti pateikti, po to apginti argumentais, pridėti dar daugiau argumentų, kad priešingu atveju bus tik blogiau, ir iš spaudos konferencijos išeiti aukštai pakelta galva. A.Sabonis ir M.Špokas taip ir išėjo, tiesa, tik savo akyse.
Ant to paties grėblio LKF jau mynė 2013 metais, kai tokiu pačiu farsu virtusioje spaudos konferencijoje A.Sabonis su Jonu Kazlausku vienai dienai pasitraukė iš LKF motyvuodami neadekvačia žiniasklaidos kritika ir net puolimu.
Nuo to laiko LKF neišmoko nieko, o ketvirtadienio spaudos konferencija priminė vykusią prieš trejus metus. Ir vėl buvo neaišku, kokią poziciją užima LKF vadovai, ką jie nori pasakyti ir kuo laiko prieš juos sėdinčius žurnalistus.
Atrodo, kad po A.Sabonio išrinkimo prezidentu LKF visiškai „dėjo“ ant profesionalių viešųjų ryšių – pakanka turėti visų gerbiamą krepšinio legendą poste ir viskas bus gerai.
Savo pozicijos pristatymą visuomenei LKF pati pavertė visišku farsu, kai vietoj neutralios pozicijos iš pradžių ėmėsi nuskriaustojo, o vėliau – pikčiurnos vaidmens.
Buvo neaišku, kokią poziciją užima LKF vadovai, ką jie nori pasakyti ir kuo laiko prieš juos sėdinčius žurnalistus.
LKF vadai bandė gintis, kad federacijos rankos yra surištos, kad FIBA yra jų vadė, kad alternatyvų jai nėra ir nieko negalima padaryti. Argumentuota, kad svarbiausi yra ne klubų, o Lietuvos rinktinės interesai, kas yra tikrai svarbu, tačiau viską į miltus malė pasirinktas atgrasus ir arogantiškas tonas.
„Būk geras, nesugadink viso vakaro“, „Jeigu turite pasiūlymų, norime išgirsti“ ir „Ar tu matei tą sutartį? Nematei? Tai ko klausi?“ – taip į žiniasklaidos klausimus „atsišaudė“ M.Špokas ir A.Sabonis. Na, o viską vainikavo tiesiog nuostabus A.Sabonio kreipimasis į federacijos atstovą spaudai Liną Kunigėlį: „Linai, nemiegok...“
Taip, A.Sabonis niekada nepasižymėjo nuostabia iškalba, tačiau, perfrazuojant Rimą Kurtinaitį, „jeigu mešką galima išmokyti važiuoti dviračiu...“
Niekaip negaliu suprasti, kaip populiariausia ir turtingiausia Lietuvos sporto federacija nesugeba susitvarkyti savo viešųjų ryšių problemų.
Nejaugi neįmanoma paimti popieriaus lapo, surašyti ant jo svarbiausius argumentus ir faktus, pakišti tai A.Saboniui ir paprašyti juos gražiai perskaityti. Visa tai atlikti spaudos konferencijos pradžioje, o po to į klausimus leisti atsakinėti M.Špokui, kuris bent jau iki šiol sugebėdavo susitvardyti ir neužsipulti prieš jį sėdinčių žurnalistų.
Aš nesu viešųjų ryšių specialistas, tačiau siūlau LKF tokį pranešimo variantą:
„Laba diena, kaip žinote, vakar Lietuvos krepšinio federacijai teko priimti labai sunkų, tačiau reikalingą sprendimą ir pašalinti Europos taurę pasirinkusius klubus iš kito sezono LKL čempionato.
Kito pasirinkimo LKF neturėjo, mat esame tarptautinės krepšinio federacijos nariai ir turime vykdyti šios organizacijos sprendimus. Priimti tokį sprendimą teko iškilus grėsmei, kad Lietuvos krepšinio rinktinė nedalyvaus Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Priimant sprendimą mums konsultavo LKF atstovaujantys teisininkai, klausimas buvo svarstomas pagal visus federacijos nuostatus. Šiuo metu sunku plačiau pakomentuoti būsimus FIBA sprendimus, nes šeštadienį vyks organizacijos valdybos posėdis, po kurio bus daugiau naujienų.“
Trys paprastos pastraipos, kurias viešųjų ryšių profesionalai, tikiu, surašytų kur kas geriau. Paprastas ir dalykiškas tonas bei prašymas užduoti klausimus, kurių, žinoma, bus aštrių, bus nepatinkančių, tačiau toks jūsų darbas. Jei jis nepatinka – kam dirbti?
