Paulius Jankūnas ant Eurolygos parketo sugrįžo po mėnesio pertraukos, bet pergalių Kauno „Žalgiriui“ jis nesugrąžino.
Vos septintąjį kartą šį sezoną Eurolygoje žaidęs Lietuvos čempionų kapitonas į aikštelę žengė pirmojo rungtynių su Milano „Olimpia“ kėlinio pabaigoje.
37-erių veteranas iš viso rungtyniavo 12 minučių, pelnė 2 taškus, atkovojo 2 kamuolius ir surinko 5 naudingumo balus, o ilgai „dizaineriams“ nervus tampiusi Jure Zdovco kariauna galiausiai vis tiek krito 70:74.
„Smagu grįžti, nes visada smagu žaisti. Sveikata yra gera, viskas yra gerai, – po nesėkmės sakė Paulius Jankūnas. – Žinoma, ritmo trūksta, nes dabar išdėliotos nukeltos rungtynės, tad laiko treniruotis nėra. Mes tik žaidžiame arba keliaujame. Daugiau žaidžiame Eurolygoje, o ne LKL. Galbūt LKL būtų galima pažaisti daugiau, bet visiškai suprantu trenerius, kurie bando daugiau pažaisti su esančiais formoje ir ritme žaidėjais, kuriais jis pasitiki. Nėra jokia problema, tiesiog stengiuosi eidamas į aikštę duoti pailsėti Tyleriui ir kaip galiu kuo geriau padėti komandai.“
Milano ekipai nusileidęs „Žalgiris“ antrą kartą šį sezoną fiksuoja devynių pralaimėjimų atkarpą.
„Turbūt vienas iš sudėtingiausių. Yra buvę visokiausių sezonų dėl įvairių priežasčių, bet šis yra tikrai labai sudėtingas ir psichologiškai sunkus“, – sakė nuo 2003-ųjų stipriausiame Senojo žemyno turnyre rungtyniaujantis krepšininkas.
Nors šįkart pergalė „Žalgiriui“ nebuvo taip toli, kaip iki tol žaistuose susitikimuose.
Likus 100 sekundžių iki mačo pabaigos šeimininkų deficitas siekė vos 2 taškus (65:67), Edgaras Ulanovas turėjo galimybę išlyginti rezultatą klasikinėje nugara į krepšį situacijoje prieš žemesnį Devoną Hallą, bet kamuolys tinklelio neskrodė.
Kamuolys atšoko prie tritaškio linijos buvusiam Tyleriui Cavanaugh, tačiau šio tolimas metimas irgi skriejo pro šalį.
Šilto ir šalto per karjerą matęs ispanas Sergio Rodriguezas ramiai sumetė baudų metimus, „Žalgiriui“ užpulti nepavyko, o lemiamus taškus sudėliojo nepramušamasis Kyle'as Hinesas.
Antradienio vakarą „Olimpia“ realizavo 12 tritaškių iš 34 (35 proc.), o kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo 40:29. Svečiai po „Žalgirio“ krepšiu nugriebė net 15 kamuolių.
„Sunku kažką komentuoti, nes rezultatas toks pat, kaip visada. Kovos gal buvo truputį daugiau. Kažkur buvome kietesni, kažkur mažiau klaidų padarėme, bet to neužtenka, nes Eurolyga yra tokiame lygyje, jog varžovai baudžia prie menkiausios klaidelės. Didžiausios problemos buvo tos, jog jie įmetė daug tritaškių, o jei neįmetė, tai atkovojo kamuolius ir kartojo metimus. Kaip treneris minėjo, atkovoti kamuoliai buvo labai skaudūs“, – sakė P.Jankūnas.
– Šiandien žaidėte neblogai, kamuolys vaikščiojo, bet neišnaudojote susikurtų šansų. Jūsų, kaip kapitono akimis, kiek neišnaudoti šansai kerta žaidėjams per galvas?
– Nemanau, kad šioje sezono stadijoje ir mūsų situacijoje dar gali mums kažkas kirsti per galvas. Nuo spalio mėnesio kerta, kerta ir kerta... Kaip treneris sakė, turime būti drąsūs ir eiti kautis, nes ką mes galime daugiau prarasti? Žemiau nei paskutiniai nebūsime.
Neturi kirsti. Skatiname metikus, kad jie turi mesti, jei turi progą. Dar tik blogiau pasidarome, jei likus 5 sekundėms nemetame, o kažką kuriame. Manau, žaidėjai turi atsipalaiduoti, eiti kautis, griūti ant kiekvieno kamuolio ir daryti paprastus dalykus, kuriuos tikrai sugebame ir galime padaryti. Viskas, kito kelio nėra.
– Edgaras Ulanovas po praėjusių rungtynių sakė, jog komandos viduje vyksta daug pokalbių. Kiek tos kalbos padeda, kokios yra žaidėjų reakcijos?
– Jei pralaimėjimų serijos tęsiasi, tai kalbos, matyt, naudos neduoda. Kalbame daug, bet dienos pabaigoje pokalbiai yra tik pokalbiai, o išėjus į aikštelę kiekvienas yra atsakingas už savo žmogų, tuomet prasideda komandinės sistemos ir taktikos. Dabar populiaru kalbėtis ir tartis, bet vis tiek kiekvienas turi pažiūrėti į save, labiau kautis ir labiau stengtis.
Gerai, nesame talentingiausia Eurolygos komanda, bet, manau, paprastus dalykus galime išpildyti geriau. Jeigu neliktų kvailų nesusikeitimų, neatsitvėrimų ir nepadėjimų, rezultatas būtų geresnis ar bent jau vaizdas aikštelėje.
– Kokie turėtų būti keliami tikslai likusiai sezono daliai?
– Kalbėti apie tikslus dabar būtų juokinga. Turime kautis iš rungtynių į rungtynes, gerinti savąjį žaidimą, nedaryti tų pačių klaidų ir viskas. O apie individualius dalykus nėra verta kalbėti, kai komanda yra paskutinė.
– Esate matęs ir daugiau sunkių sezonų. Iš jūsų patirties, kokio supurtymo reikia, kad komanda pabustų?
– Supurtymų daug vyksta, visi tie pralaimėjimai ir tos visos nesėkmės... Nebus taip, kad kažkas įvyks ir visi pradės žaisti 150 proc., o mes pradėsime laimėti rungtynes. Čia krepšinis, čia stebuklų nebūna. Jei penkis ar šešis mėnesius nežaidi gerai ir nėra žaidimo, tai stebuklingu būdu per savaitę ar dvi geras žaidimas neatsiras.
Kaip ir sakiau, kiekvienas turi duoti kažką papildomai. Dabar yra tikrai blogai, bet kiekvienas turime pažiūrėti į save ir kažką duoti papildomai, nes iš smulkių detalių susideda visa bendra mozaika.
Tikslų nėra, turime garbingai kautis ir kovoti kiekvienose rungtynėse dėl pergalės, kuri buvo jau seniai iškovota.
– Matome, jog lietuviai „Žalgirio“ žaidėjai yra pikti ant savęs, o kaip reaguoja legionieriai, kaip jie orientuojasi šioje nedėkingoje situacijoje?
– Vieni reaguoja emocionaliau, kiti ramiau. Vieni pikti, o kiti yra susikaupę. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Tarkime, Jojo grįžo ir paskutinėse rungtynėse stebėjosi, kodėl bijome kažką daryti, kai esame paskutiniai, sakė, kad turime eiti drąsiai ir kautis, nes neturime, ko prarasti.
Visi žaidėjai supranta, kad situacija nėra gera. Nenoriu skirstyti lietuvių ir legionierių. Niekas nenori tokioje situacijoje būti, bet lengvo kelio iš jos išeiti irgi nėra.
Nežinau, gal šiandien kovingumo žingsnį žengėme į priekį, gal kažkas sekėsi geriau, bet tai tik vienas mačas, tad išvadas daryti sunku.
– Esate dirbęs su daugybe skirtingų trenerių. Kaip šioje sudėtingoje situacijoje tvarkytis sekasi Jure Zdovcui?
– Man atrodo, kad man, kaip žaidėjui, nebūtų dabar gerai komentuoti trenerio darbą. Nėra mano darbas komentuoti trenerio darbą.
